Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3457-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
e1-3457-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47707-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
G. C.
Kategorijos
  • 1.2.25.4.3Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
Baudžiamoji byla Nr. e1-3457-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47707-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ vairuotoju, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. C. 2020-12-05 apie 10.54 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 37 gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu G. C. parodė, kad jis yra psichiškai sveikas, narkologo ar psichologo įskaitoje nėra įrašytas, nuo priklausomybės ligų negydytas. 2020-12-04 apie 18.00 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kuriuos vartojo maždaug 2-3 valandas. Per tą laiką jis išgėrė apie 0.5 litrų degtinės ir 1 litrą alaus, tada nuėjo miegoti ir miegojo iki 2020-12-05 07.30 val. Atsikėlė ir nusprendė dar išgerti, išgėrė dar apie 0.5 litrų talpos degtinės. Alkoholį vartojo vienas rūsyje, prie kurio stovėjo jam priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) vėliau planavo kažką paremontuoti automobilyje. Kas vyko toliau, jis nieko neprisimena, atsimena tik tiek, kad 2020-12-05 dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jį vežė policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje. Vėliau policijos įstaigoje jau sužinojo, kad buvo sulaikytas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, su alkoholio matuoklio parodymais sutinka, kad galėjo tiek parodyti, kadangi išgėrė nemažai ir nieko neprisimena. Iš pranešimo apie įtarimą mato, kad tai buvo 2020-12-05 10.54 val., Liepkalnio g. Vilniuje, neatmeta galimybės, kad tai galėjo įvykti šioje vietoje ir tokiu laiku, jeigu jį policijos pareigūnai sulaikė jam priklausančiame automobilyje. Apie įvykį nieko negali nurodyti, kadangi dėl girtumo nieko neatsimena. Dėl savo poelgio labai gailisi, kaltę prisipažįsta. (b.l. 64-66)

Liudytojas K. L. parodė, kad 2020-12-05 apie 10.39 val. važiavo nuosavu automobiliu Vilniuje, Ribiškių Didžioji g., link miesto centro. Automobilyje važiavo vienas. Važiuodamas Ribiškių Didžioji g., iš dešinės pusės iš šalutinio kelio, išvažiavo automobilis „Ford“, valstybinio numerio tuo metu nematė. Iš kurios gatvės išsuko automobilis jis nežino, nes minėtos vietos nepažįsta. Minėtas automobilis įvažiavo kaip jam pasirodė labai keistai, kadangi įvažiuodamas į pagrindinį kelią jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Jis važiavo minėtam automobiliui iš paskos maždaug 50 metrų atstumu. Važiuojant minėtam automobiliui iš paskos, minėtas automobilis vingiavo po kelią be jokios priežasties, kelis kartus buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir vos nesusidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiais automobiliais. Toks automobilio „Ford“ vairuotojo elgesys jam pasirodė įtartinas, pagalvojo, kad vairuotojas gali būti neblaivus ir važiuodamas paskui šį automobilį, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Bendrojo pagalbos centro dispečeris sujungė jį su policija ir policijos pareigūnas jo paprašė sekti minėtam automobiliui iš paskos. Privažiavus prie sankryžos Ribiškių Didžioji g. - Sukilėlių g., automobilio „Ford“ vairuotojas sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Privažiavus prie minėto automobilio galo, tuo metu pamatė jo valstybinį numerį. Automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Ford“ vairuotojas sankryžoje pasuko į kairę, į Sukilėlių g. Sukant į kairę, automobilis „Ford“ užvažiavo ant apsauginės salelės, tačiau nieko neapgadino. Minėtas automobilis toliau nesustodamas judėjo link Liepkalnio g. Važiuojant Sukilėlių g. link Liepkalnio g., automobilio „Ford“ vairuotojas dviejų eismo juostų kelyje nesilaikė vienos eismo juostos, o vingiavo po važiuojamąja dalį. Sankryžoje Sukilėlių g. - Liepkalnio g., minėtas automobilis pasuko į kairę ir važiavo link Minsko pl. Važiuojant Liepkalnio g., ties namu, pažymėtu numeriu 37, automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčius du automobilius. Po eismo įvykio automobilis „Ford“ sustojo ir liko stovėti ant važiuojamosios kelio dalies, o jis sustojo jam iš paskos maždaug 15 metrų atstumu. Maždaug mažiau nei po minutės laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Iki policijos pareigūnų atvykimo jis nematė, kiek asmenų buvo automobilyje „Ford“ ir kas jį vairavo. Ar po eismo įvykio asmenys sėdintys automobilyje „Ford“ vartojo alkoholinius gėrimus, jis irgi nematė. Kai įvyko eismo įvykis iš automobilio „Ford“, niekas nebuvo išlipęs ir nesimatė, kad asmenys, esantys automobilyje, keistųsi vietomis. Jo automobilyje nėra įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus (b.l. 53-55).

Liudytoja K. B. parodė, kad ji dirbo kartu su vyr. patrule I. V. pagal iš anksto patvirtintą grafiką, tarnybiniu automobiliu „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) Patruliuodamos, apie 10.42 val. iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dunojaus gatve važiuoja automobilis „Ford“, (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Ji su porininke nedelsiant reagavo į gautą pranešimą. Važiuojant Vilniuje, Liepkalnio g. 37, prie autoserviso pastebėjo minėtą automobilį, kuris buvo jau padaręs eismo įvykį. Priėjus prie minėto automobilio, jame buvo du asmenys. Vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau nustatė G. C., (duomenys neskelbtini) m., o keleivio vietoje sėdėjo pilietis A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Minėti asmenys įvykio metu nenukentėjo, nuo medikų pagalbos atsisakė. Taip pat prie jų priėjęs pranešėjas K. L. paaiškino, kad važiuodamas Vilniuje, Rybiškių g., pastebėjo įtartinai važiuojanti automobilį „Ford“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo be priežasties po kelią, kelis kartu buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, todėl įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Toliau važiuodamas iš paskos Vilniuje, Liepkalnio g., minėto automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčius automobilius. Taip pat K. L. nurodė, kad automobilį vairavo, kaip jis nustatė minėtas pilietis G. C.. Jai bendraujant su G. C., jis prisipažino, kad važiavo neblaivus ir nesuvaldęs savo automobilio atsitrenkė į gatvėje tuo metu stovinčius kitus automobilius. Bendraujant su G. C., jam iš burnos juto sklindantį alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Kolegė patikrino G. C. girtumą 10.54 val., nustatė 3.00 prom., vėliau 11.18 val., antrą kartą, patikrinus jo girtumą nustatė 2.99 prom. Atvykęs į vietą kelių patrulių ekipažas užregistravo eismo įvykį. G. C. jos sulaikė ir pristatė į VPK OVS budėtojų dalį. Sulaikymo metu spec. priemonės nebuvo panaudotos, filmuota body 1744 ir 1804. (b.l. 49-50).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu G. C. 2020-12-05 pirmuoju patikrinimu 10.35 val. nustatytas 3,00 promilių girtumas, antruoju – 11.18 val. - 2,99 promilių girtumas (b.l. 21-24).

Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte, nurodyta, kad automobilio ,,Ford Focus“ vertė yra 809 eurų (be PVM) (b.l. 29).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše, nurodyta, kad automobilis ,,Ford Focus“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. C. (b.l. 27-28)

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamasis pripažino, kad alkoholį vartojo tiek išvakarėse, tiek 2020-12-05 ryte, išgėrė apie 0.5 l degtinės, planavo remontuoti automobilį. Kas vyko toliau dėl girtumo neprisimena, atsimena, tik, kad jau buvo vežamas pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Neatmeta galimybės, kad girtas važiavo automobiliu, su alkoholio matuoklio parodymais sutinka (b.l. 64-66).

Liudytojas K. L. patvirtino, kad 2020-12-05 apie 10.39 val. važiavo nuosavu automobiliu Vilniuje, Ribiškių Didžioji gatve link miesto centro. Važiuodamas pamatė automobilį „Ford“, kuris įvažiuodamas į pagrindinį kelią įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Važiavo paskui minėtą automobilį 50 m atstumu, automobilis „Ford“ vingiavo per kelią sudarydamas avarines situacijas, todėl kilo įtarimas, kad „Ford“ vairuotojas galimai neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pareigūnų prašymu važiavo paskui „Ford“ automobilį, kuris Liepkalnio gatvėje, ties namu Nr. 37 atsitrenkė į du stovinčius automobilius (b.l. 53-55).

Liudytoja K. B. patvirtino, kad 2020-12-05 d. apie 10.42 val. patruliavimo metu gavo iš VPK OVS pranešimą apie Dunojaus gatve važiuojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas kaip įtariama neblaivus. Prie Liepkalnio g. 37 autoserviso pastebėjo minėtą automobilį, kuris jau buvo padaręs eismo įvykį. Vairuotojo vietoje sėdėjo G. C., keleivio vietoje A. B., kurie buvo akivaizdžia neblaivūs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Bendraujant su G. C. juto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jis prisipažino, kad vairavo neblaivus ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kitus stovinčius automobilius. Patikrinus G. C. girtumą pirmu pūtimu nustatytas 3,00 promilių girtumas, o antru pūtimu po 15 minučių – 2,99 promilės girtumas (b.l. 49-50). Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu G. C. 2020-12-05 pirmuoju patikrinimu 10.35 val. nustatytas 3,00 promilių girtumas, antruoju – 11.18 val. - 2,99 promilių girtumas (b.l. 21-24).

Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent G. C. vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats kaltinamasis tą taip pat pripažino, todėl nekyla jokių abejonių, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 2,99 promilių neblaivumas). Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. C. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. C. su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 87).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jis anksčiau neteistas (b. l. 80), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nusikaltimo padarymo metu neturėjo (b. l. 79), dirbantis (b. l. 81-82). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 30 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutinka su arešto bausme, G. C. skirtina BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmė – areštas.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas G. C. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 5 d. 10.54 val. iki 2020 m. gruodžio 6 d. 9.04 val. (b.l. 59) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad G. C. pirmą kartą teisiamas, yra dirbantis, vieną kartą buvo baustas už KET pažeidimą, nuobauda nusikaltimo padarymo metu negaliojo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 5 dalies 5 ir 10 punktais G. C. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad G. C. vairavo neblaivus, Vilniaus mieste, taip sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų žmonių saugumui ir gyvybei bei kartu važiavusiam draugui, šiuo atveju kaltinamasis žymiai viršijo 1,51 promilių ribą (nustatytas sunkus 2,99 promilių girtumas), spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trijų metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – paskyrimo dienos, t.y. 2020 m. gruodžio 6 d.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-932-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kadangi byloje nustatyta, kad G. C. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kiti procesiniai klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas G. C. priklausančio automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas, (b. l. 30) paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra, prisegtas prie bylos viršelio) (b.l. 72) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 69) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti G. C. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 5 d. 10.54 val. iki 2020 m. gruodžio 6 d. 9.04 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 5 dalies 5 ir 10 punktais G. C. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti G. C. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“, prisegtas prie bylos viršelio – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. C., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: