Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Editos Dambrauskienės ir Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nustatyta laisvės atėmimo bausme, skirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

5. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Raimondas Mažulis skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad A. P. ne formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, o yra iš esmės pakeitęs savo elgesį. Komisija, remdamasi įstaigoje (t. y., iš atsakingų asmenų, tiesiogiai bendravusių su A. P.) surinkta informacija sprendė, jog pažanga pakankama, kad jis galėtų likusią laisvės atėmimo bausmės dalį būti laisvėje, prižiūrimas pareigūnų. Teismas, nepatvirtindamas nutarimo, sprendimą priėmė formaliai - neįsigilinęs į veiksmus, kuriuos bausmės vykdymo metu atliko nuteistasis ir aplinkybes, patvirtinančias ženklią nuteistojo elgesio pažangą.

5.2. Skundo autoriaus teigimu, A. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika, pagal „OASys“ vertinimo skalę, sudaro 66 balus ir priskiriama vidutinei rizikai, todėl neabejotina, kad ji turi būti mažinama. Priemonės, kuriomis ši rizika būtų mažinama nurodytos nutarime, t. y., įpareigojimai neišeiti iš namų, ieškoti galimybių įsidarbinti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, be to, ir pats nuteistasis pripažįsta būtinybę keisti savo elgesį. Lygtinis asmens paleidimas iš pataisos įstaigos nėra neatšaukiamas ir nuteistajam nevykdant probacijos sąlygų, jis siunčiamas vykdyti bausmės.

5.3. Skunde nurodoma, kad pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. P. pažanga yra ženkli ir sudaro pagrindą manyti, jog ateityje jis nebenusikals. Teismas išdėstė tik dalį aplinkybių, rodančių nuteistojo pažangą, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau neįvertino visų aplinkybių, į kai kurias iš jų neįsigilino. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad pastebėtas skirtumas tarp to, ką A. P. įvardina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, joje taip pat pažymėta, kad nuteistasis už savo veiksmus prisiima atsakomybę. Kitaip tariant suvokia, jog elgėsi netinkamai. Be to, A. P. pareiškimas dėl atsakomybės prisiėmimo nėra formalus ir pateiktas tik siekiant palengvinti savo padėtį - nusikalstamomis veikomis padaryta žala nukentėjusiesiems yra beveik pilnai atlyginta (dviem nukentėjusiesiems žala atlyginta pilnai, vienam nukentėjusiajam žalos atlyginimas šiuo metu tebevykdomas). Nuteistasis pataisos namuose dirba, mokėsi, įgijo specialybę, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, patvirtina ir pateikti įsipareigojimai dėl gyvenamosios vietos suteikimo, turi tris vaikus. Tai patvirtina, kad išsakyti teiginiai apie jo buvimą šeimos žmogumi nėra formalūs. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir pažymima, kad nuteistasis pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai (nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nuteistas, atliko bendrininkaudamas su kitais asmenimis), nuo buvusių draugų rato nuteistasis yra visiškai atsiribojęs. Nuteistasis buvo išvykęs į užsienį, tačiau pats apsisprendė grįžti ir ėmė atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad dar iki pradėdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimą, jis buvo nusiteikęs atsisakyti tiek ankstesnių netinkamų pažinčių, tiek buvusio gyvenimo būdo. Išvadoje nurodoma, kad nuteistasis įvardino konkrečius ir įgyvendinamus ateities planus ir numato, ką turi padaryti, kad juos pasiektų, taip pat, kad suvokia, kad norint prisitaikyti visuomenėje, privaloma laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų ir paskutiniu metu koregavo savo elgesį, atsižvelgdamas į juos. Išvadą rengė ir tiesiogiai su nuteistuoju bendravo pakankamą patirtį ir kvalifikaciją turintys specialistai. Išvadoje atskirai aptariami ir veiksniai, mažinantys nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje - motyvacija dirbti, pastovi gyvenamoji vieta, palaikomi socialiniai ryšiai, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nebuvimas. Nuteistasis ne tik atlikdamas bausmę rodė motyvaciją dirbti, tačiau yra susitaręs ir dėl įdarbinimo išėjus iš pataisos įstaigos. Socialinių ryšių tvarumą patvirtina, kad grįžtų gyventi į šeimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina ne formalų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų atitikimą, o tai, kad yra reali ir ženkli nuteistojo pažanga, sudaranti pagrindą tikėtis, kad ateityje jis nusikalstamų veikų nebeatliks.

5.4. Skunde pažymima, kad teismas, akcentavo A. P. teistumus, tai, kad jis anksčiau nepateisino teismo pasitikėjimo, padarė naujas nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės teismo nutartyje pernelyg sureikšmintos. Baigtinis asmenų, kuriems lygtinis paleidimas negali būti taikomas, sąrašas pateikiamas BVK 158 straipsnyje, tačiau suteikus veikos pavojingumui kaip nuteistojo charakteristikos daliai per didelę reikšmę ir kitiems, BVK 158 straipsnyje nenumatytiems, nuteistiesiems gali būti praktiškai užkertamas kelias prašyti lygtinio paleidimo - atlikdamas bausmę nuteistasis gali keisti savo elgesį, požiūrį į visuomenėje galiojančias taisykles, tačiau veikos pavojingumo pakeisti nebeįmanoma. Įstatymo norma vienareikšmiškai numato, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, turėtų būti atsižvelgiama ne tik šias aplinkybes, tačiau ir į tai, kad nuteistasis beveik visiškai atlygino padarytą žalą, atsiribojo nuo asmenų, su kuriais kartu atliko nusikalstamas veikas, savanoriškai pasidavė teisėsaugos pareigūnams ir pradėjo atlikinėti skirtą bausmę, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat į kitas prieš tai nurodytas aplinkybes, rodančias tvirtą nusiteikimą nebeatlikti nusikalstamų veikų.

5.5. Skunde pažymima ir tai, kad teismas pažymėjo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai - 6 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, Akcentavo pažeidimų kiekį ir sunkumą, ir nevertino to, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. birželio 4 d. pirmosios 5 nuobaudos skirtos per trumpą laikotarpį - pirmuosius 3 bausmės atlikimo mėnesius bei gali būti paaiškinamos adaptacija prie pasikeitusios aplinkos. BVK nenumato taisyklės, kad lygtinis paleidimas taikomas tik nepriekaištingu elgesiu pataisos įstaigoje pasižymintiems (drausmine tvarka nebaustiems asmenims), be to, akivaizdu, kad nuteistojo pažangą patvirtina ne vien pažeidimų nebuvimas, tačiau pažeidimų padarymo laikotarpis ir laikotarpis, per kurį nuteistasis nebebuvo baudžiamas. Paskutinė nuobauda skirta daugiau nei prieš pusantrų metų iki nutarimo priėmimo. Tai, taip pat rodo ir jo pasikeitusį požiūrį į pataisos įstaigos taisykles, bei atspindi ženklią pažangą. Požiūrį į įstaigos taisykles ir įstaigą rodo ir tai, kad nuteistasis, ne kartą dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, organizavo sporto varžybas.

5.6. Skunde pabrėžiama, kad teismas pažymėjo, kad neeliminuoti pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai (teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys) ir tai, pasak teismo, sustiprina įsitikinimą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, teismo išvardinti veiksniai pagal „OASys“ sistemą įvertinami 8 svertiniais balais, taigi, šie veiksniai socialinio tyrimo išvadą rengusių specialistų buvo įvertinti pakartotinio nusikalstamumo aspektu ir nulėmė galutinį pakartotinio nusikalstamumo įvertinimą balais (šių veiksnių nesant, tikėtina, jog būtų nustatytas žemesnis balų rodiklis). Tai reiškia, kad jie patenka į pakartotinio nusikalstamumo rizikos rodiklį ir negali būti laikomi papildomais veiksniais, rodančiais nepakankamą pažangą.

6. Kauno apygardos teisme 2018 m. gruodžio 28 d. gautas nuteistojo gynėjo advokato R. Mažulio prašymas, prijungti prie bylos duomenis apie A. P. nuobaudų nebuvimą, gautus iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir vertinti kartu su kitais su skundu pateiktais dokumentais. Pažymoje nurodoma, kad nuteistasis nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. nuobaudomis nebaustas, neskatintas, taip pat, kad buvo išleistas į trumpalaikę išvyką į namus, pažeidimų nefiksuota, grįžo laiku.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Raimondo Mažulio skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nei nuteistasis nei jo advokatas nepateikė.

11. Vertinant ar A. P. atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (66 balai). Tad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. P. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Teigiami jo elgesį charakterizuojantys duomenys nurodomi ir skunde. Bausmės atlikimo metu jis skatintas 3 kartus, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo susitikimuose su AA nariais, įstaigoje organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. P. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

13. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, pavojingumas ir pobūdis. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas per daug sureikšmino A. P. padarytus nusikaltimus, taip pat ankstesnius teistumus, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste. Šias aplinkybes įvertinus kartu su Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, kurie patvirtina, kad nuteistasis nusikalsdavo spontaniškai, nes neapgalvodavo savo elgesio pasekmių ir problemoms spręsti pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas, siekdamas išspręsti konfliktą smurtavo prieš kitą asmenį, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, leidžia abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir spręsti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokios išvados neleidžia daryti ir A. P. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri aptartų aplinkybių kontekste dar gali būti mažinama, priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius.

14. Nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis teistas ne kartą, bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, sudaro pagrindą spręsti, jog jis nusikalto neatsitiktinai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertina ir tai, kad aplinkybė susijusi su padarytais nusikaltimais, nekinta viso bausmės atlikimo metu ir ją atlikus, todėl ją vertina nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste, siekiant įvertinti nuteistojo pataisą ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus teismui pateiktus duomenis akivaizdu, jog ir pataisos įstaigoje A. P. šešis kartus baustas nuobaudomis (vieną kartą dėl grasinimo kitam nuteistajam, fizinio smurto panaudojimo), kurios jau negaliojančios, tačiau nuteistojo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Aplinkybė, jog nuteistasis anksčiau naudojo fizinę jėgą dėl savitvardos praradimo, o taip pat fizinį smurtą pataisos įstaigoje, Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, jog galima daryti prielaidą, kad nuteistasis pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, kontekste, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, suteikia pagrindą abejoti probacijos sėkme. Nors skunde teigiama, jog dauguma pažeidimų padaryti bausmės atlikimo pradžioje, juos pateisinant nuteistojo adaptacija, tačiau matyti, kad ir vėliau nuteistasis nesielgė išimtinai teigiamai, keturis kartus nesilaikė nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų (paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 14 d.), nors tris kartus nuobaudos skirtos nebuvo, tačiau šios aplinkybės charakterizuoja asmenį, pagrindžia jo teigiamo elgesio pokyčių nestabilumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas pataisos įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Teigiamas nuteistojo elgesys stebimas dar gana neilgą laiką. Nuteistasis bylos duomenimis bausmės atlikimo metu buvo skatintas tris kartus (paskutinį kartą 2017 m. rugsėjo 25 d.). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. P. dar neįrodė ilgalaikio savo elgesio pasikeitimo, kuris suteiktų pagrindą išvadai, kad jis nebenusikals. Darant šią išvadą išvertinama ir tai, kad nuteistasis anksčiau ne kartą nepateisino jam parodyto pasitikėjimo.

15. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis nusikalstamomis veikomis padaryta žala dviem nukentėjusiesiems atlyginta pilnai, vienam nukentėjusiajam žalos atlyginimas šiuo metu vykdomas. Tačiau iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios specialistės 2018 m. rugsėjo 17 d. Pažymos apie gautus vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. P. pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 1267,63 Eur- išskaičiuota – 294 Eur. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti. Jis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių ir papildomai apygardos teismui pateiktų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat nurodomų ir skunde (šeiminės aplinkybės, įdarbinimas laisvėje, gyvenamosios vietos turėjimas, atsiribojimas nuo asmenų įtakojusių nusikalstamumą, kritiškas savo elgesio verinimas ir kt.) nepakanka daryti išvadai, kad A. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai, su jais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Raimondo Mažulio skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.