- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- I1-2332-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03269-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės mėn. iki skundo padavimo teismui dienos (2020-12-16) jis buvo laikomas Marijampolės PN 6 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 6 būrio sanitarinio mazgo kabinos įrengtos be durų, o priešais klozetus už 1,5 m. sumontuoti pisuarai. Toks tualetų įrengimas sukėlė daug nepatogumų, žemino orumą, tarp nuteistųjų kilo konfliktinės situacijos. Pareiškėjo teigimu, sanitariniame mazge turėtų būti įrengtos uždaros, nuo likusio patalpos ploto visiškai atskirtos tualetų kabinos. Gyvenamojoje patalpoje buvo blakių, kurios pasirodydavo naktimis ir kandžiojo kūną, todėl nebuvo galimybės išsimiegoti. Pataisos namų medikai blakių įkandimus atsisakė fiksuoti. Blakių buvo grindyse, spintelėse, lovose, patalynėje. Parazitai ginčo laikotarpiu buvo naikinti tik tris kartus. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas žodžiu ir raštu ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau į nusiskundimus nebuvo reaguojama. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė depresiją, nemigą, įtampą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 9-15) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN 6 būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-12-03. Pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurioje gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. Nuteistųjų būriai Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 priklauso lokaliniam sektoriui Nr. 2, kuris įrengtas pastato 3 aukšte. Šio lokalinio sektoriaus nuteistieji naudojasi dviem sanitariniais mazgais, kuriuose įrengta po 3 klozetus ir 3 pisuarus. Sanitariniais mazgais naudojosi 166 nuteistieji, taigi klozetų nuteistiesiems užteko. Pažymėjo, kad pareiškėjas tualetu naudojosi ne kameroje, o specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri yra visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai pataisos namuose atliekami kas du metus, o operatyvieji - gavus nuteistųjų skundus, tačiau pats pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių nesiskundė. Nuteistieji privalo patys laikytis asmens higienos ir tvarkytis patalpas, kuriose gyvena. Marijampolės pataisos namuose yra skalbykla, kurioje atliekamas daiktų ir minkšto inventoriaus dezinfekavimas. Pareiškėjo čiužinys ir antklodė buvo dezinfekuoti 2020-09-20. Pataisos namai imasi visų įmanomų priemonių, kad išvengti parazitų - skalbia ir dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštą inventorių, drabužius. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina patalpas ir, esant poreikiui, atlieka parazitų naikinimą. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų, o šių patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į psichiatrę 4 kartus, tačiau ne dėl blakių ar kitų parazitų, o dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nuteistųjų skundai yra registruojami, todėl jei nuteistieji kreipiasi į administraciją, atsakymas jiems pateikiamas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo normomis. Pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovės į bylą pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 6 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge ir blakių plitimo gyvenamojoje patalpoje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN 6 būryje jis buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės mėn., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad į Marijampolės PN pareiškėjas buvo atvežtas 2019-05-22 ir Marijampolės PN direktoriaus 2019-05-27 įsakymu Nr. 7/07-325 paskirtas į 6 būrį (b. l. 16). Laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-12-03 pareiškėjas buvo laikomas 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčui aktualus laikotarpis šioje byloje yra nuo 2019-05-27 iki 2020-12-03.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi būrio patalpose. Tuo tarpu atsakovės atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią, 1 kartą per mėnesį Marijampolės PN gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose buvo teikiamos dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugos (b. l. 28-36). Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Be to, iš Marijampolės PN Dezinfekuotų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalo matyti, kad pareiškėjo minkštas inventorius buvo išdezinfekuotas 2020-09-20 (b. l. 38-39).
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl blakių plitimo. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl skunde minimų aplinkybių, byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl blakių plitimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad būrio sanitariniame mazge trūko privatumo, nes tualetai įrengti atvirose kabinose (be durų), o priešais klozetus už 1,5 m įrengti pisuarai. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenustato bendrabučio tipo patalpų sanitarinių mazgų konstrukcinių ypatumų ir neįtvirtina minimalių atstumų tarp klozetų ir pisuarų. Pažymėtina, kad pareiškėjas tualetu naudojosi ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Pareiškėjas skunde taip pat abstrakčiai pažymėjo, kad Marijampolės PN pareigūnai nereagavo į nusiskundimus ir neregistravo skundų, Marijampolės PN medikai neužregistravo bėrimų, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai ar medikai elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų ir medikų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė depresiją, nemigą, įtampą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros skyriaus 2021-01-06 pažymos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl odos problemų nesikreipė (b. l. 21). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, taigi pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl šių medžiagų poveikio. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.