- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- I2-2838-821/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00343-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. I., MB "Korneka LT"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. I. (S. I.) ir mažosios bendrijos „Korneka LT“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. I. (S. I.) (toliau – ir pareiškėjas) ir mažoji bendrija „Korneka LT“ (toliau – ir MB „Korneka LT“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje (Ankaros mieste) (toliau – ir Ambasada) 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui S. I.; 2) įpareigoti atsakovę atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje persvarstyti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėjų nuomone, atsakovės sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas, o teisės atvykti į Lietuvą apribojamos yra neteisėtas.
Paaiškina, jog per pokalbį Ankaroje su konsuliniu darbuotoju ambasadoje, pareiškėjas atvirai nurodė, kad siekia ir siekė teikdamas prašymą dėl vizos, sukurti kompiuterių ir informacinių paslaugų verslą Lietuvoje ir teisėtos veiklos pagrindu pasilikti Europos Sąjungoje gyventi.
Teigia, kad tai irgi galima vertinti kaip įrodymą, kad pareiškėjas neturi ir neturėjo ketinimų nelegaliai likti Lietuvos Respublikoje, pasibaigus jo vizos galiojimo terminui, o priešingai siekia užsiimti Lietuvoje teisėta veikla.
Nurodo, jog pareiškėjui nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jo vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas ar kad pareiškėjas Lietuvoje negali pasilikti gyventi teisėtos veiklos (nuosavo verslo) pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo.
Teigia, jog vizą atsisakyta išduoti pagal nepagrįstai subjektyviai sugriežtintą prašymus nagrinėjusių pareigūnų nuomonę.
Taip pat teigia, kad pareiškėjo prašymą dėl vizų išdavimo nagrinėję pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl sprendimas neišduoti pareiškėjui vizos turi būti panaikintas.
Pažymi, jog pareiškėjai turėjo teisėtus lūkesčius verstis pilnai legaliu kompiuterių ir informacinių technologijų verslu Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir ministerija) atsiliepimu pareiškėjų skundą prašo atmesti.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad konsulo su pareiškėju pokalbio metu, konsulas paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius vienintelio MB „Korneka LT“ nario pareiškėjo sprendimą (toliau – ir Nario sprendimas) dėl savo įnašo į bendriją padidinimo iki 28.000 Eur.
Teigia, kad kai pareiškėjui buvo pasakyta, jog prašymas dėl vizos išdavimo bus nagrinėjamas be mokėjimo faktą patvirtinančio dokumento, pareiškėjas atsiuntė ranka surašytą 2021 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. KRN 01, kuriame nurodyta, kad mokėtojas S. I. sumokėjo 28.000 Eur, o pinigus gavo direktorius S. I..
Paaiškina, kad konsului panagrinėjus pareiškėjo pateiktus banko sąskaitų išrašus buvo matyti, kad per tariamai pinigų investavimo Lietuvoje laikotarpį jokių panašių bankinių operacijų neatlikta, be to, pareiškėjo sąskaitoje niekada tokios („investuotos“ į Lietuvos MB „Korneka LT“) pinigų sumos nėra buvę.
Pažymi, jog pareiškėjas teigė, jog turi įmonę Turkijoje, veikiančią informacinių technologijų srityje, taip pat įmonę Pakistane, o jo įmonės turi klientų iš ES šalių - Ispanijos, Prancūzijos, todėl nusprendė įkurti įmonę Lietuvoje.
Nurodo, kad paprašytas nurodyti šių įmonių pavadinimus, pareiškėjas to padaryti negalėjo, negalėjo pasakyti, kokias paslaugas teikia šioms įmonėms.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, jog pareiškėjas teigė, jog vykimo į Lietuvą tikslas yra ir susitikti su savo klientu iš Prancūzijos, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl su juo nėra galima susitikti Prancūzijoje ar kitoje trečioje šalyje.
Nurodo, jog pareiškėjas teigė, kad Lietuvą pasirinko dėl paprastos mokesčių sistemos, tačiau atsakovė pažymi, kad pareiškėjas negalėjo detalizuoti savo teiginių, palyginti Lietuvos ir kitų Europos šalių mokesčių sistemų, teigė, jog nuvykęs į Lietuvą bandys susipažinti su verslo ir mokestine aplinka.
Paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė jokių verslo vystymo Lietuvoje bei MB „Korneka LT“ veiklos planų, projektų ar pan.
Atsakovės nuomone, užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti vizą, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo MB „Korneka LT“ atstovas S. I. palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog prieš metus atvykdamas į Turkiją norėjo išeiti į platesnį pasaulį, tačiau Turkija nėra draugiška gyventi, todėl jis ieškojo palankesnės vietos verslui su Europos Sąjungos šalimis, taip rado Lietuvą. Sumokėjo pinigus, kad padėtų atidaryti kompaniją ir paruošti dokumentus, tačiau tik vėliau sužinojo, jog daugelio dokumentų trūko. Iš verslo sąskaitų matosi, kad jis dirba Paryžiuje. Dėl jo pasamdyto žmogaus susidarė klaidingas vaizdas apie jį, tačiau tai ne jo kaltė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas pareiškėjų skundą prašė atmesti palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pagal Vizų aprašo nuostatas pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, jog suformavo 28 tūkstančių įstatinį kapitalą. Šiems teiginiams patvirtinti pareiškėjas pateikė 2021 m. spalio 21 d. pinigų kvitą). Pažymi, jog konsulinis darbuotojas pagrįstai nevertino, jog kvitas patvirtino pinigų įnašą į MB „Korneka Lt“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Pakistano Respublikos piliečiui S. I..
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kelionės tikslas – verslas, pareiškėjas yra įmonės dalyvis ar vadovas, atvykstantis į Lietuvą užsiimti teisėta veikla (b. l. 67-68).
2021 m. gruodžio 31 d. Ambasada priėmė sprendimą Nr. V-2021-90 „dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. Sprendime nurodyta, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą, duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat sprendime nurodoma, jog sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktais (užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai).
Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu Ambasados sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nagrinėjamu atveju aktualūs ginčo teisinius santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant Vizų kodekso IV priede nustatytą standartinę formą. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos aprašo 87 punkte, kuriame nurodyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis.
Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruotas vykimo į Lietuvą tikslas – verslas, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad 2021 m. spalio 1 d. pagal Nario sprendimą Nr. 1 (b. l. 62) pareiškėjas įsipareigojo padidinti savo įnašą į bendriją iki 28 000 Eur. 2021 m. spalio 23 d. pareiškėjas Nario sprendimu Nr. 3 (b. l. 60), nusprendė sumažinti savo įnašą į bendriją iki 14 000 Eur., per 6 mėnesius į bendrijos kasą arba atsiskaitomąją banko sąskaitą. Pareiškėjas atsiuntė ranka surašytą 2021 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. KRN 01 (b. l. 64), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo 28 000 Eur, o pinigus gavo direktorius S. I., tačiau konsului įvertinus pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad pareiškėjas per tariamą pinigų investavimo Lietuvoje laikotarpį neatliko jokių bankinių operacijų, kurių metu būtų pervesti 28 000 Eur., ar 14 000 Eur. į bendrijos sąskaitą. Ambasados pareigūnas pagrįstai pateikto kvito nevertino, kaip pagrindžiančio pareiškėjo įnašą į MB „Korneka Lt“, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp pareiškėjos ir buvusio MB „Korneka LT“ savininko D. P. nario teisių perleidimo sutartis 2021 m. spalio 1 d. buvo sudaryta nuotoliniu būdu (b.l. 61), tą pačią dieną pareiškėjas nusprendė padidinti nario įnašą iki 28 000 Eur. Šią finansinę operaciją pareiškėjas grindžia grynųjų pinigų priėmimo kvitu KRN 01, kuriame mokėtojas S. I., o pinigus gavo direktorius S. I., taigi pareiškėjui būnant ne Lietuvoje šios lėšos 2021 m. spalio 1 d. niekaip negalėjo patekti į MB „Korneka LT“ kasą. Taip pat pažymėtina, jog 2021 m. lapkričio 18 d. prašyme išduoti nacionalinę vizą, sprendimo dalyje, Ambasada nurodė, kad „Pareiškėjo teisinius interesus Lietuvoje atstovauja uždarosios akcinės bendrovės „Immigration LT“ direktorius D. P., kuris yra žinomas kaip fiktyvių įmonių steigėjas ir pardavėjas trečiųjų šalių piliečiams siekiantiems legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas MB „Korneka LT“ skunde nurodo, kad jis tik deklaravo konsului vykimo į Lietuvą tikslą - vykdyti verslą, tačiau faktiškai jis neketino užsiimti verslu Lietuvoje, nes kaip teigia pareiškėjas skunde „iš pranešimų sužinojo, kad Lietuvos Respublika laukia visų migrantų, tarpininkauja jiems greitai patekti į Prancūzija ir Vokietiją, be to, duoda visiems migrantams pilną išlaikymą; suprato, kad Lietuva labai draugiška ir humaniška valstybė ir per ją bus lengviausia ir pigiausia patekti į visą Europos Sąjungą“, pareiškėjas „surado suinteresuotą asmenį D. P., kuris pasiūlė iš jo perpirkti MB „Korneka LT“, motyvavo, kad turint juridinį asmenį Lietuvoje, Ambasadoje bus galima sakyti, kad Lietuvoje pareiškėjas bus verslininkas ir taip gaus labai lengvai ir greitai Lietuvos vizą“. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas spręsti, jog tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas kreipdamasis dėl vizos gavimo.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Ambasados sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Lietuvos vizų tarnybą pareiškėjų prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų S. I. (S. I.), mažosios bendrijos „Korneka LT“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.