- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-285-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01563-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Tomgina“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 16.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Tomgina“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10-371/2013 pagal ieškovo UAB „Tomgina“ ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovui UAB „Tomgina“ dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tomgina“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 3 666,76 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovui 20 000 Lt baudą, 50 procentų jos skiriant ieškovui dėl atsakovo proceso vilkinimo, sąmoningo teismo klaidinimo ir veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. V. dirbo UAB „Tomgina“ nuo 2010-07-19 iki 2011-01-17 tarptautinių reisų vairuotoju, su juo buvo pasirašyta darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei jis pasirašytinai supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginėmis instrukcijomis. Siunčiant atsakovą į komandiruotes kiekvieną kartą buvo surašomas įsakymas, atsakovas privalėjo užpildyti ataskaitą, kurioje paskaičiuoti kelionėje patirtas išlaidas ir pridėti išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nuo 2010-07-19 iki atleidimo dienos (2011-01-17) atsakovui kartu su dienpinigiais išmokėta 35 460 Lt suma (26 667,60 Lt kelionės išlaidoms ir 8 792,40 Lt dienpinigių), tačiau jis finansinėmis ataskaitomis pagrindė 23 000,84 Lt kelionės išlaidų panaudojimą, o dėl 3 666,76 Lt panaudojimo atsakovas dokumentų nepateikė bei šių pinigų negrąžino. Šiuos nuostolius ieškovas patyrė dėl atsakovo, kaip materialiai atskaitingo asmens, pareigų netinkamo vykdymo ir tyčinio lėšų pasisavinimo. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, atsakovo atleidimo dieną iš jam priskaičiuoto 424,20 Lt darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 20 proc., t. y. 84,84 Lt minėtų nuostolių padengimui. Pagal DK 228 straipsnį ir pagal darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 d. a ir c punktus bei pareiginių nuostatų 1.1.14., 2.5., 2.9 bei 2.10 p. ieškovas turi teisę iš atsakovo išreikalauti patirtus dėl jo nuostolius. Teismui tenkinus ieškinį, atsakovas ieškovui turėtų sumokėti 3 666,76 – 84,84 = 3 581,92 Lt (T. 1, b. l. 1-4; T. 2, b. l. 35-36).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. V. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui klaidinančias aplinkybes. Pažymėjo, kad 2010-07, 2010-08, 2010-09 mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščių grafoje „Gavėjo parašas“ ties eilute V. V. yra ne atsakovo parašas. Taip pat atsakovo parašas yra suklastotas ant kasos išlaidų orderių Nr. 139, 162, 186, 188, 205, 211 ir 217. Atsakovas ieškovo atžvilgiu iniciavo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 300 ir 222 straipsnių požymius (T. 1, b. l. 85-86).
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Tomgina“ 3 110,06 Lt darbo užmokesčio ir 8 792,40 Lt už komandiruotes (viso 11 902,46 Lt), vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius už visą atsiskaitymo uždelsimo laiką, t. y. nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir visas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 116-117).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškinyje pareikšti reikalavimai yra tapatūs su reikalavimais, kurie buvo pareikšti atsakovo ieškinyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio, su juo susijusių išmokų, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo civilinėje byloje, kuri šiuo metu išnagrinėta; teismai nustatė, kad ieškovas su atsakovu visiškai atsiskaitė, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (T.1, b. l. 122-123).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-05-03 priėmė sprendimą ieškovo ieškinį dėl 3 666,76 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo naudai bei prašymą dėl 20 000 Lt baudos skyrimo atsakovui V. V. atmesti; civilinę bylą dalyje dėl atsakovo V. V. pareikšto priešieškinio nutraukti. Teismas nustatė, kad dalis kasos orderių užpildyta ne kelionės išlaidoms padengti, o išmokėtos atsakovui kaip avansas, t. y. pagal kasos išlaidų orderius Nr. 131, 140, 152, 162, 186, 194, 211. Be to, kasos išlaidų orderis Nr. 130, išrašytas 2010-07-26 dėl 915 Lt avanso sumos, tačiau atsakovas išvyko į komandiruotę tik 2010-07-29 ir būtent 2010-07-29 jam buvo išrašytas dar vienas kasos išlaidų orderis Nr. 132 dėl 920 Lt kelionės išlaidų (T. 1, b. l. 59), kasos orderiai Nr. 139, 140, datuoti 2010-08-06 taip pat išrašyti kaip kelionės išlaidoms padengti ir kaip avansas, orderis Nr. 145, surašytas 2010-08-17, o direktoriaus įsakymas dėl komandiruotės priimtas 2010-08-18, kitas priimtas 2010-08-19, o išvyko tik 2010-08-27 (T. 1, b. l. 47-54), 2010-09-04 orderis Nr. 162 dėl 940 Lt avanso išrašytas iki įsakymo dėl komandiruotės priėmimo (2010-09-05), o 2010-10-25 orderis Nr. 217 dėl 1 415 Lt kelionės išlaidų išrašytas tuo metu, kai atsakovas nuo 2010-10-22 iki 2010-12-04 buvo išvykęs į komandiruotę Rusijoje (T. 1, b. l. 20). Pagal atsakovo pareiškimą dėl UAB „Tomgina“ dokumentų suklastojimo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.10-2-831-11, kurio metu atlikus rašysenos tyrimą, buvo nustatyta, kad atsakyti, ar UAB „Tomgina“ kasos išlaidų orderiuose 2010-10-16 Nr.205, 2010-10-20 Nr. 211, 2010-10-25 Nr. 217 eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė V. V. ar kitas asmuo, negalima (T. 2, b. l. 31-32). Iš ieškovo 2011-07-04 pažymos, kurioje nurodyta, jog atsakovui buvo išmokėta 35 460 Lt suma, o priskaityta 31 793,24 Lt ir jis liko skolingas 3 666,76 Lt už laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2010-12-06, nematyti, kada būtent atsirado šis įsiskolinimas (T. 1, b. l. 7). Apklausta liudytoja ieškovo darbuotoja N. S. parodė, jog ši skola susidarė dėl atsakovo išlaidų, patirtų dėl paskutinės komandiruotės į Rusiją (T. 1, b. l. 168-170). Tačiau atsakovas teigė, jog jis nepasirašė kasos orderių Nr. 126, 131, 139, 145, 152, 153, 165, 186, 195, 205, 211, 217 ir pinigų pagal juos negavo, o atliekant rašysenos tyrimą nebuvo nustatyta, jog būtent kasos išlaidų orderius Nr. 205, 211, 217 (dėl 4 420 Lt sumos gavimo) pasirašė atsakovas V. V., tačiau ieškovas patirtų nuostolių sumą grindžia ne tik pinigų pervedimais per banką, bet ir šiais kasos išlaidų orderiais, todėl teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė 3 666,76 Lt nuostolių atsiradimo faktą dėl atsakovo V. V. kaltės, t. y. dėl jo netinkamo darbo pareigų vykdymo ir šių lėšų tyčinio pasisavinimo. Priešieškinio dalyje teismą bylą nutraukė, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (T. 2, b. l. 80-84).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Tomgina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškinį, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovui 20 000 Lt baudą, kurios 50 proc. skirti ieškovui. Nurodo, kad:
1. 2013-02-07 prokuroro nutarimu nutarta nutraukti atsakovo inicijuotą ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtame nutarime prokuroras nurodė, kad V. V. parodymai dėl dokumentų suklastojimo yra visiškai paneigti rašysenos ekspertizės išvada, liudytojų parodymais, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) raštu dėl to, kad UAB „Tomgina“ buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nepasitvirtino V. V. informacija apie šios bendrovės darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį.
2. Teismas išvadą, kad neįrodytas nuostolių faktas, padarė pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškinys atmestas išimtinai remiantis aplinkybe, kad ekspertas, atlikdamas rašysenos ekspertizę, negalėjo nustatyti, kas pasirašė kasos išlaidų orderius Nr. 211, 205 ir 217. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų, kad kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius pasirašė būtent atsakovas. Priešingai, rašto ekspertizės metu nustatyta, kad visus darbo užmokesčio žiniaraščius bei 16 (iš 19) kasos išlaidų orderių pasirašė atsakovas (nors atsakovas teigė, kad nepasirašė nei vieno). Dėl kasos išlaidų orderių Nr. 205, 211 ir 217 rašysenos ekspertizės metu nustatyta, kad parašų požymių visuma yra nepakankama teigiamoms ar neigiamoms išvadoms duoti. Ekspertizės išvada nei patvirtina, nei paneigia, kad atsakovas pasirašė kasos išlaidų orderius Nr. 205, 211 ir 217. Teismas turėjo eksperto išvadą vertinti kaip nepaneigiančią, kad kasos išlaidų orderius pasirašė atsakovas. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius visas materialinės darbuotojo atsakomybės sąlygas. Aplinkybes dėl atsakovo skolos egzistavimo taip pat patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atliktas patikrinimas. Atsakovui išmokėti pinigai įmonėje apskaityti. Finansinių operacijų atitikimą teisės aktams tikrinusios institucijos (VMI ir VDI) jokių pažeidimų nenustatė ir tai patvirtina, kad atsakovas gavo pinigus pagal kasos išlaidų orderius Nr. 205, 211 ir 217. Taikant bendrą civilinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijos principą, preziumuojama, kad ieškovo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys yra teisingi, t. y. kasos išlaidų orderiai pasirašyti atsakovo, kol neįrodyta priešingai. Atsakovas turėjo pareigą paneigti minėtą sąžiningumo prezumpciją. Atsakovo atsikirtimai byloje prieštaringi, todėl vertintini kritiškais. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, kurie leistų abejoti ieškovo buhalterinių dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų tikrumu.
3. Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnį. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2084-664/2012 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje ir teismas turėjo jomis vadovautis. Minėtoje byloje konstatuota, kad 20 proc. skolos padengimui buvo išskaičiuota pagrįstai, kas patvirtina ir atsakovo skolos ieškovui faktą.
4. Atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios veikė sąmoningai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, nepagrįstai prašė stabdyti bylą ir pareiškė priešieškinį dėl reikalavimo, kuris jau buvo išnagrinėtas kitoje byloje, dėl ko bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme truko 1, 5 metų (T. 2, b. l. 57-61).
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis tinkamai atliko savo darbo pareigas, pateikė ieškovui visas reikiamas ataskaitas dėl kelionių išlaidų, jas pagrindžiančius dokumentus, todėl savo veiksmais nepadarė ieškovui jokių nuostolių. Teismas nustatė, kad ne dėl atsakovo kaltės atsirado neatitikimai tarp atsakovui išmokėt sumų ir tas sumas pateisinančių išlaidų suvestinių bei dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas. Tokie neatitikimai atsirado dėl paties apelianto netinkamai tvarkomos apskaitos. Teismas tinkamai įvertino atsakovo atsikirtimus, kad jis nepasirašė kasos orderių Nr. 126, 131, 139, 145, 152, 153, 165, 186, 195, 205, 211, 217 ir pinigų pagal juos negavo, įvertino neatitikimus byloje esančiuose kasos išlaidų orderiuose ir kituose dokumentuose, įvertino tai, kad atliekant rašysenos tyrimą nebuvo nustatyta, jog būtent kasos išlaidų orderius Nr. 205, 211, 217 (dėl 4 420 Lt sumos gavimo) pasirašė V. V. (T. 2, b. l. 70-75).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką (apelianto prašymą), nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu yra tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apelianto ieškinys dėl nuostolių atlyginimo. Kitoje dalyje, t. y. dėl civilinės bylos dalies pagal atsakovo V. V. pareikštą priešieškinį nutraukimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, kuriuos apeliantas (darbdavys) teigia patyręs dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės. Ginčo šalis nuo 2010-07-19 sieję darbo teisiniai santykiai nutrūko 2011-01-07. Apeliantas teigia, kad pas jį tarptautinių reisų vairuotoju įdarbintas atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir tyčia iš apelianto pasisavino lėšas. Apeliantas paaiškino, kad siunčiant atsakovą į komandiruotes kiekvieną kartą buvo surašomas įsakymas, atsakovas privalėjo užpildyti ataskaitą, kurioje turėjo būti paskaičiuotos kelionėje patirtos išlaidos ir pridėti išlaidas patvirtinantys įrodymai; nuo 2010-07-19 iki atleidimo dienos (2011-01-17) atsakovui kartu su dienpinigiais išmokėta 35 460 Lt suma (26 667,60 Lt kelionės išlaidoms ir 8 792,40 Lt dienpinigių), tačiau jis finansinėmis ataskaitomis pagrindė 23 000,84 Lt kelionės išlaidų panaudojimą, o dėl 3 666,76 Lt panaudojimo atsakovas dokumentų nepateikė bei šių pinigų negrąžino, todėl minėtą sumą apeliantas siekia prisiteisti iš atsakovo. Nuostolius apeliantas įrodinėja, be kita ko, apelianto išrašytais kasos išlaidų orderiais, tačiau atsakovas teigia, kad dalyje šių dokumentų yra ne atsakovo parašas, t. y. atsakovo parašas yra suklastotas. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ieškinį, nes nustatė eilę nesutapimų tarp apelianto už laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2010-12-06 išrašytų/priimtų dokumentų, be to, vadovavosi aplinkybe, kad ieškovas patirtų nuostolių sumą grindžia ne tik pinigų pervedimais per banką, bet ir kasos išlaidų orderiais, o byloje nepaneigtas atsakovo argumentas, kad dalies šių kasos išlaidų orderių atsakovas nepasirašė. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
CPK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Sprendimas laikytinas teisėtu tik jeigu teismas, išspręsdamas bylą, ne tik teisingai taikė materialines teisės normas, bet ir nepažeidė proceso teisės reikalavimų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl tam, kad teismo sprendimas būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teismas jį priimdamas privalo išspręsti visus esminius klausimų. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar šis ieškinys tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai taip pat įpareigoja sprendimą priimantį teismą motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad iš ieškovo 2011-07-04 pažymos, kurioje nurodyta, jog atsakovui buvo išmokėta 35 460 Lt suma, o priskaityta 31 793,24 Lt ir jis liko skolingas 3 666,76 Lt už laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2010-12-06, nematyti, kada būtent atsirado šis įsiskolinimas (T. 1, b. l. 7), o apklausta liudytoja ieškovo darbuotoja N. S. parodė, jog ši skola susidarė dėl atsakovo išlaidų, patirtų dėl paskutinės komandiruotės į Rusiją (T. 1, b. l. 168-170). Pažymėtina, kad minėti liudytojos parodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog šioje byloje buvo būtina detaliai ištirti aplinkybes dėl to, kiek lėšų apeliantas skyrė (t. y. išmokėjo atsakovui) atsakovo paskutinei komandiruotei į Rusiją laikotarpiu nuo 2010-10-22 iki 2010-12-04 ir kokią dalį tinkamo minėtų lėšų panaudojimo sugebėjo pagrįsti atsakovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal apelianto į bylą pateiktą atsakovo parengtą minėtos komandiruotės apyskaitą atsakovas kelionėje patyrė 6 594,22 Lt išlaidų (T. 1, b. l. 22), tačiau vien apelianto į atsakovo banko sąskaitą šios komandiruotės metu atliktų mokėjimo pavedimų suma yra 7 500 Lt (T. 1, b. l. 76-80). Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė (ir teismas prijungė prie bylos medžiagos) tik dalį kvitų, patvirtinančių atsakovo patirtas keliones išlaidas paskutinės komandiruotės į Rusiją metu (T. 2, b. l. 2-7). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtų aplinkybių ir nepatikslino šalių naštos įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Tokiu būdu byloje liko neištirta aplinkybė, kur atsakovas panaudojo jam apelianto skirtas lėšas.
Byloje vienu iš esminių klausimų buvo tai, ar visi apelianto (ieškovo) į bylą pateikti pinigų perdavimą atsakovui patvirtinantys finansiniai dokumentai (kasos išlaidų orderiai) buvo atsakovo pasirašyti. Atsakovas teigė, kad ant dalies minėtų dokumentų atsakovo parašas yra suklastotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybei dėl dokumento suklastojimo ištyrimo yra būtinos specialios žinios. Šiuo atveju tai galėjo būti eksperto išvada (CPK 212-219 straipsniai) ar specialisto išvada, apie kurios buvimą galima spręsti iš į bylą pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-02-07 nutarimo (T. 2, b. l. 31-32). Tačiau nei viena iš tokių išvadų į bylą nebuvo pateikta (ar teismo išreikalauta) ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikslinti šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindė savo argumentus ir atsikirtimus dėl atsakovo parašų (ne)suklastojimo (CPK 184 straipsnis).
Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ieškinį dėl nuostolių atlyginimo neištyręs visų reikšmingų faktinių aplinkybių tokiam klausimui išspręsti, neteisingai aiškindamas ir taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo institutą, kas galėjo nulemti ydingą faktinių aplinkybių nustatymą bei nepagrįstų teismo išvadų dėl ieškovo (apelianto) teisės į nuostolių atlyginimą, susiformavimą. Bylos esmė dalyje dėl ieškovo pareikšto reikalavimo liko neatskleista ir pagal esančius įrodymus ginčo negalima teisingai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju sprendimas apelianto skundžiamoje dalyje panaikintinas, o byla šioje dalyje grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylos esmė teismų praktikoje suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai sudaro prielaidas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą sprendimo dalį panaikinti, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako.
Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Apeliantas prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tą daryti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo (CPK 95 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimą dalyje, kuria ieškovo UAB „Tomgina“ ieškinys atsakovui V. V. dėl nuostolių priteisimo buvo atmestas, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.