Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 93-765 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. nuteistas 2009 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Taip pat teistas 2010 m. gegužės 5 d. Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo pagal Danijos Karalystės BK 288 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 266 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. birželio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2010 m. gegužės 5 d. Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo nuteistam pagal Danijos Karalystės BK 288 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 261 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 180 straipsnio 3 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši suderinta bausmė iš dalies pridėta prie 2009 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta – 10 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. vasario 2 d., jos pabaiga – 2019 m. sausio 1 d.Komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 93-765 nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog R. A. turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, jog R. A. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nes asmuo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą taip pat gali būti lygtinai paleistas. R. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, nevengė atsakomybės. Be to, R. A. yra susituokęs, turi 14 metų sūnų, kuriam reikalingas tėvo auklėjimas ir gyvenimiška patirtis. Pataisos namų administracija įvertino R. A. pastangas neprarasti socialinių ryšių su šeima. Dėl to nesuprantama teismo išvada, kad daroma pažanga yra nepakankama. Skundo autoriaus teigimu, nors R. A. vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau ši jam buvo skirta prieš keletą metų ir yra negaliojanti. Ši aplinkybė negali nelemti negalimumo būti paleistam lygtinai. Be to, R. A. pataisos namuose mokėsi, įgijo vidurinį įsilavinimą, specialybę. Ne kartą kreipėsi dėl darbo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas. Taip pat pateikti prie skundo duomenys patvirtina, kad R. A. dalyvavo ir VšĮ „Malonės namai“ rengiamuose užsiėmimuose, kas ir teigiamai jį charakterizuoja.Apeliantas pažymi, kad R. A. sutinka būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, ką patvirtina jo sutikimas. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jau ne pirmas nuteistojo R. A. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 30 iki 29 balų. Tai rodo, kad R. A. deda dideles pastangas siekiant pasiruošti grįžti į visuomenę. Taip pat skunde akcentuojamos iš Kauno apygardos teismo priimtos nutartys, kuriose buvo taikytas lygtinis paleidimas asmenimis, kurių neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis buvo didesnė nei R. A.. Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (29 balai pagal OASys), tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kadangi nuteistojo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismasBylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir priežiūros reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia mokymasis, taip pat lanko kursus. Minėtos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriami: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) ir gyvenimo stilius bei draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje). Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, šiuo atveju 9 balai, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 30 balų pagal OASys metodiką sumažėjo iki 29 balų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis ne tik buvo paskatintas tris kartus, bet padarė ir tris vaidas tvarkos pažeidimus, už ką vieną kartą buvo skirta drausminė nuobauda. Nors ši nuobauda yra negaliojanti, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja gynėjas. Be to, pažymima ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. A. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. A. gynėjo skundas atmetamas.