Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-154-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-25
Bylos Nr.
1A-75-154-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vaclovas Iždonas
Nukentėjusysis
I. F.
Nuteistasis
K. P.
Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-75-154/2009Teisėja Vida Žostautienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.; 1.2.4.5.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Vaclovo Iždono,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Marijai Visockienei,nukentėjusiajai I. F.,nuteistajam K. P. ir jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 23 d. tarp 19.30 val. ir 20 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo pievoje, esančioje už I. F. sodybos, smogė I. F. vieną kartą kumščiu į dešinį žandikaulį, o pastarajai nugriuvus, spyrė į sėdmenis bei du kartus sudavė kumščiu į nugarą, dėl ko nukentėjusioji I. F. neteko sąmonės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. prašė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliantas skunde nurodė, kad apylinkės teismas jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes įvykio metu jis neteisėtos veikos nepadarė. Mano, kad dėl įvykio byla turi būti iškelta ir nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.

K. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas nuosprendį, nepagrįstai nukentėjusiosios I. F. parodymus vertino pastarosios naudai ir neatsižvelgė į tai, kad tarp jo žmonos ir I. F. pastoviai vyko konfliktai dėl pievose ganomų galvijų. Mano, jog teismo teiginys, kad jo žmonos parodymai teisme vertinami kritiškai, kadangi pastaroji yra jo sutuoktinė, neatitinka teisingumo nuostatos, nes jo žmona pati betarpiškai dalyvavo įvykyje, pati jo metu nukentėjo, be to, duodama teisme parodymus ji prisiekė ir pasirašė.

Apeliantas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad vertindamas liudytojų B. A. ir A. B. parodymus, apylinkės teismas neatsižvelgė, jog pastarieji, būdami I. F. nuomininkais, yra suinteresuoti duoti jai palankius parodymus. Nors teismas vertino mažamečio T. L. F. parodymus, tačiau jo žmonos sūnus O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris matė visą įvykį, nebuvo apklaustas. Be to, apžiūrint įvykio vietą nebuvo užfiksuota akmenų vieta, kur I. F. bėgdama užkliuvo ir susižalojo, ir šios aplinkybės nebuvo leista pasakyti ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistasis prašė atsižvelgti ir į tai, kad po 2007-09-23 įvykio jo žmona kreipėsi į Šiaulių rajono policijos komisariatą, pateikdama specialisto išvadą apie jai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Policijai nustačius, kad įvykyje dalyvavo I. F., B. A., A. B., visiems šiems asmenims buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantui neaišku, kodėl apylinkės teismas nusprendė, kad tik I. F. yra nukentėjusioji, o jis – kaltininkas, ir jį nuteisė, nors įvykio vietoje vykstant konfliktui jis nedalyvavo, į įvykio vietą atėjo vėliau.

Teismo posėdyje nuteistasis K. P. ir jo gynėja adv. L.Musteikienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė M.Visockienė ir nukentėjusioji I. F. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Spręsdamas nuteistojo K. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios I. F., liudytojų B. A., A. B., T.L. F. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos.

Iš nukentėjusiosios I. F. parodymų matyti, kad ji nuosekliai nurodė esmines jos sumušimo aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji paaiškino, jog 2007 m. rugsėjo 23 d., kilus konfliktui tarp jos nuomininkės B. A. ir A. P., ji pabandė pastarąsias išskirti. A. P. ją pastūmus, ji nugriuvo, o atsistojusi pamatė K. P. ir pajuto smūgį į nugarą bei veidą. Po smūgio į veidą ji nugriuvo, prarado sąmonę. Vėliau vaikai jai pasakojo, kad ją gulinčią K. P. spardė. Įvykio vietoje A. P. ją tampė už plaukų. Po sumušimo ji gydėsi ligoninėje, pablogėjo atmintis ir klausa. (t.1, b.l. 24-25, t.2, b.l. 18-19). Savo parodymus nukentėjusioji I. F. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 124-126), akistatų su K. P. ir A. P. metu, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti bei teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Iš liudytojos B. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2007 m. rugsėjo 23 d. jai I. F. sodyboje melžiant pastarosios karvę, prie jos rankoje laikydama šaką atėjo A. P. ir paklaususi, kodėl ji (B. A.) gano karves jos nuomojamoje pievoje, turėta šaka trenkė jai per galvą. Konflikto metu K. P. buvo prie girdyklos. Tuo metui iš sodybos, norėdama paaiškinti, kad žemė ir pieva, kurioje ganosi karvės, priklauso jai, atėjo I. F.. A. P. čiupo I. F. už plaukų ir ėmė ją tempti link pastarosios sodybos. Pamatęs konfliktą, nuo gyvulių girdyklos, buvusios kitoje pievos pusėje, atbėgo K. P. ir pribėgęs prie I. F., koja spyrė jai į sėdmenis, kumščiu du kartus trenkė į nugaros sritį, vieną kartą - į veidą. Po šių smūgių I. F. priekiu krito ant žemės, prarado sąmonę, jai iš nosies bėgo kraujas. Šiuos savo parodymus liudytoja B. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 128-131) bei akistatos su K. P. ir A. P. metu (t.1, b.l. 61-62, 63-64). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybės liudytoja B. A. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, be to, jos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, todėl abejoti minėtos liudytojos parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (šie parodymai ištirti teisme), kad 2007 m. rugsėjo 23 d., jis būdamas I. F. sodybos kieme ir pamatęs, kad link jo draugės B. A. eina A. P., nuėjo ją apie tai perspėti. Matė, kaip kilus konfliktui dėl ganomos pievos, A. P. sudavė B. A. šaka per galvą, griebė jai už plaukų. Atėjus I. F. ir ėmus aiškinti A. P., jog pieva priklauso jai, t.y. I. F., A. P. griebė pastarajai už plaukų ir ėmė tempti link krūmų. A. P. pakvietus į pagalbą vyrą, atbėgęs K. P. koja vieną kartą spyrė I. F. į sėdmenis, du kartus jai kumščiu stipriai trenkė į nugaros sritį ir vieną kartą - į veidą. I. F. priekiu griuvo ant žemės ir nebeatsistojo (t.1, b.l. 13-14). Savo parodymus liudytojas A. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 133-135).

Iš nepilnamečio liudytojo T.L. F. parodymų matyti, kad jis matė, kaip įvykio dieną prie karvę melžiančios B. A. su atėjus A. P., kuri rankoje laikė rykštę, jos susipyko. Jis nuėjo pakviesti savo mamą I. F. ir matė, kaip mama kažką pasakė A. P., tuomet pastaroji pradėjo tempti jo mamą už plaukų. Atėjęs K. P. sudavė jo mamai į petį, spyrė į sėdmenis ir mama nugriuvo. Po įvykio jo mama buvo gydoma ligoninėje, jos veide matėsi „mėlynės“ (t.2, b.l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. G 2241/07(04) nurodyta, kad I. F. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva kaktoje padaryti kietu buku daiktu ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, t.y. 2007-09-23 apie 19-20 val. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, I. F. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 149).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas nepilnametis liudytojas O. Z., taip pat papildomai apklausti nuteistasis K. P. ir nukentėjusioji I. F., tačiau jokių esminių aplinkybių, kurios leistų suabejoti K. P. kalte dėl I. F. sužalojimo, nebuvo nustatyta. Kolegija abejoja nepilnamečio liudytojo O. Z. parodymų objektyvumu, nes ikiteisminio tyrimo metu niekas iš įvykyje dalyvavusių ar įvykį mačiusių asmenų nenurodė, kad buvo O. Z., tame tarpe K. P. ir A. P.. Liudytojas O. Z. nurodė, kad konfliktas prie I. F. sodybos įvyko apie 16 val., nors byloje buvo nustatyta, kad konfliktas įvyko tarp 19-20 valandos. Liudytojas O. Z., aiškindamas įvykio aplinkybes, akcentavo, kad „ten laukai buvo neišvalyti, buvo akmenų, šakų“, dėl ko I. F. pargriuvo vydamasi A. P.. Toks nepilnamečio liudytojo aiškinimas iš esmės atitinka nuteistojo K. P. pasirinktą gynybinę poziciją, t.y., kad I. F. galėjo susižaloti griūdama ant akmenų, be to, toks mažamečio aiškinimas yra aiškiai įtakotas kitų asmenų. O. Z. parodymai, kad I. F. po ganyklą vaikėsi A. P. („mamikę“), dėl ko pati pargriuvo ir susižalojo, negali būti laikomi teisingais dėl to, kad nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų, kad pagal specialisto išvadą I. F. padaryti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, kad I. F. dėl didelio svorio ir sveikatos būklės sunkokai vaikšto, ką byloje patvirtino pati I. F.. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį negali vadovautis įrodymais, kurie kelia abejonių jų objektyvumu.

Be to, nors liudytojas O. Z. patvirtino matęs konfliktą tarp jo globėjos A. P. („mamikės“) ir B. A. („tetos“), o vėliau ir dalį konflikto tarp A. P. bei I. F., tačiau nurodė, kad I. F. nugriuvus, jis nuvažiavo į namus kviesti tėvo ir tolimesnės konflikto eigos nematė. Aplinkybės, kad įvykio metu, bandydama išskirti A. P. ir B. A., ji buvo pargriuvusi, neneigė ir pati I. F., tačiau pastaroji nurodė, kad griuvimo metu nesusižalojo, o buvo sužalota atbėgusio K. P. smūgiais į nugarą bei į galvą, dėl ko prarado sąmonę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl K. P. kaltės nesunkiai sutrikdžius I. F. sveikatą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus jų visete, todėl apelianto skundo argumentas, jog apylinkės teismas be pagrindo nukentėjusiosios ir liudytojų B. A. bei A. B. parodymus vertino I. F. naudai, yra nepagrįstas.

Liudytojos A. P. parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip pastarosios siekį padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šie parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios, liudytojų parodymams bei kitiems aukščiau išdėstytiems įrodymams.

Tai, jog Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko 2007-10-03 nutarimu (t.1, b.l. 42-44) A. P., B. A. ir A. B. buvo pranešta, kad dėl sumušimo jie turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, K. P. kaltės nepaneigia.

Iš paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo (t.1, b.l. 182) matyti, kad K. P. atsisakė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasinaudoti teise prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą, todėl yra nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad be pagrindo nebuvo apklaustas visą įvykį matęs jo žmonos sūnus O. Z., o apžiūrint įvykio vietą nebuvo užfiksuota akmenų vieta, kur I. F. bėgdama užkliuvo ir susižalojo, ir šios aplinkybės nebuvo leista pasakyti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jokių prašymų, tame tarpe ir apklausti liudytojais kitus asmenis ar atlikti konkrečius procesinius veiksmus, K. P. teismui nepateikė.

Baudžiamojoje byloje, kurioje K. P. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 dalį ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Minėtas įstatymas nenumato, jog procesas byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., turėtų būti pradedamas ir procesiniai veiksmai atliekami privataus kaltinimo tvarka (LR BPK 407).

Nuteistajam K. P. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Raimundas JurgaitisVaclovas Iždonas