Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam L. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 225 straipsnio 4 dalį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 228 straipsnio 1dalį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 300 straipsnio 1dalį bauda 10 MGL (1300 Lt). Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir bauda 10 MGL (1300Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu L. V. dėl kitų nusikalstamų veikų išteisintas. Dėl išteisinimo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. pagal LR BK 225 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose, 2003 m. balandžio 17 d. apie 9 val. 48 min. (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), iš pilietės Z. V. priėmė 100 litų kyšį už greitesnį laikinojo vairuotojo pažymėjimo jai išdavimą.

L. V. pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigose, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. suformuluotus policijos veiklos vadovavimosi įstatymais ir kitais teisės aktais, teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms principus, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir realizavimą - 2003 metų birželio 16 d. apie 17 val. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) sporto klubo "(duomenys neskelbtini)" įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), pas įmonės direktorių Z. S. ir paprašė jo suklastoti tikrus dokumentus - C kategorijos transporto priemonių vairavimo mokymo kursų liudijimus piliečių R. V., M. Š., A. U. vardu. Z. S. sutikus suklastoti tikrus dokumentus, jis perdavė Z. S. M. Š. ir A. U. pasų ir vairuotojų pažymėjimų kopijas, kurias 2003 m. gegužės 21 d. apie 13 val. 28 min. savo tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), gavo iš V. Š., bei Z. S. perdavė R. V. paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijas, kurias 2003 metų gegužės pradžioje nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini) m. vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gavo iš P. D., bei 750 litų kaip mokestį už minėtų asmenų vairavimo mokymo kursus. Z. S., vykdydamas neteisėtą L. V. prašymą, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 18 patvirtintų "Kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo nuostatų" 10 ir 59 punktų reikalavimus, suklastojo tikrus dokumentus: 1) (duomenys neskelbtini) sporto klubo "(duomenys neskelbtini)" įmonės 2003-05-27 liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2003 m. gegužės 23 d. mokėsi ir baigė mokymo kursą, mokymo sritis - "C" kategorijos teorinis mokymas ir praktinis vairavimas", žinodamas, kad M. Š. nesimokė ir nebaigė minėto vairavimo mokymo kurso; šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pasirašė savo asmeniniu parašu, patvirtino savo vardiniu spaudu "Z. S" ir (duomenys neskelbtini) sporto klubo "(duomenys neskelbtini)" įmonės antspaudu; 2) (duomenys neskelbtini) sporto klubo "(duomenys neskelbtini)" įmonės 2003-05-27 liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2003 m. gegužės 23 d. mokėsi ir baigė mokymo kursą, mokymo sritis: "C" kategorijos teorinis mokymas ir praktinis vairavimas", žinodamas, kad R. V. nesimokė ir nebaigė minėto vairavimo mokymo kurso; šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pasirašė savo asmeniniu parašu, patvirtino savo vardiniu spaudu "Z. S." ir (duomenys neskelbtini) sporto klubo "(duomenys neskelbtini)" įmonės antspaudu; 3) (duomenys neskelbtini) sporto klubo "(duomenys neskelbtini)" įmonės 2003-05-27 liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2003 m. gegužės 23 d. mokėsi ir baigė mokymo kursą, mokymo sritis: "C" kategorijos teorinis mokymas ir praktinis vairavimas", žinodamas, kad A. U. nesimokė ir nebaigė minėto vairavimo mokymo kurso; šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pasirašė savo asmeniniu parašu, patvirtino savo vardiniu spaudu "Z. S." ir (duomenys neskelbtini) sporto klubo "(duomenys neskelbtini)" įmonės antspaudu, ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus perdavė L. V.. Tuo, tokiais veiksmais, L. V. diskreditavo valstybės tarnautojo-policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos policijos veiklos principus ir uždavinius, dėl ko didelės moralinės žalos patyrė valstybė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu už kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 4 dalis), piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnio 1 dalis), dokumento suklastojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis), prašo jį išteisinti. Nurodo, kad šių nusikaltimų jis nepadarė.

Kolegija daro išvadą, kad už piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį L. V. nuteistas pagrįstai.

BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ nustatyta atsakomybė už veikas, kurių vykdytojai – specialaus subjekto požymius turintys asmenys – valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys. BK 230 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį iškyla, jei veika padaroma tyčia.

Nors apeliantas dėl jam inkriminuotos veikos kaltu neprisipažino, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo L. V. veiksmuose piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jam suteiktų įgaliojimų viršijimą. Teismas, darydamas išvadas dėl apelianto kaltumo padarius nusikalstamą veiką, teisingai rėmėsi byloje surinktais duomenimis. Iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visumos nustatyta, kad L. V. dirbo (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose. 2003-06-16 jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) sporto klubo “ (duomenys neskelbtini)“ įmonę, Z. S. paprašė suklastoti tikrus dokumentus-transporto priemonių vairavimo mokymo kursų liudijimus piliečių vardu, Z. S. perdavė piliečių pasų, vairuotojų pažymėjimų kopijas ir iš Z.A.S. gavo suklastotus dokumentus-liudijimus, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad piliečiai mokėsi ir baigė mokymo kursus. Byloje nustatyta, kad apeliantas, atlikdamas šiuos veiksmus, pasinaudojo savo tarnybinėmis pareigomis. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas Z. S. patvirtino, kad susipažino su apeliantu kai jam teko lankytis policijoje ir kai šis paprašė išrašyti transporto priemonių vairavimo mokymo kursų baigimo liudijimus asmenims, jis sutiko ir suklastojo dokumentus, nes nenorėjo pyktis su L. V.. Taigi, nustatyta, kad apelianto tarnybinės pareigos įtakojo Z. S. veiksmus. Paveiktas apelianto prašymo jis atliko neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus. Byloje nustatyta, kad apeliantas pats atvyko pas Z. S., jis pats atgabeno dokumentų (pasų, vairuotojo pažymėjimų) kopijas, kurių pagrindu buvo išrašyti liudijimai, juos pats paėmė ir matė, kad liudijimuose padaryti įrašai apie faktus, kurie nebuvo įvykę. Apeliantas žinojo, kad asmenys kursų nelankė, mokymo kursų nebaigė. Nuteistasis suvokė, kad liudijimai išduoti nepagrįstai, o juose esantys įrašyti duomenys neteisingi ir neatitinka tikrovės. Apeliantas žinojo tai, kad liudijimuose yra įrašyti melagingi duomenys, kurių įrašymo jis siekė. Tuo pačiu suvokė, kad Z. S., išrašydamas liudijimus, veikia nusikalstamai. Atlikti tokius veiksmus, L. V. įkalbėjo Z. S., pateikė jam piliečių duomenis, kurie turėjo būti įrašyti liudijimuose, taigi klastoti dokumentus iniciatorius buvo L. V., jis tuo pačiu metu matė, kad tokie veiksmai atliekami, jų siekė ir bendrai veikė iki galo kol gavo suklastotus dokumentus. Tokiu būdu, klastojant dokumentus buvo ir apelianto indėlis, apeliantas suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d.).

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog užimamas pareigas valstybės tarnyboje apeliantas panaudojo nusikalstamai veikai padaryti, tai yra veikė priešingai tarnybos interesams. Savo veika nuteistasis pažeidė valstybės tarnybos principus, normalią valstybės tarnybos institucijos veiklą, jo veiksmai prieštaravo valstybės tarnybos priedermei ir funkcijoms. Savo veiksmais padarė poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai.

Nusikaltimų valstybės tarnybai padarymo vieta-nebūtinai kaltininko tarnybos vieta, jie gali būti padaromi ir ne subjekto darbo vietoje, bet kitoje valstybinėje įstaigoje ar kitoje organizacijoje. Kaltininkas, pasinaudodamas savo užimama tarnybine padėtimi, tarnybiniais kontaktais bei autoritetu, gali daryti poveikį kitiems asmenims atlikti veiksmus, kurių baudžiamumas numatytas baudžiamojo kodekso atitinkamuose straipsniuose. Objektyvioji nusikaltimų valstybės tarnybai pusė paprastai pasireiškia aktyviais veiksmais. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta savo neteisėtos, pavojingos veikos padarinių pobūdį ir nori tokių savo veikos pasekmių. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos pavojingumą, pasinaudojo tarnybine padėtimi, savo autoritetu, tarnybiniais kontaktais ir darė poveikį kitam asmeniui atlikti neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.

Apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė didelės moralinės žalos valstybei padarymo apimtis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad piktnaudžiavimo atveju dažnai padaroma neturtinio pobūdžio žala (ji gali būti moralinė, politinė, organizacinė ar kt.) – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Tokią žalą yra sunkiau nustatyti ir įvertinti jos dydį. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių pasekmių aspektas. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį. Taigi, tokios žalos pobūdis bei dydis turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan., o įvertinant pažeistų objektų reikšmingumą, įvertinamas ir padarytos žalos dydis. Kaip didelė žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. Jau vien tai, kad valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimas, pasireiškiantis nepagrįstu žmogaus teisių ar laisvių suvaržymu ar kitokiais padariniais – yra didelė žala ne tik tam asmeniui, bet ir valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir pačios valstybės interesams.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad L. V., atlikdamas piktnaudžiavimo veiksmus, diskreditavo valstybės tarnautojo-policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos, policijos veiklos principus ir uždavinius, dėl ko didelės moralinės žalos patyrė valstybė. Taigi, teismas pasisakė, kad nusikalstamais veiksmais apeliantas padarė valstybei didelę moralinę žalą. Tokiu būdu konstatavo, kad padaryta kitokio –neturtinio pobūdžio žala. Kolegija konstatuoja, kad neturtinio pobūdžio žala pinigine išraiška negali būti išreikšta. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamais veiksmais padarius kitokio pobūdžio žalą, pavyzdžiui moralinę, nurodoma kokioms teisės ginamoms ir saugomoms vertybėms ji padaryta, tačiau vertė ar apimtys nenurodoma. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl moralinės žalos apimčių.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis Z. S. prašė įrašyti asmenis į kursus, tačiau klastoti dokumentus neprašė. Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, kad atvykęs pas Z. S. jis prašė pastarojo išrašyti kursų baigimo liudijimus asmenims, kurių duomenis pateikė. Taigi, siekė gauti suklastotus dokumentus ir juos klastojo, o ne kaip nurodo-siekė įrašyti asmenis į kursus. Ta aplinkybė, kad tuoj pat buvo suklastoti dokumentai, juos apeliantas gavo ir parsigabeno į darbo vietą, rodo, kad jis žinojo, jog asmenys kursų nelankė, nelanko ir nelankys. Taigi, atvykimo pas Z. S. nuteistojo tikslas yra nustatytas kitas, nei teigia apeliantas savo apeliaciniame skunde.

Apeliantas tvirtina, kad jis neatliko kyšininkavimo ir dokumento klastojimo veiksmų, jo kaltumas neįrodytas. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir paneigtas byloje surinktų duomenų visuma. Teismas nuosprendyje nurodė kokie įrodymai patvirtina L. V. kaltumą tiek kyšininkaujant, tiek suklastojant dokumentą.

Apeliantas nurodo, kad teisme nebuvo apklausta Z. V., todėl neapklausus jos teisme, teismas negalėjo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad apelianto kaltumas šiame epizode paremtas ir patvirtintas ne vien tik Z. V. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Teismas tikrino, vertino ir nurodė kitus įrodymus, o būtent, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus duomenis, kuriais patvirtintas kyšininkavimo faktas.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad byloje surinktų ir nuosprendyje nurodytų duomenų visuma patvirtina apelianto kaltumą dėl nusikalstamų veikų : kyšininkavimas (BK 225 straipsnio 4 dalis), piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnio 1 dalis), dokumento suklastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) padarymo. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija daro išvadą, kad yra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už veikas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojo Proceso Kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu.

Taigi, BK 95 straipsnis numato apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir nurodo, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjęs atitinkamas laikas. Nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms - BK 225 straipsnio 4 dalis šis terminas yra - 2 (dveji) metai, BK 300 straipsnio 1 dalis- 5(penkeri) metai.

LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BPK 235 straipsnio 1 dalis, 254 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiu atveju byla nutraukiama. Teismas, netaikydamas minėtų normų, netinkamai taikė įstatymą.

Esant šioms aplinkybėms, tai yra nustačius aplinkybes, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas, nuosprendžio dalis naikinama ir L. V. atžvilgiu nutrauktina baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį.(BPK 327 straipsnio 1punktas)

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Teismas, pripažinęs apeliantą kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, skyrė jam bausmę baudą. Įstatymas numato, kad asmenį pripažinus kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam gali būti skiriama bausmė bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Taigi, iš nuosprendžio matyti, kad L. V. skirta švelniausio pobūdžio bausmė, kuri numatyta už minėto nusikaltimo padarymą.

Tačiau baudos dydis paskirtas netinkamo dydžio. Teismas skyrė 10 MGL dydžio baudą-1300 Lt, taigi 1 MGL nustatė 130 litų. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2003-06-16, kuomet minimalus gyvenimo lygis pagal 1998-04-01 Vyriausybės nutarimą Nr. 382 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“ buvo nustatytas 125 litai, todėl vadovaujantis BK 3 str. nuostatomis, turėjo būti taikomas įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu. Taigi, laikoma, jog neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 p.), todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir baudos dydis mažinamas, nustatant ir taikant 1 MGL dydį 125 litus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir skirtą bausmę-baudą sumažinti iki 1250 Lt.

Nutraukti baudžiamąjį procesą ir baudžiamąją bylą dalyje kaltinant L. V. pagal Baudžiamojo Kodekso 225 straipsnio 4 dalį, Baudžiamojo Kodekso 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Baudžiamojo Proceso Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d. bausmės subendrintos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti.