Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl rūpybos jai nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys H. B. ir H. Ž. (H. Ž.), išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme 2024 m. spalio 28 d. priimtas pareiškėjos V. Ž. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas dėl rūpybos jai nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Pareiškėja prašo jos rūpintoja paskirti suinteresuotą asmenį H. B.

2. Pareiškėja pažymėjo, jog ji nejuda, jau kurį laiką guli namuose, jai dreba rankos, sutrikusi atmintis, ji dažnai pasijaučia blogai, jaučia skausmus, galvos svaigimą, ją kankina nemiga, bendras silpnumas, dažnai kviečiami gydytojai, greitoji pagalba, be kitų pagalbos pareiškėja nemoka pasiimti maisto, nesupranta, kokius vaistus turi gerti, negali savarankiškai apsirengti. Pareiškėja nurodė, kad jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai reikalinga kitų asmenų pagalba paprasčiausiems buitiniams veiksmams atlikti – maitintis, nusiprausti, apsirengti, nueiti į tualetą ir t. t. Taip pat pareiškėja nurodė, jog negali išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, pasiimti pensijos, nusipirkti vaistų. Pareiškėja pažymėjo, jog jos vyras mirė prieš daug metų. Ji turi sūnų H. Ž. (H. Ž.), tačiau jis nelabai supranta pareiškėjos specialių poreikių, bendrauja retai ir negali tinkamai ja pasirūpinti. Pareiškėjai padėti įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas, t. y. būti jos rūpintoja, sutiko dukra H. B., kuri jau daug metų ja rūpinasi. Pareiškėja nurodė, kad kitų asmenų, galinčių būti jos rūpintojais, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 507 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams išaiškinat, kad jie turi teisę iki 2024 m. lapkričio 27 d. pateikti teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Byloje tokio pobūdžio prašymai nebuvo pateikti.

7. Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti savo pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 straipsnio 1 dalis).

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2022 m. gruodžio 1 d. neterminuoti nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 3 d. sprendimas dėl V. Ž. specialiųjų poreikių). Iš byloje esančios socialinės darbuotojos 2024 m. birželio 26 d. išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, be kita ko, matyti, jog pareiškėja dėl sveikatos sutrikimų negali pasirūpinti savimi ir buitimi, nes nevaikšto, yra gulinti, be pagalbos negali atsisėsti, apsiversti ant kito šono, jai dreba rankos, sutrikusi atmintis, sunkiai orientuojasi aplinkoje, ji dažniausiai yra maitinama, pati gali valgyti tik kažką paėmusi į ranką. Taigi, pareiškėjai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra ir pagalba. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, vykdyti pareigų, todėl pripažintina, kad yra pagrindas jai nustatyti rūpybą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis).

9. Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos dukra H. B. pateikė rašytinį sutikimą būti savo mamos rūpintoja. Bylos duomenimis, H. B. sveikatos būklė leidžia atlikti globėjos (rūpintojos) pareigas. Kaip matyti iš byloje pateikto įgaliojimo kopijos, pareiškėja dar 2022 m. balandžio 8 d. yra sudariusi įgaliojimą, kuriuo įgaliojo dukrą H. B. veikti jos vardu ir atstovauti jos interesus įvairiose institucijose, savo nuožiūra valdyti ir disponuoti pareiškėjos piniginėmis lėšomis, esančiomis bet kuriame Lietuvos Respublikoje esančiame banke, taip pat valdyti ir naudotis pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir kt. Taigi matyti, jog pareiškėja pasitiki dukra H. B. Kaip nurodė pati pareiškėja, ją su dukra sieja mamos ir dukros ryšys. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo H. B. savo sutikime būti rūpintoja, ją su mama sieja labai stiprus ryšys. Byloje nėra duomenų apie H. B. moralines savybes ar kitas priežastis, galinčias trukdyti jai eiti rūpintojos pareigas. Suinteresuotas asmuo H. B. su pareiškėja taip pat yra sudariusi turto patikėjimo sutartį, kaip tai numato CK 3.279 straipsnio 3 dalis.

10. Įvertinus suinteresuoto asmens H. B. tarpusavio santykius su motina, H. B. 2024 m. spalio 17 d. rašytinį sutikimą dėl jos skyrimo būti savo motinos rūpintoja, atsižvelgiant į tai, kad kiti asmenys neišreiškė noro tapti rūpintojais, remiantis į bylą pateikta išvada, pripažintina, kad yra pagrindas suinteresuotą asmenį H. B. paskirti pareiškėjos rūpintoja (CK 3.279 straipsnio 3 dalis, 3.239 straipsnis).

11. Rūpintojai H. B. išaiškintina, kad rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus; rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų atlikimo dėl svarbių priežasčių teismo nutartimi (CK 3.239, 3.240, 3.243, 3.244, 3.279 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496 straipsnio 1 dalimi, 509 straipsnio 8 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjos V. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti rūpybą veiksniam asmeniui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Paskirti H. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo motinos V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) rūpintoja.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, tačiau atskirojo skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo.