- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 1S-502-581/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 22 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. D. 2015-04-01 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybinio nusižengimo komisiją su pranešimu dėl (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veikų (b. l.10). Šis pranešimas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybai (toliau – STT Šiaulių valdyba) (b.l. 11). STT Šiaulių valdybos (duomenys neskelbtini) E. K. 2015-04-17 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. D. pranešime nurodytų aplinkybių (b.l. 1-9). Pateikus skundą dėl šio nutarimo panaikinimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Karpalovas pareiškėjos prašymą (skundą) dėl STT Šiaulių valdyboje 2015-04-17 priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 109–111).
Nesutikdama su tokiu sprendimu, J. D. jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015-06-22 nutartimi J. D. skundą dėl STT Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko nutarimo panaikinimo atmetė, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 ir 227 straipsniuose, požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. D. skundu prašo panaikinti STT Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimą bei Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-06-22 nutartį ir turimą medžiagą persiųsti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) G. J. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėja teigia, kad 2015-04-01 pranešime dėl (duomenys neskelbtini) G. J. padarytų nusikalstamų veikų nurodė, jog G. J. 2011 metais konkliudentiniais veiksmais iš jos reikalavo duoti kyšį dėl to, kad ji būtų priimta į šio (duomenys neskelbtini) pareigas. 2011-09-01 ji buvo perkelta dirbti iš (duomenys neskelbtini) pareigų į to paties lygio ir tos pačios kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini). Todėl (duomenys neskelbtini) G. J. 2011 m. spalio mėnesį davė 5000 Lt kyšį. 2012 m. gegužės mėnesį G. J. davė 3000 Lt kyšį tam, kad būtų išleista kasmetinių atostogų jos pageidaujamu laiku. 2012 m. birželį ji buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kur G. J. dar paprašė 5000 Lt, tačiau ji, pasakiusi, kad tokių pinigų neturi, jų nedavė. Pareiškėjos nuomone, tokie (duomenys neskelbtini) veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (Kyšininkavimas).
J. D. teigia, kad STT Šiaulių valdyboje 2015-04-09 patikslino 2015-04-01 pranešime nurodytas aplinkybes ir, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, visose apklausose davė objektyvius parodymus, tačiau pareigūnai, apklausę G. J., P. J. ir L. J. (per kuriuos ir buvo duoti pinigai G. J.) bei dar dvi liudininkes, kurios, pareiškėjos nuomone, mažai tikėtina, kad ką nors galėjo žinoti apie pranešime nurodytas aplinkybes, o G. J. ir J. paneigus jos nurodytas aplinkybes, jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko.
Pareiškėja mano, kad nepagrįstai nebuvo apklausti jos tėvai D. R. ir V. R., kurie žinojo faktus apie pinigų davimą G. J., taip pat apie tai žinojo V. B. ir J. S..
J. D. vertinimu, STT Šiaulių valdyba, priimdama sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos pranešime nurodytų aplinkybių, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Be to, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nekalbama apie jos nurodytas aplinkybes, susijusias su išleidimu į atostogas. Mano, kad pranešime nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti turėjo būti atlikta jos ir G. J. bei J. akistatos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Karpalovas nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pareiškėjos J. D. skundo motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad pareiškėja, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad ne visi būtini veiksmai jos pareiškime nurodytoms aplinkybėms ištirti buvo atlikti, iš esmės pateikė naujus duomenis apie dar apklaustinus asmenis. Tokie prašymai STT Šiaulių valdybos pareigūnams nebuvo pateikti, todėl mano, kad pareiškėja, laiku nepateikusi galimai reikšmingų duomenų pranešimui, pareiškimui ar skundui tirti bei procesiniam sprendimui priimti, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, iš skundo turinio matyti, kad minimi asmenys tiesiogiai nedalyvavo ir patys nematė J. D. atliktų jos nurodomų veiksmų, taigi jie negalėtų patvirtinti galimų kyšininkavimo faktų. Todėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimas yra visiškai netikslingas ir neturėtų jokios įtakos priimtų procesinių sprendimų vertinimui. J. D. prašomas atlikti kitas tyrimo veiksmas – akistata – BPK 168 straipsnio 1 dalyje nėra numatytas kaip veiksmas gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenims patikslinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroro nutarimą ir skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-06-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.
BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtariamo žmogaus teisės. Todėl, jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju 2015-04-17 STT Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko E. K. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors J. D. skunde teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų pagal BK 225 straipsnį jos atžvilgiu atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
Ikiteisminio tyrimo teisėja pagrindinius pareiškėjos J. D. skundo teiginius išnagrinėjo, aptarė ir nutartyje argumentuotai išdėstė jų atmetimo motyvus, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. D. nurodomi giminaičiai L. J. ir P. J., kurie, pareiškėjos teigimu, tarpininkavo dėl jos priėmimo į tarnybą, o vėliau ir perdavė pinigus (duomenys neskelbtini), paneigė pareiškėjos nurodomas jos priėmimo į tarnybą, atostogų suteikimo, kyšio reikalavimo ir pinigų perdavimo, aplinkybes.
Tiek L. J., tiek P. J. patvirtino, kad iš matymo pažįsta G. J., tačiau jokių santykių su ja nepalaiko, tikslių jos pareigų nežino. Susipažino bendrų pažįstamų šventėje, tačiau asmeniškai su ja nebendrauja, dėl J. D. įdarbinimo nesikreipė. L. J. ir P. J. liudytojų apklausos metu teigė, kad jokių prašymų dėl pagalbos įsidarbinant (duomenys neskelbtini) iš jų giminaitės J. D. nėra gavę, tuo labiau perduoti pinigus G. J. (b. l. 20–28).
Apklausta G. J. davė analogiškus parodymus dėl jos pažinties su J. ir patvirtino, kad jokių pinigų iš J. D. nėra prašiusi ar gavusi. Dėl įsidarbinimo jos vadovaujamame (duomenys neskelbtini) ar atostogų suteikimo J. D. keblumų nebuvo kilę (b. l. 30–31).
(duomenys neskelbtini) darbuotoja I. K., kurios viena iš pareigų personalo reikalų tvarkymas ir atitinkamų įsakymų projektų ruošimas, patvirtino G. J. nurodomas aplinkybes, kad tarnybinio kaitumo, kurio pagrindu ir buvo į tarnybą priimta J. D., procedūra vyko sklandžiai, kad J. D. išleidimo į atostogų klausimas būtų buvęs probleminis ji taip pat negalėjo nurodyti (b. l. 34–35).
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skunde dėstoma pareiškėjos J. D. pozicija, jog (duomenys neskelbtini) G. J. veiksmuose, t. y. priimant ją tarnybinio kaitumo būdu į šio (duomenys neskelbtini) pareigas ir vėliau suteikiant kasmetines atostogas jos pageidaujamu metu, buvo nusikalstamos veikos – kyšininkavimo požymių, yra nepagrįsta jokiais gautoje medžiagoje esančiais objektyviais duomenimis. Remiantis teismui pateikta pareiškėjos pranešimo ir jo tikslinimo medžiaga nėra pagrindo manyti, kad G. J. reikalavo kyšio ir kad jai už J. D. priėmimą į tarnybą ar kasmetinių atostogų suteikimą per trečiuosius asmenis buvo perduoti pinigai.
Pareiškėjos subjektyvus priimtų procesinių sprendimų vertinimas, nesant objektyvių nusikalstamų veikų požymių, šiuo atveju neleidžia tvirtinti, kad pranešime ir jo patikslinime nurodomos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos dar plačiau ir išsamiau ar papildomai tiriamos apklausiant asmenis, kurių sąsajos su aptariama situacija yra abejotinos, ypač kai pati pareiškėja nenurodė jokių aiškesnių duomenų, kurie leistų manyti, kad vis tik kažkokia nusikalstama veika buvo padaryta ar buvo kėsintasi ją padaryti.
Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika, ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminį tyrimą dėl J. D. skunde nurodomų aplinkybių atsisakyta pradėti pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, teismas
nutaria:
J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.