- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- T-42-107/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00053-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, išnagrinėjęs nuteistojo V. L. prašymą taikyti jam šiuo metu įsigaliojusias 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas ir peržiūrėti jo baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. T. ir D. M..
Iš Alytaus pataisos namų 2014-06-25 pranešimo matyti, kad nuosprendis dėl V. L. jau vykdomas (t. 3, b. l. 51).
2014-11-12 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistojo V. L. prašymas jam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Šis nuteistojo V. L. prašymas Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-02 nutartimi buvo atmestas (t. 3, b. l. 55–56).
2015-04-13 Klaipėdos apygardos teisme gautas kitas nuteistojo V. L. prašymas – taikyti įsigaliojusias 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas ir peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, esant galimybei, sumažinti likusį bausmės laiką. Kuriuos konkrečius Baudžiamojo kodekso pakeitimus būtina taikyti šį kartą, V. L. prašyme nepaminėta.
2015-04-28 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas papildomas nuteistojo V. L. prašymas peržiūrėti jam 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir pritaikyti „šių metų balandžio 1 d. pakeistas nuostatas“ ir sušvelninti jo bausmės laiką. Konkretūs įstatymų pakeitimai, kurių taikymą būtina apsvarstyti, ir šį kartą V. L. prašyme nepaminėti. Yra pagrindo manyti, kad nuteistojo V. L. prašymas švelninti bausmę gali būti susijęs su nuo 2015-03-24 įsigaliojusiais Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio pakeitimais (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), taip pat nuo 2015-01-01 įsigaliojusiu Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies nuostatų pasikeitimu (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. L. prašymas taikyti jam 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams už tai, kad, būdamas neblaivus, kartu su bendrininkais E. T., D. M. 2013-03-07, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė lauke prie ūkinio pastato padėtus ir J. Z. priklausiusius du 3 m ilgio ir 100 mm skersmens 1000 Lt vertės nerūdijančio metalo vamzdžius;
V. L. taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems (3) metams už tai, kad kartu su bendrininku E. T. 2013-03-08, apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pro garažo duris įsibrovęs į A. A. D. priklausantį gyvenamąjį namą, iš miegamojo kambario pagrobė A. A. D. priklausančio turto už 5315 litų.
Be to, V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams už tai, kad 2013-03-08, apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininku E. T. pro garažo duris įsibrovęs į A. A. D. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – 700 litų vertės revolverį „ME 38 Compact-G“, priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 50 litų vertės dujinį revolverį „ME-86“, Nr. 0001211, priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 27 vnt. šovinių, skirtų „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams.
Dėl BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatų
Nuo 2015-01-01, įsigaliojus Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies pakeitimams dėl nedidelio turto vertės (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija), laikoma, kad Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už 1000 Lt vertės turto pagrobimą, ši turto vertė 5 MGL dydžio sumą viršija, todėl taikyti naujas BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas ir švelnesnę atsakomybės rūšį pagrindo nėra.
Nėra pagrindo taikyti naujas BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas ir už kitas V. L. nusikalstamas veikas, nes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už svetimo turto pagrobimą esant nusikaltimą kvalifikuojančiai aplinkybei (pagrobimas įsibrovus į gyvenamąją patalpą), o nusikalstama veika, numatyta BK 254 straipsnio 1 dalyje, nepatenka į Baudžiamojo kodekso XXVIII skyrių (tai BK XXXVI skyriui priskirtas nusikaltimas).
Dėl BK 55 straipsnio, 75 straipsnio 1 dalies nuostatų
BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu V. L. nuteistas už savanaudiškais tikslais padarytą vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus galutine subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme. Nusikaltimai baigti. Nors nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso 55 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymas XII-1554), kuria deklaruojama, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, naujų pagrindų švelninti nuteistajam V. L. paskirtą bausmę ši įstatymo redakcija nenumato.
Nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal naująją BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas numato formalią galimybę palengvinti nuteistojo V. L. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.
Tačiau taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad ir V. L. baudžiamojoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, bet besąlygiškai tas nuostatas taikyti ir bausmės vykdymą atidėti neprivalo.
Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio nuostatos), įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, nuspręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
Žemesnės instancijos teismas
2010-09-24 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams (t. 1, b. l. 97–99), o 2010-12-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. L. vėl buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 6, 7 punktus, 3 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams (t. 1, b. l. 100–102). 2011-02-25 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžiu ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, V. L. buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 6, 7 punktus, 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant V. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (t. 1, b. l. 92–95). Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nutartimi V. L. buvo įspėtas, jog dėl to, kad jis nevykdo teismo įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų V. L. nusikalstamų veikų neužregistruota, V. L. teistumas išnyko (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžiu V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už svetimo turto grobimą įsibrovus į patalpas 2010-06-11 ir 2010-07-10. Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu V. L. taip pat nuteistas už svetimo turto pagrobimą, A. A. D. ginklus ir kitokį turtą 2013-03-08 jis pagrobė taip pat įsibrovęs į patalpą – A. A. D. gyvenamąjį namą. 2010-06-11 ir 2010-07-10 V. L. svetimą turtą grobė be bendrininkų pagalbos, o Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu jis jau nuteistas už svetimo turto grobimą veikiant bendrininkų grupe, kiti asmenys į nusikalstamas veikas buvo įtraukti jo iniciatyva. Kuo toliau, tuo V. L. veikų padarymo būdai darėsi pavojingesni, paprastai, svetimą turtą grobdavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad nuo 2006-01-24 iki 2013-02-03 V. L. aštuonis kartus buvo baustas už administracinės teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą ar arešto atlikimą nėra (t. 1, b. l. 113–118).
Iš byloje esančių medicininių duomenų, 2013-04-03 specialisto išvados matyti, kad V. L. yra emociškai nestabilaus tipo asmenybė, priklausomas nuo alkoholio, jo psichikos ir elgesio sutrikimams įtakos daro alkoholio vartojimas (t. 1, b. l. 118, 119). 2015-04-23 papildyme prie 2015-04-08 prašymo nuteistasis tvirtina esąs užsikodavęs nuo alkoholio, konsultuojasi su psichologu. Yra pagrindo manyti, kad tik laisvės atėmimo bausmės skyrimas ir tegalėjo priversti V. L. ryžtis tokioms priemonėms, kad išlieka nors ir nedidelė tikimybė, jog laisvės atėmimas atliks ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.
(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-05-10 informacijoje dėl V. L. pažymėta, kad V. L. gyvena su sugyventine, augina mažamečius vaikus, registruotas darbo biržoje, gauna socialinę piniginę išmoką, nusiskundimų dėl V. L. elgesio negauta (t. 1, b. l. 120). Jokios išsamesnės informacijos apie V. L. Pagėgių seniūnija neturi. Iš kitų bylos duomenų matyti, kad V. L. sūnus K. L. yra mažametis (gim. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 121). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-09-06 pažymų Nr. 478, 480 matyti, kad kaltinamojo V. L. šeimai, kaip mažas pajamas gaunančiai šeimai, 2013-02-27, 2013-05-20 sprendimais nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01 buvo skiriama socialinė pašalpa (t. 1, b. l. 63, 64).
Jokių duomenų, kad V. L. iki 2013-07-30 dirbo kokį nors visuomenei naudingą darbą ir iš to gavo pajamų, padėjo išlaikyti sūnų, byloje nėra. Iš SODROS duomenų matyti, kad, baigiant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, V. L. nuo 2013-07-30 dirbo E. K. individualiame žemės ūkyje (t. 1, b. l. 123), tačiau duomenų apie tai, kokį darbą dirbo, kaip tas jo darbas buvo vertinamas, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi V. L. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu, padarė veikdamas bendrininkų grupe, J. Z. turtą pagrobė būdamas neblaivus, ir ta aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, šios aplinkybės buvo pripažintos V. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). V. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, nes savo noru nukentėjusiajam J. Z. atlygino padarytą turtinę žalą, padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės savo reikšmingumu buvo pripažintos svarbesnėmis už atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau, atsižvelgus ir į tai, kad V. L. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, į nusikalstamų veikų padarymą įtraukė E. T., D. M., jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BK 58 straipsnio 1 dalis), pagrindų taikyti švelnesnei atsakomybei nenustatyta ir nagrinėjant nuteistojo prašymą taikyti 2015-03-19 priimtus Baudžiamojo kodekso pakeitimus.
V. L., nuteistam Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžiu nuteistam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nutartimi subendrinus tais nuosprendžiais paskirtas bausmes, BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos jau buvo taikytos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu V. L. jau buvo išbandytas. Atlikti 2011-02-25 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės V. L. neteko tik todėl, kad 2012-07-11 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi Tauragės rajono migracijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. L. buvo atmestas, o 2011-12-05 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi V. L. buvo įspėtas, kad dėl to, jei jis nevykdys teismo įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.
Išanalizavus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir pagrindus bei sąlygas nuteistajam V. L. taikyti nuo 2015-03-24 įsigaliojusius BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus darytina išvada, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasiekti nebus, tam, kad būtų užtikrinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtis, atėjo laikas nuteistajam V. L. išbandyti ir realios laisvės atėmimo bausmės galimybes. Šios bausmės vykdymas V. L. socialinius ryšius turėtų paveikti teigiamai, nes į tai nukreipta ir šios rūšies bausmės paskirtis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 5 dalimi, teisėjas
nutaria:
nuteistojo V. L. prašymą taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas ir sumažinti bausmės atlikimo laiką atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.