- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-244-870/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00074-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Aivaras Surblys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtą bausmę – baudą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d., dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti galioti kardomąsias priemones A. B. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotos 28 plastikinės talpyklos bei rėmas su pylimo įrenginiu ir siurbliu, saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau - Telšių AVPK).
Iš A. B. priteistos proceso išlaidos – 2 289,30 Eur valstybei už dyzelinio kuro ir talpyklų, kuriose buvo laikomas dyzelinis kuras, transportavimą į saugojimo vietą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą įgyti akcizų mokesčiu apmokestinamą prekę – dyzelinį kurą, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nesumokant akcizo mokesčių, įgijo 27 000 litrų akcizų mokesčiu apmokestinamą prekę – dyzelinį kurą, kurio vertė viršija 250 MGL, tai yra, neturint jokių įsigijimą, laikymą, mokesčių sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų, 2018 m. lapkričio 15 d., apie 12 val., neteisėtai UAB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežtas į iš anksto sutartą vietą – fermą adresu: (duomenys neskelbtini), šis kiekis dyzelinio kuro išpilstytas į atskiras 1 tonos talpyklas, neregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pažeidžiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 8 ir 19 punktų reikalavimus, kurie numato, kad „kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – AVMI) Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56, nustatyta tvarka“ bei „ūkio subjektai, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus (turėti teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus) ar jų kopijas, patvirtintas ūkio subjekto antspaudu (jeigu antspaudą turi) ir vadovo parašu. Šie dokumentai laikomi tol, kol atitinkamoje kuro talpykloje saugomi šiuose dokumentuose nurodytos siuntos produktai. Vėliau šie dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ar gabenimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, ūkio subjektas turi turėti galimybę juos atspausdinti“. Tokiu būdu A. B. įgijo ir laikė, pažeisdamas nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamas prekes – 27 000 litrus dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 27 635 Eur, iki tol, kol šią akcizais apmokestinamą prekę – dyzelinį kurą 2018 m. lapkričio 15 d., apie 12.30 val., rado ir kratos metu paėmė Telšių AVPK pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismui netenkinus šio prašymo, apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį pašalinant iš kaltinimo aplinkybę, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes – 27 000 litrus dyzelinio kuro, ir sumažinti jam paskirtos bausmės – baudos dydį; pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl rėmo su pylimo įrenginiu ir siurbliu konfiskavimo ir šiuos daiktus grąžinti apeliantui; pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo ir jas sumažinti remiantis teisingumo, lygiateisiškumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir BK nuostatomis, kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamojo kaltę įrodinėja baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos, o kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Atitinkamai, remiantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė. Nuosprendis gali būti grindžiamas tik įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Apelianto nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažeidė BPK nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
2.2. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. spalio 25 d. tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“, kurios direktoriumi jis buvo, buvo sudaryta (pasirašyta) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naftos produktų tiekimo (t. 3, b. l. 157-161). Ši sutartis nėra panaikinta ar nuginčyta ir jos šalims, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalimi, turi įstatymo galią. Pagal šią sutartį UAB „G.“ įsipareigojo pateikti ir parduoti UAB „V.“ dyzeliną pagal sutarties sąlygas (IV dalis, 6, 7 punktai). Už dyzelino pristatymą ir pardavimą pagal sutartį buvo atsakinga UAB „G.“. Pagal šią sutartį 2018 m. lapkričio 15 d. dyzelinas buvo pristatytas apelianto nurodytu adresu. Jis pristatytas UAB „G.“ specialiai šiai prekei skirtu transportu – benzovežiu, dyzelinas pakrautas iš UAB „G.“ talpyklų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios atitinka visus dyzelino laikymo ir apskaitos reikalavimus. Be to, neginčytinai nustatyta, kad UAB „G.“ šiuo dyzelinu disponavo teisėtai, o tai paneigia versiją, kad tai buvo nelegaliai įgytas dyzelinas, kaip paprastai būna tokio pobūdžio bylose.
2.3. Apeliantas abejoja, ar, teismui pripažinus, kad veika nebuvo padaryta bendrininkaujant su R. A., jo veikoje yra BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymiai. Nuteistasis pažymi, kad šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o į bylą pateikti rašytiniai duomenys, liudytojų apklausos patvirtina, kad UAB „V.“ ketino įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti akcizinę prekę iš licencijuoto tiekėjo UAB „G.“. Apelianto teigimu, tai patvirtina ir teismo padaryta išvada dėl įvykio vietos apžiūros metu rastų 10 142,62 Eur grynųjų pinigų – teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog šie pinigai būtų buvę nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsiskaitymas už dyzeliną turėjo įvykti grynaisiais pinigais. Tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad jis neturėjo tiesioginės išankstinės tyčios įsigyti dyzeliną be įsigijimo dokumentų.
2.4. Apelianto teigimu, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad dyzelino įgijimo, gabenimo ir laikymo dokumentus kartu su kroviniu turėjo atgabenti UAB „G.“. Šie dokumentai nebuvo pristatyti jam, apeliantui, dėl UAB „G.“ vadybininko R. A. kaltės, kuris, nenorėdamas koreguoti ir tikslinti dyzelino pardavimo dokumentų, išleido įmonės transportą su dyzelinu be jį lydinčių dokumentų. Nuteistojo teigimu, R. A. paaiškino parduodamo dyzelino dokumentų tikslinimo procedūrą, jo parodymus patvirtino ir įmonės buhalterė Z. M. Apeliantas pažymi, kad žala šalies ekonomikai nebuvo padaryta, nes ir kiekis, ir akcizų suma mokesčių inspekcijai buvo tiksliai nurodyti, įmonė šią akcizų sumą sumokėjo.
2.5. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apelianto kaltę iš dalies patvirtina jo paties parodymai apie tai, kad vairuotojo prašė įpilti daugiau kuro ir, kad tikslaus kiekio su R. A. nesutarė, apeliantas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kiek būtų tilpę į jo turimas talpyklas, R. A. privalėjo dyzelino gabenimo (įgijimo) dokumentus įforminti ir išduoti vairuotojui visam kuro kiekiui, kuris buvo pakrautas į UAB „G.“ benzovežį, o jau po to, dokumentus koreguoti pagal tai, kiek apeliantas būtų jo susipylęs į turimas talpyklas.
2.6. Apeliantas taip pat nesutinka su jo nuteisimu dėl dyzelino laikymo pažeidžiant nustatytą tvarką. Nurodo, kad dyzelinas nebuvo laikomas, nes iš karto po jo išpylimo į talpyklas apeliantas buvo sulaikytas, o kuras išimtas. Dėl to iš kaltinimo turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamą prekę – 27 000 litrus dyzelinio kuro.
2.7. Nuteistasis nurodo pripažinęs, kad dyzelinas buvo įpiltas į talpyklas, kurios nebuvo registruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje kaip tai numato teisės aktai, tačiau tokie veiksmai, apelianto nuomone, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, bet yra vertinami kaip administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 2 dalį.
2.8. Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi dėl turto konfiskavimo ir proceso išlaidų priteisimo. Nurodo, kad iš 2018 m. lapkričio 15 d. kratos protokolo (t. 1, b. l. 99-102) matyti, jog teismo konfiskuoti – rėmas su pylimo įrenginiu ir siurbliu, buvo rasti automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dar ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas. Šie daiktai nebuvo naudojami nusikalstamos veikos padaryme, su jais nebuvo iškraunamas ar išpilstomas dyzelinas. Dyzelinas buvo išpilstytas tik naudojant UAB „G.“ benzovežio su priekaba įrangą, tai patvirtino ir liudytojas R. G. Taigi, minėti daiktai turėtų būti grąžinti apeliantui.
2.9. Apeliantas nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo 2 289,30 Eur proceso išlaidų pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes – 27 000 litrų dyzelinio kuro. Taigi, iš apelianto galėjo būti priteista tik pusė proceso išlaidų sumos. Be to, teismas šį proceso išlaidų dydį nustatė remdamasis 2019 m. liepos 5 d. Telšių AVPK tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 155-161), iš kurio matyti, kad didžiausią proceso išlaidų dalį sudaro apmokėjimas už darbą keturiems UAB „T.“ darbuotojams, kurių viena darbo valanda įkainota 45 Eurais. Apelianto teigimu, Telšių AVPK, sumokėdamas tokią sumą už iš esmės kvalifikacijos nereikalaujantį darbą neatsakingai elgėsi su biudžeto lėšomis, todėl proceso išlaidų dydis turi būti sumažintas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (remiantis veikos padarymo metu galiojusia 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatyta tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Aptariama nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bet kuris, t. y. bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Aptariama nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikalstama veika laikoma baigta nuo joje nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento. Taigi, baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai, pavyzdžiui, įgyjant, laikant, ar kitais veiksmais, tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.
5. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. B. įgijo ir laikė akcizais apmokestinamą prekę (dyzelinį kurą), kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pažeisdamas nustatytą tvarką, todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą jis buvo nuteistas pagrįstai.
6. Nuteistasis neginčija aplinkybės, kad krovinys – 27 tonos dyzelinio kuro, buvo įgytas be teisės aktuose nustatytų būtinų dokumentų bei supiltas į teisės aktų nustatyta tvarka neregistruotas talpyklas, tai yra, kad disponuojant akcizais apmokestinama preke buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Nuteistasis nurodė supratęs, kad kuro talpyklos turėjo būti registruotos, žadėjo tai padaryti persikėlęs į kitas patalpas, šioje dalyje savo kaltę pripažino (t. 7, b. l. 8-9). Liudytojai R. A. bei R. G. parodė, kad išvežant dyzelinį kurą reikalingi dokumentai nebuvo parengti (t. 6, b. l. 182-183, 183-184). Remiantis pastarųjų liudytojų, o taip pat liudytojų A. A., Z. M. parodymais, krovinys be teisės aktuose numatytų dokumentų išvykti negalėjo, bendrovėje tokios praktikos nebuvo laikomasi (t. 6, b. l. 181-182, 185-186). Aplinkybes, kad dyzelinis kuras turėjo būti išgabentas kartu su teisės aktuose numatytais dokumentais bei, kad galėjo būti perpiltas tik į Valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruotas talpyklas, tačiau šie reikalavimai buvo pažeisti, patvirtina ir byloje surinkti ir betarpiškai teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, sulaikyme dalyvavusio pareigūno G. N. parodymai (t. 1, b. l. 32-34, 35-37, t. 3, b. l. 118-135, 153-154, 162-200, t. 4, b. l. 1-16, t. 5, b. l. 51-52, 56-61, 64-65, 74, 84-87, t. 7, b. l. 7).
7. Nuteistojo teigimu, būtinais krovinio dokumentais turėjo pasirūpinti UAB „G.“ – dokumentai turėjo būti perduoti vairuotojui dar prieš išvykstant į iškrovimo vietą, liudytojas R. A. bet kuriuo atveju turėjo parengti dokumentus visam išvežamam kuro kiekiui, todėl būtent ši bendrovė, nuteistojo nuomone, ir turėtų atsakyti už tai, kad tokie dokumentai nebuvo paruošti ir jam nebuvo atiduoti.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „G.“ vadybininkas R. A., turėjęs paruošti krovinio dokumentus, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d. redakcija) už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes – 27 000 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 27 635 Eur (t. 5, b. l. 181-193). Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės baudžiamąją atsakomybę taikyti ir nuteistajam A. B. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės nuteistajam taikymo svarbu ne tai, kokių veiksmų turėjo imtis liudytojas R. A., tačiau kaip šią situaciją suvokė nuteistasis.
9. Išanalizavus nuteistojo parodymus matyti, kad jo parodymai nenuoseklūs, kiti byloje surinkti įrodymai jų nepatvirtina arba juos paneigia. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek liudytojas R. A., tiek ir nuteistasis A. B. parodė, kad dėl galutinio nuteistojo įgyjamo dyzelinio kuro kiekio susitarę nebuvo, taigi vien ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistasis suvokė, kad būtini kuro įgijimą patvirtinantys dokumentai jam nebus pateikti. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog su R. A. buvo tartasi dėl panašiai 21 tonos kuro įgijimo, tačiau kažkuriuo metu supratęs, kad į talpyklas pripylė daugiau, pasitarė su vairuotoju ir nusprendė pripildyti visas talpyklas, pripildė 27 tonas (t. 7, b. l. 8-9). Visgi pažymėtina, jog liudytojas R. G. parodė, kad nederino su A. B. kiek kuro supilti. Liudytojas teigė, kad kai buvo supiltos 27 tonos, A. B. pasakė, kad gana (t. 6, b. l. 183-184). Pastarieji liudytojo parodymai paneigia nuteistojo versiją, kad daugiau nei žadėta kuro jis prisipylė netikėtai, to neplanavęs.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nuteistasis A. B. tvirtino, kad apie tai, jog negavo jokių kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tuo metu nepagalvojo (t. 6, b. l. 75-78). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad supratęs, jog negavo dokumentų sėdo į automobilį ir pradėjo vytis vairuotoją, tačiau kaip tik tuo metu buvo sulaikytas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai paneigė nuteistojo versiją dėl vairuotojo vijimosi. Teismas padarė išvadą, kad ją paneigia nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (tvirtino apie dokumentus nepagalvojęs), jo paties teisme duoti parodymai (nurodė, kad kai suprato, jog prisipylė daugiau kuro, ketino paskambinti R. A. dėl dokumentų paruošimo didesniam kiekiui) bei kartu su nuteistuoju važiavusio liudytojo T. J. parodymai (liudytojas parodė, kad su nuteistuoju išvyko po kelių minučių po benzovežio išvykimo, A. B. nurodė, kad važiuos darbuotis, jie pamatė sustojusį benzovežį, bandė jį apvažiuoti, tačiau buvo patys sustabdyti policijos pareigūnų, t. 2, 29-30). Kaip minėta, tos pačios apklausos metu nuteistasis parodė ir tai, kad prisipylęs daugiau kuro suprato, kad tam didesniam kiekiui dokumentų nebus, todėl ketino paskambinti dėl dokumentų didesniam kiekiui (t. 7, b. l. 8-9). Taigi, duodamas parodymus nuteistasis pripažino suvokęs, kad su dyzeliniu kuru jam vis dėlto turėjo būti perduoti ir kuro įgijimą patvirtinantys dokumentai. Taigi nuteistojo parodymuose yra loginių spragų, kurios suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistojo parodymai nenuoširdūs ir, kad jis vis dėlto niekuomet nesitikėjo su įgyjamu kuru gauti įgijimą patvirtinančius dokumentus, nors apie tai, kad jie būtini, žinojo.
11. Nuteistojo tyčią padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir tai, kad nuteistasis neneigė žinojęs, jog talpyklos dyzeliniam kurui turėjo būti registruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o tai reiškia, kad nuteistasis suvokė, jog jo įgyjamai prekei taikomi tam tikri įstatymuose nustatyti reikalavimai. Nuteistasis tvirtino detaliau į teisės aktuose nustatytus reikalavimus nesigilinęs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog tai, kad nuteistasis galimai sąmoningai nesidomėjo konkrečia akcizais apmokestinamos prekės įgijimo tvarka, neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, nors ir netiesiogiai, nuteistojo tyčią įgyti akcizais apmokestinamą prekę pažeidžiant nustatytą tvarką patvirtina ir tai, kad nuteistasis žinojo, jog įstatymų nustatyta tvarka turi įregistruoti talpyklas, kuriose laikys akcizais apmokestinamą prekę bei pasirinko šį įstatymuose nustatytą reikalavimą ignoruoti, tikėdamasis, kad už jį grėstų tik administracinė atsakomybė.
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp nuteistojo vadovaujamos UAB „V.“ ir dyzelinio kuro pardavėjos UAB „G.“ buvo sudaryta sutartis, kuras buvo įgyjamas iš visus leidimus turinčios bendrovės, apskaitos reikalavimus atitinkančių talpyklų. Vis dėlto, tai nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad nuteistasis įgijo ir laikė dyzelinį kurą pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad su UAB „G.“ sudarytoje sutartyje nebuvo nurodytas nuteistojo įgyjamas dyzelinio kuro kiekis (t. 3, b. l. 157-161), be to, sutarties sudarymas neatleidžia šalių nuo įstatyme numatytų reikalavimų disponuojant akcizais apmokestinama preke laikymosi. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės turi reikšmės vertinant jo tyčią, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo parodymų nenuoseklumą, prieštaravimus, jo elgesį veikos padarymo metu (nesusitarė dėl įgyjamo kiekio, nereikalavo jokių kuro įgijimą patvirtinančių dokumentų), darytina išvada, kad nuteistasis suvokė, jog disponuoja akcizais apmokestinama preke pažeisdamas nustatytą tvarką ir siekė tai daryti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad neatliko jokių jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę atitinkančių veiksmų – nuteistasis įgijo ir laikė kurą žinodamas, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus, šiais veiksmais realizavo objektyviąją jam inkriminuoto nusikaltimo pusę. Taigi, nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl tarp jo vadovaujamos bendrovės bei UAB „G.“ sudarytos sutarties, dėl dyzelinio kuro pirkimo iš teisėtai kuro pardavimu užsiimančios bendrovės, vertinant jas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepaneigia.
13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pašalino iš nuteistajam pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad jis, kartu su R. A. veikė bendrininkų grupe. Be to nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog įvykio vietoje rasti nuteistajam priklausantys pinigai – 10 142,62 Eur buvo skirti atsiskaitymui už kurą. Tačiau, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, šios aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia, kad nuteistasis turėjo tyčią padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nėra pagrindo teigti, jog situacija, kad nuteistasis nutarė daryti nusikalstamą veiką vienasmeniškai, yra visiškai neįtikinama. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog motyvai ir tikslai, dėl kurių kaltinamas asmuo nusprendžia daryti nusikalstamą veiką, nėra būtinasis aptariamos nusikaltimo sudėties požymis, todėl pakanka nustatyti tai, kad asmuo suvokia pažeidžiantis teisės aktuose nustatytą disponavimo akcizais apmokestinama preke tvarką ir nori tai daryti. Ši aplinkybė byloje buvo įrodyta.
14. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog dėl nuteistojo įgyto turto valstybei nebuvo padaryta jokia žala, nes ir įgyjamas dyzelinio kuro kiekis, ir akcizų suma buvo tiksliai nurodyti Valstybinei mokesčių inspekcijai bei buvo sumokėta visa akcizų suma. Tačiau, kaip minėta, nuteistajam inkriminuota nusikaltimo sudėtis yra formali ir įstatymas nereikalauja nustatyti, kad dėl akcizais apmokestinamų prekių disponavimo pažeidžiant nustatytą tvarką, buvo padaryta kokia nors žala. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai (liudytojos Z. M. parodymai (t. 2, 25-27, t. 6, b. l. 185-186), 2019 m. balandžio 9 d. raštas Nr. 19-0409-1 (t. 3, b. l. 118-135), 2018 m. lapkričio 20 d. dokumentų apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 51-52) patvirtina, kad UAB „V.“ įgyto kuro kiekį patvirtinantys dokumentai buvo paruošti po to, kai krovinys buvo išgabentas, o 2019 m. gegužės 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (19.20-10E)R nurodyta, kad aplinkybės, jog UAB „G.“ 21 500 litrų dyzelino akcizo apskaičiavimo dokumentą išrašė ir duomenis į Akcizų informacinę sistemą pateikė 2018 m. lapkričio 15 d. 17:27:15 val., tai yra, po faktiško produkto išgabenimo iš akcizais apmokestinamo sandėlio, vertinti kaip tinkamo ir savalaikio akcizų apskaičiavimo dokumento išrašymo ir jo duomenų pateikimo į Akcizų informacinę sistemą gabenamam produkto kiekiui (21 500 litrų) negalima (t. 5, b. l. 84-87). Taigi, nepaisant to, kad įstatymuose numatyti mokesčiai galėjo būti sumokėti, akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarka buvo pažeista, todėl minėtas nuteistojo argumentas galimybės taikyti jam baudžiamąją atsakomybę nepaneigia.
15. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai inkriminavo akcizais apmokestinamos prekės laikymo požymį, nes jis netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Laikymas suprantamas kaip bet kokie tyčiniai veiksmai, susiję su faktiniu akcizais apmokestinamų prekių buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais šių prekių laikymui nustatytą tvarką. Baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamos prekės laikymą taikoma nepriklausomai nuo jos laikymo trukmės. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčija, kad dyzelinis kuras buvo perpiltas į Valstybinėje mokesčių inspekcijoje neregistruotas talpyklas, nuteistasis patvirtino žinojęs, kad talpyklų registracija yra būtina, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai (Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija, t. 5, b. l. 56-61, 64-65, 74). Taigi byloje pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis laikė akcizais apmokestinamą prekę pažeisdamas nustatytą tvarką, laikytina, jog dyzelinis kuras buvo nuteistojo žinioje nuo jo įpylimo į neregistruotą talpyklą momento.
16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistojo A. B. padaryta veika pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota tinkamai – nuteistojo veikoje yra visi būtinieji šiame straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymiai, atsižvelgiant į nuteistojo įgyto ir laikyto dyzelinio kuro vertę (kuro vertė viršija 250 MGL, t. 2, b. l. 41-43), nuteistajam pagrįstai buvo taikoma baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu ištirtais, patikimumo ir leistinumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką motyvuotos ir pagrįstos, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
17. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti jam inkriminuotą BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymį – akcizais apmokestinamos prekės laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę. Kadangi minėtas nusikaltimo sudėties požymis nuteistajam buvo inkriminuotas pagrįstai, bausmė šiuo pagrindu nuteistajam nešvelninama. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei už nuteistojo padarytą nusikaltimą skyrė 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą, kuri yra artima už sunkius nusikaltimus skiriamos baudos minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, ji atitinka teisingumo principą bei buvo tinkamai individualizuota, todėl pagrindo labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra.
Dėl turto konfiskavimo ir proceso išlaidų
18. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl rėmo su pylimo įrenginiu ir siurbliu konfiskavimo. Nurodo, kad byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad dyzelinis kuras į talpyklas buvo išpiltas naudojant UAB „G.“ priklausančio automobilio (benzovežio) su priekaba įrangą, tą, anot nuteistojo patvirtino ir benzovežį vairavęs liudytojas R. G., todėl jo naudotame automobilyje (duomenys neskelbtini) aptikta įranga, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, negalėjo būti konfiskuota.
19. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.
20. Liudytojas R. G. iš tiesų parodė, kad dyzelinis kuras į nuteistojo turėtas talpyklas buvo išleistas naudojant jo automobilio įrangą (t. 6, b. l. 183-184). Nuteistojo turėtas ir iš jo konfiskuotas įrenginys buvo rastas mikroautobuse, kuriame taip pat buvo talpykla su dyzeliniu kuru, tačiau duomenų, kad šis įrenginys buvo naudojamas nusikalstamos veikos padarymo metu, neužfiksuota. Esant šioms aplinkybėms, konfiskuoti mikroautobuse (duomenys neskelbtini) rasto rėmo su pylimo įrenginiu ir siurbliu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Ta aplinkybė, kad įrenginys buvo rastas kartu su talpykla, kurioje buvo dyzelinis kuras leidžia įtarti, kad nuteistasis naudojo ar ketino naudoti jį perpilant kurą, tačiau tai tėra prielaida, kuria teismas negalėjo remtis priimdamas sprendimą konfiskuoti aptariamą įrenginį. Taigi, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl rėmo su pylimo įranga ir siurbliu konfiskavimo iš nuteistojo, keičiama.
21. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo valstybės naudai priteisė 2 289,30 Eur išlaidų, patirtų dėl dyzelinio kuro ir talpyklų, kuriose buvo laikomas dyzelinis kuras, transportavimo į saugojimo vietą. BPK 103 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad proceso išlaidomis pripažįstamos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Telšių AVPK byloje pateikė tarnybinį pranešimą dėl patirtų išlaidų (t. 1, b. l. 155-161), kuriame nurodoma, kad dėl neteisėtai įgyto ir laikyto dyzelinio kuro ir talpyklų, kuriose buvo laikomas minėtas kuras transportavimo į saugojimą vietą patyrė 2 289, 30 Eur išlaidų. Prie tarnybinio pranešimo pridėta sąskaita, kurioje detalizuotos visos UAB „T.“ suteiktos paslaugos ir jų kaina, iš kurios matyti, kad darbuotojų darbas įkainotas 1 260 Eur ir vieno darbuotojo vienos valandos atlyginimas sudarė 45 Eur, kai tuo tarpu minimalus valandinis atlygis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 šiuo laikotarpiu sudarė 2,45 Eur. Atsižvelgiant į didelį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio atlygio ir darbuotojams faktiškai sumokėto valandinio atlygio skirtumą darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog Telšių AVPK dėjo visas protingas ir įmanomas pastangas, kad būtų patirtos kuo mažesnės išlaidos kuro transportavimui. Dėl nurodytų priežasčių iš nuteistojo valstybės naudai priteistos proceso išlaidos mažinamos ir už darbuotojų darbą priteisiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis (28 val. x 2,45 = 68,60 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nuteistojo priteista sumažinta proceso išlaidų suma nėra pernelyg didelė ir neproporcinga finansinė našta, kurios nuteistasis negalėtų įvykdyti.
22. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad remiantis lygiateisiškumo principu valstybei priteisiamos proceso išlaidos turėjo būti dalinamos jam ir baudžiamuoju įsakymu nuteistam R. A. per pusę. Remiantis BPK 105 straipsnio 3 dalimi, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Visgi pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje teismas liudytojo R. A. kaltės ir su tuo susijusių klausimų nesprendžia. Be to, šioje byloje patirtos proceso išlaidos patirtos ne dėl R. A. veiksmų, o dėl pas nuteistąjį A. B. rastų dyzelinio kuro ir talpyklų, kuriose buvo laikomas dyzelinis kuras, transportavimo į saugojimo vietą. Atsižvelgiant į tai, minėtos išlaidos priteistinos iš nuteistojo šioje byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis iš A. B. konfiskuotas rėmas su pylimo įrenginiu ir siurbliu bei grąžinti jį A. B.
Iš A. B. valstybei priteistą 2 289,30 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 30 ct) proceso išlaidų sumą už dyzelinio kuro ir talpų, kuriose buvo laikomas dyzelinis kuras, transportavimą į saugojimo vietą, sumažinti iki 1 097,90 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt septynių Eur 90 ct).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.