- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-5362-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03875-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- M. R.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. V. 2016 m. kovo 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-53964800-16, kuriame nurodyta, kad M. R. 2016 m. kovo 13 d., apie 07.00 val., Didlaukio g. 74, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,84 promilės girtumo laipsnis (įvertinus paklaidą) bei nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Taip, kaip nurodyta protokole, M. R. pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus (ROIK Nr. 16056049394).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad 2016 m. kovo 13 d. kartu su R. Ž. grįžo su taksi į Baltupius. Norėdamas dar išgerti ir nenorėdamas trukdyti žmonėms, jis paskambino A. J., paprašė jo, kad šis juos, t.y. M. R. ir R. Ž., pavėžėtų į tą vietą, kur juos rado policija. Ruslan sėdo į keleivio vietą, o Albertas atsisėdo vairuoti. Albertas paprašė jo pareguliuoti sėdynę. Tuomet jis atsisėdo į vairuotojo vietą, pareguliavo sėdynę, išlipo ir vėl atsisėdo į galinę keleivio vietą, o Albertas atsisėdo į vairuotojo vietą. Vairuotojo sėdynės atlošą jis reguliavo 2-3 kartus ir automobilio rakteliai tuo metu buvo išimti iš užvedimo spynelės. Jo automobilyje yra įrengta palydėjimo namo funkcija, todėl net užgesinus variklį ir išėmus raktelį iš spynelės, dar kurį laiką automobilio šviesos dega, po to jos savaime išsijungia. Jie išvažiavo iš kiemo, kuriame buvo daug mašinų, jo automobilis stovėjo ant šaligatvio, už jo buvo stulpas ir dar vienas automobilis, todėl išvažiuoti iš tos vietos bei priparkuoti automobilį yra labai sunku. Nuvažiavus į vietą, atvažiavo policijos pareigūnai bei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. M. R. teigimu, jis sėdėjo už automobilio vairo, nes sėdėdamas reguliavo sėdynę, tačiau automobilio nevairavo. Jiems išvažiuojant iš kiemo, jokie automobiliai apgadinti nebuvo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu M. R. paaiškinimų nedavė (b.l. 1).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. J. paaiškino, kad jam būnant namuose paskambino jo draugas M. R., gyvenantis tame pačiame rajone ir paprašė pavairuoti. Jie susitiko prie M. R. namų. M. R. ir Ruslan jau buvo išgėrę, laukė jo kieme. Kadangi M. R. buvo išgėręs, automobilį vairavo jis (A. J.), nes buvo blaivus. Atsisėdęs į vairuotojo vietą, jis paprašė M. R., kad šis jam sureguliuotų sėdynę, nes anksčiau M. R. automobilio nevairavo ir nežinojo, kaip reikia sureguliuoti sėdynę, jo automobilyje jos reguliuojamos automatiškai. Mantui reguliuojant vairuotojo sėdynę, jis buvo ištraukęs automobilio raktelius iš užvedimo spynelės, tą gerai atsimena, nes buvo blaivus. Sureguliavus sėdynę, jis sėdo už vairo ir kartu su M. R. bei Ruslanu nuvažiavo į aikštelę, kur paskui atvyko policijos pareigūnai. Tai buvo ryte nuo 06.00 val. iki 07.00 val. Liudytojo teigimu, jis buvo išlipęs iš automobilio ir žiūrėjo, kaip būtų galima išvažiuoti iš kiemo, nes ten tai padaryti ganėtinai sunku. Tuo momentu galėjo pasakyti, kad vairavo Mantas, tačiau jis automobilio nevairavo, jį vairavo liudytojas.
Liudytojas R. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad tą dieną jis kartu su savo draugu M. R. buvo lošimų automatų punkte. Į Baltupius grįžo su taksi. M. R. paskambino Albertui ir paprašė, kad šis ateitų ir nuvežtų juos iki aikštelės. Atėjęs Albertas atsisėdo į vairuotojo vietą, bet negalėjo atitraukti sėdynės. Tuomet Mantas pats atsisėdo į vairuotojo vietą, sureguliavo sėdynę, išlipo ir vėl atsisėdo į keleivio vietą. Tada Albertas atsisėdo už vairo ir jie nuvažiavo iki krepšinio aikštelės, kuri yra neprivažiavus Geležinio Vilko gatvės. Tuo metu, kai M. R. reguliavo vairuotojo sėdynę, jis sėdėjo keleivio vietoje. Liudytojo R. Ž. teigimu, M. R. automobilio nevairavo, jam nebuvo prasmės to daryti, kadangi buvo blaivus vairuotojas. Pats liudytojas buvo išgėręs, jam buvo nustatytas girtumas.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – policijos pareigūnas V. G. paaiškino, kad patruliavimo metu gavo pranešimą apie apgadintą transporto priemonę bei pasišalinusį iš eismo įvykio vietos juodos spalvos automobilį BMW. Važiuodami jie pamatė šį automobilį, privažiavo prie jo bei rado jame tris akivaizdžiai neblaivius jaunuolius. Šių jaunuolių buvo paklausta, ar jie dalyvavo eismo įvykyje, į ką šie atsakė, kad niekur nevažiavo. Tuomet jie iškvietė Kelių policiją, kad šie pasižiūrėtų, ar eismo įvykis iš tikrųjų buvo, nes atsirado liudytojas, kuris matė eismo įvykį. Jokių apgadintų automobilių nurodytoje eismo įvykio vietoje pareigūnai nerado, automobilis BMW vizualiai taip pat nebuvo apgadintas. Jaunuolių automobilyje alkoholio nebuvo ir liudytojui nežinoma, kada šie jaunuoliai jį vartojo. Policijos pareigūnas paties vairavimo fakto taip pat nematė. Bendraujant su vairuotoju A. J., pastarasis nurodė, kad nevairavo, po to kad išvažiuojant iš kiemo jis vairavo, kažką reguliavo, tačiau tiksliai neatsimena. Liudytojas pats eismo įvykio nematė, į kiemą, kuriame galimai šis įvykis buvo, nuvykęs taip pat nebuvo, o jaunuolius sulaikė visiškai kitoje vietoje.
Policijos pareigūnas V. G. 2016 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. kovo 13 d., apie 7.05 val., buvo gautas pranešimas, kad Didlaukio g. 74 iš eismo įvykio vietos, apgadinęs du automobilius, pasišalino BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link Geležinio Vilko gatvės. Važiuojant Geležinio Vilko gatve ties Baltupiais už namų šalia esančios krepšinio aikštelės pastebėjo minėtą BMW, kurio vairuotojas apžiūrinėjo automobilį. Privažiavus vairuotojo vietoje sėdėjo A. J., kuris ir buvo išlipęs apžiūrėti automobilį. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo R. Ž., ant galinės sėdynės sėdėjo M. R.. Paklausus, ar žino ką nors apie įvykį, nei sėdintis už vairo, nei keleiviai paaiškinti nieko negalėjo. Nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, jie akivaizdžiai buvo neblaivūs. Aplink automobilį daugiau asmenų nebuvo. Atvykus kitam policijos ekipažui, automobilis ir asmenys buvo perduoti jų žinion, tolimesniam aiškinimuisi. Automobilio savininkas M. R., nutaikęs palankų momentą, pasišalino. Automobilį pastebėjo praėjus maždaug 10 minučių, asmenys automobilyje alkoholio nevartojo, salone alkoholio nebuvo (b.l. 8).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. R. patvirtino savo pirminiame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b.l. 10) ir daugiau nieko pridurti negalėjo, nes nieko neatsiminė. Byloje esančias nuotraukas, kurias vėliau jis išsiuntė policijai, jis pradėjo daryti praktiškai iš karto, pamatęs pavojingai manevruojantį automobilį. Šiuo metu liudytojas neatsimena, ar tuo metu, kai pirmasis vaikinas sėdėjo už vairo, automobilis judėjo. Jis taip pat nematė, kad nuotraukose prie automobilio užfiksuoti jaunuoliai vartotų alkoholį. Vaikinų veido bruožų jis taip pat neįsidėmėjo. Pripažįsta, kad namo kiemas yra „P“ formos, jame yra akligatvis, kieme yra statoma labai daug automobilių. Jis neatsimena, ar jo paaiškinime nurodytas pavojingas manevravimas yra susijęs su tuo, kad iš kiemo yra sudėtinga išvažiuoti. Dabar jis taip pat neatsimena, koks tai buvo manevras ir dėl ko jis buvo daromas.
Paaiškinimuose 2016 m. kovo 13 d. policijos pareigūnams M. R. nurodė, kad 2016 m. kovo 13 d., apie 07.00 val., būdamas namie, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgirdo duslų garsą, panašų į automobilių stuktelėjimą. Išėjęs į balkoną pamatė juodą automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliekantį keistus manevrus. Panašu, kad automobilis nesėkmingai bandė išvažiuoti atbula eiga iš kiemo. Už vairo sėdėjo žmogus su kepuraite ir ant krūtinės kabančia rankine. Stambesnio kūno sudėjimo žmogus su gobtuvu iš lauko, stovėdamas greta automobilio, bandė reguliuoti važiavimo procesą. Po eilinio nepavykusio manevro žmogus su kepuraite išlipo iš automobilio. Panašu, kad jo judesiai buvo gana nekoordinuoti. Prie vairo atsisėdo žmogus su gobtuvu. Jis nuvažiavo gilyn į kiemą ir po to atbulas išvažiavo iš kiemo. Jam važiuoti sekėsi gerai. Visa tai nufotografavo, nuotrauką pateikė policijai (b.l. 10).
Motyvuojamoji dalis
M. R. kaltė, padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taip pat yra grindžiama šiais byloje esančiais duomenimis:
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad M. R. 2016 m. kovo 13 d., 07.32 val. buvo nustatytas sunkus 2,89 promilių girtumas (b.l. 12). Patikros sertifikatas patvirtina, kad pažeidimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2016 m. liepos 4 d., yra galima ± 1,7 % paklaida (b.l. 11), taigi konstatuotina, kad įvertinus paklaidą, M. R. buvo nustatytas 2,84 promilės girtumas;
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. V. 2016 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 13 d., apie 07.10 val. gautas pranešimas, kad Didlaukio g. 74 automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo galimai kliudė stovinčius automobilius. Maždaug po 5 minučių iš VPK OVS gavo pranešimą, kad patruliai minėtą BMW ir jame buvusius asmenis sulaikė Baltupio g. prie prekybos centro „Iki“. Privažiavus prie minėtų patrulių jie paaiškino, kad pastebėjo stovintį minėtą BMW ir jo vairuotojas išlipęs jį apžiūrinėjo. Privažiavus prie automobilio, už vairo sėdėjo A. J., kuriam nustatytas 0,53 promilių girtumas, keleivio vietoje ant priekinės sėdynės sėdėjo R. Z., kuriam nustatytas 1,87 promilių girtumas ir gale sėdėjo M. R., kuriam nustatytas 2,89 promilių girtumas. Nustačius piliečių girtumus nuvyko į įvykio vietą. Atvykus adresu Didlaukio 74, į juos kreipėsi pil. M. R., kuris paaiškino, kad išgirdo kieme smūgį, panašų į automobilių susidūrimą. Priėjęs prie lango pamatė, kaip automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas atbulas bando išvažiuoti iš kiemo, o kitas pilietis jam reguliuoja. Už vairo sėdėjo žmogus su kepuraite, liekno kūno sudėjimo, su ant krūtinės kabančia rankine. Vėliau, kai jis išlipo iš automobilio, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Tai pagal apibūdinimą atitiko M. R. požymius. Jam išlipus, prie vairo atsisėdo žmogus su kapišonu, aukštas, stambaus kūno sudėjimo, kuris prieš tai reguliavo. Kartu su liudininku apžiūrėjus kieme stovinčius automobilius, sugadintų nerado (BMW taip pat buvo neapgadintas). Vėliau nuvykus prie automobilio BMW su liudytoju, jis atpažino BMW išvairavusį iš kiemo pilietį. Tai buvo A. J., kuris ir neneigė, kad išvairavo automobilį iš kiemo, kai to padaryti nepavyko M. R.. Tačiau paaiškino, kad alkoholį vartojo tik kai jau stovėjo priparkuotu automobiliu Baltupio g. Jiems grįžus prie stovinčio BMW ir patrulio V1912, patruliai paaiškino, kad M. R., nutaikęs momentą, nuo BMW automobilio pasišalino (b.l. 9).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas ir vairavimo faktas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.
M. R. nuo pat bylos teisme nagrinėjimo pradžios neneigė, jog protokole nurodytu laiku jis buvo neblaivus. Šį faktą patvirtina byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad M. R. 2016 m. kovo 13 d., 07.32 val. buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas, įvertinus paklaidą (b.l. 11, 12). Tačiau M. R. nuo pat pradžių neigė vairavimo faktą, teigdamas, jog jis automobilio nevairavo, jį vairavo jo draugas A. J., jis pats tik kelis kartus buvo atsisėdęs į vairuotojo vietą, norėdamas sureguliuoti sėdynę, nes A. J. už jį yra aukštesnis ir stambesnis. Tuo metu, kai jis reguliavo sėdynę, automobilio variklis buvo išjungtas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat paaiškino, kad jo automobilyje yra įrengta „palydėjimo namo“ funkcija, todėl net užgesinus variklį ir išėmus raktelį iš spynelės, dar kurį laiką automobilio žibintai būna įjungti, po to jie savaime išsijungia, todėl nuotraukose yra užfiksuotas automobilis su įjungtais žibintais.
Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino teismo posėdyje apklausti kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvę liudytojai A. J. ir R. Ž., kurie būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo bei patvirtino, kad išvažiuojant iš namo, esančio Didlaukio g. 74, Vilniuje, kiemo, automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. J., priekyje keleivio vietoje sėdėjo R. Ž., o gale – M. R.. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad M. R. tik kelis kartus reguliavo vairuotojo sėdynę ir tuo metu automobilio variklis buvo išjungtas.
Kaip matyti iš liudytojo – policijos pareigūno V. G. teismo posėdžio metu duotų parodymų, taip pat šio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b.l. 8), policijos pareigūnai paties vairavimo fakto nematė, jie, gavę pranešimą apie galimai įvykusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos automobilį, tik privažiavo prie jau stovinčio automobilio BMW, kuris atitiko pranešime nurodytus požymius ir vairuotojo vietoje tuo metu sėdėjo A. J.. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjo R. Ž., ant galinės sėdynės sėdėjo M. R.. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas tiksliai visko neatsiminė, bet nurodė, kad bendraujant su vairuotoju A. J., pastarasis lyg nurodė, kad jis nevairavo, po to kad išvažiuojant iš kiemo jis vairavo, kad kažką reguliavo.
Peržiūrėjus teismo posėdyje policijos pareigūnų pateiktą vaizdo įrašą, akivaizdžiai matosi, kad policijos pareigūnams bendraujant su asmeniu (tikėtina su A. J., nes veido nesimato) ir šio paklausus apie tai, kas išvažiuojant iš kiemo, kuriuo galimai pagal gautą pranešimą buvo sukeltas eismo įvykis, vairavo automobilį, pastarasis nurodė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, nes jų automobilis nėra apgadintas. Tik pareigūnams toliau kalbinant (apie galimą atsakomybę tiek už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, tiek už vairavimą, esant neblaiviam, tiek už melagingų parodymų davimą, nes eismo įvykį neva matę liudytojai galimai atpažintų vairuotoją), šis nurodė, kad kieme kažką reguliavo bei teigė, jog jokio kontakto su kitais automobiliais nebuvo. Taigi šiame vaizdo įraše nėra aiškiai užfiksuota, kad su policijos pareigūnais bendraujantis asmuo kategoriškai ir aiškiai nurodytų, jog manevruojant kieme ar išvažiuojant iš kiemo automobilį vairavo būtent M. R.. Taigi šiuo aspektu pripažintini abejotinais duomenys, užfiksuoti minėtame tarnybiniame pranešime, kad kieme vairavo M. R., nes, kaip minėta, tokių duomenų vaizdo įraše neužfiksuota, savo ruožtu A. J. kategoriškai neigė šią aplinkybę, liudytoju apklaustas V. G. kategoriškai taip pat negalėjo patvirtinti šios aplinkybės, nurodydamas, kad jiems perklausius garso įrašą, jame nelabai kas girdisi.
M. R. kaltė, padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės yra grindžiama tik liudytojo M. R. 2016 m. kovo 13 d. duotais paaiškinimais policijai (b.l. 10), kuriuose nurodyta, kad išėjęs į balkoną jis pamatė juodą automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliekantį keistus manevrus, kuriame už vairo sėdėjo žmogus su kepuraite ir ant krūtinės kabančia rankine. Stambesnio kūno sudėjimo žmogus su gobtuvu iš lauko, stovėdamas greta automobilio, bandė reguliuoti važiavimo procesą. Po eilinio nepavykusio manevro žmogus su kepuraite išlipo iš automobilio, prie vairo atsisėdo žmogus su gobtuvu, kuris ir išvažiavo iš kiemo (b.l. 10). Apklaustas teismo posėdyje liudytoju bei būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, M. R. iš esmės patvirtino savo pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau tikslinant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jis teismo posėdyje negalėjo kategoriškai patvirtinti, ar tuo metu, kai pirmasis vaikinas sėdėjo už vairo, automobilis judėjo (t. y. buvo vairuojamas), kadangi jis tuo metu fotografavo, todėl vaizdą stebėjo per kamerą. Kaip paaiškino nurodytas liudytojas, jis nematė daugiau, nei užfiksuota nuotraukose. Jis taipogi nematė, kad nuotraukose prie automobilio užfiksuoti jaunuoliai vartotų alkoholį. Vaikinų veido bruožų jis taip pat neįsidėmėjo.
Vertinant duomenis, kuriais grindžiama M. R. kaltė dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, pažymėtinas ir byloje esantis policijos pareigūno A. V. 2016 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 9), tačiau akcentuotina, kad jame nurodytos aplinkybės yra iš esmės pakartotos iš liudytojo M. R. paaiškinimų (b. l. 10), taigi šiuo aspektu pripažintina, kad jame nurodyta informacija yra išvestinė iš minėto liudytoju apklausto M. R. pateiktų duomenų.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino bei nuosekliai teigė, kad jis automobilio nevairavo, jį vairavo A. J., ką patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai A. J. ir R. Ž., taip pat į tai, kad policijos pareigūnai paties vairavimo fakto nematė, o jiems privažiavus prie stovėjusio automobilio BMW maždaug po 10 minučių nuo gauto pranešimo vairuotojo vietoje sėdėjo būtent A. J., teismas negali pripažinti M. R. kaltu, padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, remdamasis vien liudytojo M. R. paaiškinimais, užfiksuotais paaiškinime policijai, kuris kieme manevruojantį automobilį stebėjo pro balkoną, juolab kad teismo posėdžio metu patvirtinti aplinkybės, kuri yra esminė nagrinėjamoje byloje – ar, galimai M. R. sėdint vairuotojo vietoje, automobilis judėjo, t. y. buvo jo vairuojamas, - jis negalėjo. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog iš kiemo Didlaukio g. 74 automobilį BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. J., patvirtino tiek jis pats, tiek M. R. ir R. Ž., taip pat tai išplaukia ir iš M. R. paaiškinimų. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos pažeidimo esmės taip pat galima daryti išvadą, kad ši aplinkybė nekėlė abejonių ir protokolą surašiusiems pareigūnams, kadangi kaip M. R. pažeidimas yra nurodyta tai, kad jis vairavo adresu Didlaukio g. 74, Vilniuje (t. y. būtent nurodyto namo kieme). Taigi dėl to, kas vairavo minėtą automobilį iš kiemo, iš esmės plačiau nepasisakytina.
Nagrinėjamoje situacijoje vertintina tai, kad M. R. neneigė kieme, adresu Didlaukio g. 74, Vilniuje sėdėjęs automobilio vairuotojo vietoje, nes kelis kartus reguliavo vairuotojo sėdynę, ką patvirtino kartu su juo buvę liudytojai A. J. ir R. Ž., o, kaip minėta, liudytojas M. R. teismo posėdyje kategoriškai nepatvirtino fakto, kad tuo metu, kai pirmasis asmuo (galimai M. R.) sėdėjo už vairo, automobilis judėjo, be to, šią aplinkybę (kad automobilis stovėjo) tam tikru aspektu patvirtina ir teismo posėdyje apžiūrėtos nuotraukos, darytos M. R. (pateiktos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5353-1018/2016, iškeltoje A. J. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį (b.l. 28-33), kuriose yra užfiksuoti du vaikinai prie automobilio BMW, kurių tai vienas, tai kitas (tikėtina) sėda į vairuotojo vietą šiame juodos spalvos automobilyje, kuris stovi vietoje (kaip matyti iš jo padėties kitų automobilių ir objektų nuotraukoje atžvilgiu). Taigi esant nurodytų duomenų visumai, iš esmės patvirtinančiai M. R. nurodytą įvykio versiją (t. y. kad jis nevairavo automobilio, o tik buvo atsisėdęs į vairuotojo vietą, siekdamas ją pareguliuoti), bei nesant kitų tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, jog jis vairavo, teismas negali daryti kategoriškos išvados apie M. R. kaltę padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, remdamasis tik M. R. paaiškinime užfiksuota informacija (kuri iš esmės buvo pakartota policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime), juolab M. R. teismo posėdžio metu nurodžius, kad iš esmės šis paaiškinimas buvo rašytas iš jau minėtų jo darytų nuotraukų, taip pat informacija policijos pareigūno V. G. tarnybiniame pranešime (atsižvelgus ir į anksčiau minėtus argumentus, keliančius abejones šia informacija).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, t. y. kad jis vairavo automobilį neblaivus, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Nenustačius, kad M. R. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, jis taip pat negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, nes tokia pareiga yra numatyta tik vairuotojams. Todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį taip pat nutrauktina, nenustačius ir šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą M. R. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, nutraukti nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.