- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- eI3-6909-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00769-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo atstovės Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovui K. L., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. S.,
2023 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2023 m. kovo 24 d. sprendimą pritarti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktam sprendimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertinti „gerai“.;
2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus.
Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos PK) (duomenys neskelbtini) pareigose. Jo tiesioginis vadovas, Palangos PK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas D. M. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertino „labai gerai“.
Teigia, kad jo tarnybinė veikla buvo vertinama 2023 m. kovo 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje, kurio metu tarnybinė veikla už 2022 metus įvertinta „gerai“. Pareiškėjas nurodė, kad minėtame Komisijos posėdyje nedalyvavo, jame taip pat nedalyvavo jo tiesioginis viršininkas. Į Komisijos posėdį buvo pakviestas tik pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas – Palangos PK viršininkas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. B. ir jo atstovas K. L. nurodė, kad palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, Komisijai 2023 m. kovo 22 d. Išvadoje pasiūlius pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus vertinti „gerai“, su kuria sutiko Klaipėdos AVPK viršininkas, 2023 m. kovo 24 d. ant Išvados užrašydamas rezoliuciją „organizuoti ir kontroliuoti atlikimą“, iki vertinimo buvusi pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeitė, t. y. Komisijos siūlymas ir Klaipėdos AVPK viršininko sprendimas nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Pažymėjo, kad dėl pareiškėjo veiksmų 2022 m. lapkričio 9 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 29 d. tarnybos metu, dirbdamas policijos pajėgų vienete (duomenys neskelbtini), iš savo uošvio gavęs asmeninę informaciją, susijusią su jo privačiais interesais, įtraukdamas kartu dirbusią pareigūnę, uniformuotas, pasinaudodamas tarnybinėmis pareigomis ir tarnybiniu statusu, naudodamas tarnybinę transporto priemonę nuvyko aiškintis su jo paties privačiais interesais susijusios informacijos aplinkybes. Tokiais veiksmais pareiškėjas asmeninius interesus iškėlė aukščiau viešųjų interesų ir padarė tarnybinį nusižengimą bei jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2023 m. sausio 5 d., tačiau tarnybinė nuobauda skirta tik 2023 m. balandžio 14 d., kadangi pareiškėjas yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narys ir ji nesutiko duoti sutikimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos AVPK buvo priverstas kreiptis į teismą dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo.
2023 m. kovo 13 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl dvylikos Palangos PK Reagavimo skyriaus pareigūnų, įskaitant ir pareiškėjo tiesioginį vadovą D. M., veiksmų. Iš Palangos PK viršininko 2023 m. kovo 16 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2023 m. vasario 9 d. po darbo valandų, Palangos PK tarnybinėse patalpose vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ir pareiškėjo tiesioginis vadovas. Dėl šios priežasties Komisija nutarė pasinaudoti jai suteikta teise ir į posėdį pakvietė D. M. tiesioginį vadovą – Palangos PK viršininką.
Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2023 m. vasario 23 užpildė pareiškėjo 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjo veikla per ataskaitinį laikotarpį įvertinta „labai gerai“ ir pasiūlyta jam nustatyti ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Tuo metu D. M. atliko ir Palangos PK viršininko funkcijas, kadangi Palangos PK viršininko tarnyboje nebuvo dėl nedarbingumo, todėl jis pats sutiko su savo paties pildyta pareiškėjo tarnybinės veiklos išvada. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tokiais D. M. veiksmais nebuvo užtikrintas objektyvus ir teisingas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas.
Nagrinėjant pareiškėjo tarnybinę veiklą, Komisijos narys pagarsino pareiškėjo elgesio, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aplinkybes ir pažymėjo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda iki Komisijos posėdžio nebuvo paskirta tik todėl, jog Profesinė sąjunga nesutiko dėl nuobaudos skyrimo. Palangos PK viršininkas Komisijai nurodė, kad jam žinomos įvykio, dėl kurio pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, aplinkybes bei pažymėjo, jog apie pareiškėją negali pasakyti „nieko labai gero“. Akcentavo, kad pareiškėjas žinomas kaip pareigūnas dėl kurio elgesio nuolat vyksta tarnybiniai patikrinimai, bendradarbiai reiškia nenorą dirbti kartu su pareiškėju. Komisija išklausiusi Palangos PK viršininką, pagarsino pareiškėjo vertinimo išvadą, aptarė būsimąjį tarnybinės veiklos įvertinimą ir nusprendė siūlyti Klaipėdos AVPK viršininkui nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui bei siūlymui bei pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus vertinti „gerai“ su siūlymu „teisinė padėtis nesikeičia“.
Atsakovas pabrėžia, kad Komisija veikė jai suteiktos kompetencijos ribose. Tarnybinis vertinimas atliktas preciziškai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl abejoti Komisijos išvada ir jos patvirtinimu, kurį atliko Klaipėdos AVPK viršininkas, objektyvumu, pagrįstumu ir teisėtumu nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas S. S. nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. kovo 24 d. sprendimo pritarti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktam sprendimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertinti „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl sprendimo teisinių pasekmių pareiškėjui
Atsakovas atsiliepime akcentuoja, kad pareigūno metinės tarnybinės veiklos įvertinimas „gerai“ nekeičia pareiškėjo teisinės padėties, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis administracinė byla turėtų būti nutraukta.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-416-556/2020 konstatavo, jog „dėl vertinimo komisijos išvados apskundimo teisinės galimybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pirmiau yra pažymėjęs, kad vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, tai yra tuomet, kai Vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taip pat Vertinimo taisyklių 20 punktą tais atvejais, kai Vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima. Vadinasi, šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent Vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui. Neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui Vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas „gerai“, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl tais atvejais, kai valstybės tarnautojas skundžia teismui Vertinimo komisijos išvadą, kuria jo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, negali būti nusprendžiama, jog toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-223/2007, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007, p. 103–106; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631)“.
Įvertinus anksčiau paminėtą teisminę praktiką konstatuotina, jog statutiniai valstybės tarnautojai nesutikdami su jų metinės tarnybinės veiklos vertinimu „gerai“ turi teisę tokį sprendimą skųsti teismui, nors ir vertinamas „gerai“ nekeičia statutinio valstybės tarnautojo teisinės padėties, todėl atsakovo atsiliepime pateikti argumentai, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl skundo padavimo termino
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis teigia, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Atsakovas atsiliepime laikosi pozicijos, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė pažeisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą terminą. Minėta pozicija yra grindžiama aplinkybė, kad 2023 m. kovo 24 d. pareiškėjui į jo tarnybinį elektroninį paštą buvo išsiųstas elektroninis laiškas, informuojantis pareiškėją, kad Komisija nepritarė jo tiesioginio vadovo vertinimui „labai gerai“ ir įvertino jo tarnybinę veiklą už 2022 m. „gerai“.
Pareiškėjas skunde teigia, kad su savo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatu susipažino tik 2023 m. balandžio 26 d., po to kai Profesinės sąjungos teisininkas 2023 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu kreipėsi į D. Ž. išteklių valdybos Personalo administravimo skyriaus Klaipėdos apygardos poskyrio specialistę su tiesioginiu prašymu pateikti galutinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2022 m. vertinimą. Akcentavo, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. rezoliucija „Organizuoti ir kontroliuoti atlikimą“ yra neaiški ir buvo sunku suprasti koks yra galutinis sprendimas dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo.
Iš teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. pažymos „Apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus“ Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d. ir nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. buvo darbingas ir galėjo susipažinti su jam siunčiamais dokumentais.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog Klaipėdos AVPK 2023 m. kovo 24 d. rezoliucija, kuria buvo patvirtinta Išvada, yra „Organizuoti ir kontroliuoti atlikimą“. Teismo vertinimu minėtos rezoliucijos turinys lingvistine prasme yra abstraktus ir neaiškus, todėl pareiškėjas net ir su ja susipažinęs galėjo būti suklaidintas dėl jos reikšmės. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad tik po Profesinės sąjungos teisininko kreipimosi į D. Ž. išteklių valdybos Personalo administravimo skyriaus Klaipėdos apygardos poskyrio specialistę pareiškėjui neabejotinai tapo žinoma, kad jo tarnybinė veikla už 2022 m. yra įvertinta „gerai“.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakymas į Profesinės sąjungos teisininko kreipimąsi buvo pateiktas 2023 m. balandžio 26 d., todėl minėta data laikytina diena, kada pareiškėjui turėjo tapti žinomas jo tarnybinės veiklos įvertinimas. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023 m. gegužės 19 d., todėl konstatuotina, kad skundas pateiktas nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Dėl pareiškėjo metinės tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Statutas.
Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) tarnautojas – Klaipėdos AVPK Palangos PK (duomenys neskelbtini), taigi ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas D. M. pasirašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada). Analizuojant Išvados turinį matyti, kad ją pildė tiek pareiškėjas, tiek jo tiesioginis vadovas. Išvados kategorijoje „Tinkamumas einamoms pareigoms“ pareiškėjas iš maksimalių 20 balų save įsivertino 19 balų, kategorijoje „Kvalifikacija“ pareiškėjas iš maksimalių 25 balų save įsivertino 23 balais. D. M. pritarė pareiškėjo skirtiems balams. Tiesioginis vadovas skiltyje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ nurodė, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius (3 balai), skiltyse „Tinkamumas einamoms pareigoms“ ir „Kvalifikacija“ D. M. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino maksimaliam balui (4) ir nurodė, kad bendras pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas yra „labai gerai“. Išvadoje tiesioginis vadovas pasiūlė skirti pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.
Išvados metaduomenyse teigiama, kad D. M. Išvadą 2023 m. vasario 23 d. pasirašė ir kaip (duomenys neskelbtini) viršininkas ir kaip pareigūnas laikinai einantis (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) PK viršininko nebuvo darbe, todėl D. M. laikinai ėjo minėtas pareigas.
Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2023 m. birželio 26 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo kaip liudytojas. Teismo posėdžio metu D. M. paaiškino, jog dirbo (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) viršininku virš 5 metų. Per šį laikotarpį matė nuolatinį pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, tobulėjimą. Anksčiau pareiškėjo tarnybinė veikla būdavo vertinama „gerai“, tačiau pastaruosius keletą metų jis ženkliai patobulėjo, puikiai įvykdydavo jam suformuluojamas užduotis, todėl buvo priimtas sprendimas pareiškėjo 2022 m. tarnybinę veiklą įvertinti „labai gerai“. Pabrėžė, kad nors Išvados pasirašymo metu (duomenys neskelbtini) PK viršininko nebuvo darbe, jam buvo žinoma, kad pareiškėjas įvertintas „labai gerai“ ir jis neprieštaravo tokiam sprendimui. Nurodė, kad nebuvo pakviestas dalyvauti 2023 m. kovo 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje. Teigė, kad Išvados surašymo metu jam buvo žinoma, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Komisija sudaryta Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m kovo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“. Minėtu Komisija sudaryta dviejų metų laikotarpiui, ją sudarė 9 nariai, iš jų 8 turėjo balsavimo teisę, Klaipėdos AVPK Darbo tarybos atstovas dalyvavo stebėtojo teisėmis.
Išvados pagrįstumas buvo vertintas 2023 m. kovo 22 d. Komisijos posėdyje. Iš minėto Komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, kad Komisija nutarė nepritarti Išvadai ir nusprendė pareiškėjo 2022 metų tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“. Komisijos sprendimas patvirtintas Klaipėdos AVPK 2023 m. kovo 24 d. rezoliucija „Organizuoti ir kontroliuoti atlikimą“.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog atvejais kai pareigūno tiesioginis vadovas jo metinę tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“, pareigūno dalyvavimas vertinimo komisijos posėdyje nėra privalomas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam buvo žinoma apie 2023 m. kovo 22 d. vykusį Komisijos posėdį, tačiau priėmė sprendimą jame nedalyvauti. Taip pat Aprašo nuostatos nedraudžia vertinimo komisijai į posėdį pasikviesti ne tik vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, tačiau ir pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2017 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017).
Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reglamentuojančias šiuos teisinius santykius, yra konstatuota, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-407-438/2020; 2012 m. vasario 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A143-265/2012; 2006 m. vasario 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A248-750/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų / siūlymo įgyvendinimo (2015 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
Iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Komisija savo nesutikimą su Išvada grindė ir aplinkybe, jog 2022 metais pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Komisijos pirmininkas smulkiai aptarė dėl kokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pabrėžė, jog iki Komisijos posėdžio pareiškėjui nebuvo skirta tarnybinė nuobauda tik todėl, kad Profesinė sąjunga nepateikė sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos AVPK buvo priverstas kreiptis į teismą dėl Profesinės sąjungos sprendimo panaikinimo. Komisijos posėdyje pasisakęs Palangos PK viršininkas nurodė, kad nesutinka su sprendimu pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“, siūlė jį įvertinti „gerai“. Palangos PK viršininkas akcentavo, jog pareiškėjas yra sunki asmenybė, vengia prisiimti atsakomybę, dažnai dėl jo veiksmų yra atliekami tarnybiniai patikrinimai, kolegos vengia su juo dirbti viename ekipaže. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra linkęs savo asmenines problemas spręsti pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, nėra lojalus pareigūnas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius 2023 m. sausio 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo išvada). Patikrinimo išvadoje teigiama, kad 2022 m. spalio 29 d. pareiškėjas tarnybos metu, uniformuotas, pasinaudodamas tarnybinėmis pareigomis ir statusu, naudodamasis tarnybine transporto priemone, nuvyko į (duomenys neskelbtini) sav., aiškintis su jo asmeniniais interesais susijusios informacijos aplinkybes. Konstatuojama, kad pareiškėjas minėtais veiksmais savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau viešųjų interesų, nors žinojo, kad elgiasi neteisėtai, todėl padaryta išvada, jog jo kaltė įrodyta ir yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Klaipėdos AVPK viršininkas 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ nusprendė pritarti Patikrinimo išvadoje nurodytoms aplinkybėmis ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas 2022 m. eidamas tarnybą įvykdė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Komisijos posėdžio metu minėta tarnybinė nuobauda dar nebuvo paskirta, tačiau Patikrinimo išvada jau buvo surašyta ir Komisijos nariams buvo žinomos 2022 m. spalio 29 d. įvykio aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Profesinė sąjunga nesutiko duoti atsakovui sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos AVPK dėl Profesinės sąjungos sprendimo panaikinimo kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje galutinis sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 6 d.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Komisijos sprendimas prieštarauja Statuto 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi vertinimo metu buvo atsižvelgta tik į aplinkybę, kad jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, nors Komisija turi prievolę objektyviai ir visapusiškai įvertinti visą pareigūno metinę tarnybinę veiklą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog pagal ginčo santykiui aktualius teisės aktus, galiojančios tarnybinės nuobaudos faktas pats savaime automatiškai nepanaikina asmens teisės vertinimo metu objektyviai tarnybinės veiklos metu būti įvertintam „labai gerai“, nes tinkamumas einamoms pareigoms vertinamas pagal tokius kriterijus – gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; organizuotumą ir veiklos planavimą; veiklos kokybę, o pareigūnų kvalifikacijos vertinimo kriterijai – gebėjimai tobulėti; kūrybingumas; bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; atsakingumas; lojalumas tarnybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-902-492/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pareigūno kvalifikacijos vertinimas neapsiriboja vien tik ta aplinkybe, jog jam buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, nesiaiškinant ir nevertinant aplinkybių, susijusių su tarnybiniu nusižengimu, dėl kurio taikyta tarnybinė atsakomybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje A-901-520/2019). Įvertinus minėtą teisminę praktiką darytina išvada, jog aplinkybė, kad pareigūnas vertinamaisiais metais buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, negali būti vienintelė priežastis, kodėl vertinimo komisija nutaria nevertinti jo metinės tarnybinės veiklos „labai gerai“.
Nagrinėjamu atveju Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, surašyta Patikrinimo išvada, tačiau iš Komisijos posėdžio įrašo akivaizdu, jog tai nebuvo vienintelė ir lemiama aplinkybė dėl kurios nuspręsta nepritarti Išvadai ir pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. nurodė, kad jis kaip tiesioginis vertinamo pareigūno vadovas jį vertino labai gerai, kadangi jis pasiekė numatytus veiklos rezultatus, pagerėjo ikiteisminio tyrimo kokybiniai kriterijai, jis ir pan.
Kaip jau minėta šiame sprendime Aprašo 27 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Iš teismui teikiamos medžiagos nustatyta, kad Komisijos posėdyje buvo išklausytas Palangos PK viršininkas, kuris vienareikšmiškai išdėstė savo nesutikimą su vertinimu „labai gerai“. Komisijos posėdžio metu buvo akcentuota, kad D. M. atlikęs tiesioginio pavaldinio vertinimą labai gerai tokį vertinimą tvirtino 2023-02-23 laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) PK viršininko pareigas. Šias aplinkybes patvirtina 2023-02-23 tarnybinės veiklos vertinimo išvados metaduomenys. A. B. teigimu pareiškėjo 2023-02-23 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nepagrįstai labai gera įvertinti tiek gebėjimai atlikti tarnybines funkcijas, tiek organizuotumas ir gebėjimas planuoti veiklą, jo lyderystė. Vertinimo komisijos posėdžio metu priešingai akcentuota, kad pareiškėjas neatitinka šių kriterijų dėl vengimo prisiimti iniciatyvą, teigiama jog stebima priešinga tendencija, pareigos yra atliekamos labai formaliai. Taip pat akcentuota, kad pareiškėjas kaip tik nepasižymi lyderyste tiek darbe, tiek kolektyve, o PK viršininko teigimu pareigūnai netgi priešingai, kelia abejones dėl pareiškėjo tarnybinių pareigų ir interesų naudojimo ne tarnybinio pareigų atlikimui, o asmeninių interesų tenkinimui.
Šios bylos kontekste būtina pažymėti, kad tiek (duomenys neskelbtini) PK viršininkas A. B. vertinimo komisijos posėdyje, tiek D. M. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, kad pareiškėjo vertinimas buvo atliktas jam (D. M.) einant Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas ir kartu atliekant Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) pareigas. Įvertinus tai, kad D. M. pareiškėją įvertino tiek kaip tiesioginis vadovas, tiek kaip (duomenys neskelbtini) PK viršininkas, teismo vertinimu komisijos posėdyje pagrįstai buvo kviečiamas dalyvauti ir išklausytas dėl vertinimo kriterijų objektyvumo (duomenys neskelbtini) PK viršininkas A. B..
Vertinant komisijos posėdžio garso įrašą akivaizdu, kad Komisija posėdžio metu vertino ne tik tai, kad vertinamaisiais 2022 tarnybos metais pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas bet ir tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos apibūdinimą.Kaip nustatyta iš Komisijos posėdžio garso įrašo, posėdžio metu išnagrinėtos Aprašo 1 priede nurodytos pareigūnų veiklos vertinimo kriterijų reikšmes, už priimtus sprendimus balsuota ir priimti sprendimai dėl balsavimo rezultatų pagal konkrečius kriterijus, kas lėmė komisijos išvadą pareiškėjo tarnybinę veiklą 2022 metais įvertinti gerai.
Kaip jau paminėta, Komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų. Remiantis anksčiau nurodytu teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Išvados pagrįstumo vertinimas buvo atliktas neobjektyviai, neatidžiai ar pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti iš išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2022 metų tarnybinę veiklą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.