Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė E. G. (toliau – ieškovė) 2025 m. rugpjūčio 6 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. M. 3200,00 Eur pagrindinę skolą; palūkanų dalį 692,95 Eur , kurią reikės sumokėti UAB “Paskolų klubas”, mokesčius 711,79 Eur , kuriuos reikės sumokėti UAB “Paskolų klubas”; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 4604,74 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė E. G. (toliau - ieškovė) ieškinyje nurodė, kad draugavo su atsakovės J. M. (toliau - atsakovė) sūnumi V. M.. Ieškovė ir atsakovės šeima gyveno Kretingos r., vėliau atsakovė su sūnumi ir atsakovės sutuoktiniu persikraustė gyventi į Klaipėdos miestą, adresu (duomenys neskelbtini), kur iki šiol ir gyvena. Ieškovė dar ir padėjo atsakovės šeimai persikraustyti. Atsakovė paprašė ieškovės pastarajai savo vardu paimti paskolą ir gautą paskolą jai paskolinti, nurodė, kad nori pirkti automobilį. Ieškovė pasitikėdama skolininke J. M. ir jos prašoma 2023 m. rugsėjo 12 d. paėmė savo vardu paskolą iš UAB “Paskolų klubas”. Ieškovė neteko savo tėvo kai jai buvo 3 metai, o kai jai buvo 6 metai, mirė nuo ligos mama, užaugo vaikų namuose, todėl psichologiškai buvo ir yra pažeidžiama, o tuo pasinaudojo atsakovė. Taigi, ieškovei UAB “Paskolų klubas” suteikė kreditą Nr. K120153724, kurį sudaro 3200,00 eurų kredito dalis, palūkanų dalis 692,95 eurai, mokesčiai 711,79 eurai, iš viso ieškovei reikės grąžinti 4604,74 eurus. Ieškovė visą gautą kreditą 3200 eurus paskolino skolininkei grynais pinigais, nes skolininkė prašė jai paskolinti ne pervedant į banko sąskaitą, o perduodant grynais pinigais. Nors kredito grąžinimo data yra 2027 m. liepos 12 d., tačiau skolininkė buvo prižadėjusi grąžinti kreditorei visą skolą (kreditą su visomis papildomomis dalimis/mokesčiais) per vienerius metus. Suėjus 1 metams, skolininkė atsakovė pasakė, jog neturi pinigų. Vėliau dar ne kartą ieškovė prašė atsakovės grąžinti visą ieškovės paimtą paskolą atsakovei, tačiau skolininkė nurodydavo, kad neturi iš ko grąžinti skolos. Ieškovei ruošiantis teikti teismui reikalavimą dėl skolos priteisimo paaiškėjo, kad atsakovė turi daug skolų, kurios jau buvo išieškomos vykdymo procese, todėl ieškovei tapo aišku, kad jos buvo prašoma paėmus paskolą atsakovei perduoti visus pinigus grynais pinigais, kadangi buvo areštuotos atsakovės sąskaitos. Iš VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro 2025 m. liepos 8 d. išrašo matyti, kad ties atsakovės ir jos sutuoktinio žemės sklypo su statiniais įrašu yra įregistruotas 2023 m. vasario 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-23-91-5085. Taigi, ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. moka kreditą bei su juo susijusias palūkanas ir kitus mokesčius, atsakovė ieškovei nesumokėjo jokios skolos dalies, todėl visa atsakovės skola sudaro 4604,74 eurus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės Tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės grindžia žodiniu susitarimu tarp ieškovės ir atsakovės dėl pinigų paskolinimo ieškovei paimant kreditą savo vardu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo - paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Ieškovė atsakovei paskolino iš viso 3200,00 Eur, paėmusi kreditą. Ieškovė gavusi kreditą, šią 3200,00 Eur sumą nusiėmė per kelis kartus ir per kelis kartus ją (visą) paskolino atsakovei, tačiau ieškovė su atsakove buvo sutarusios, kad atsakovė sumokės visas palūkanas ir kitus mokesčius susijusius su paskolos paėmimu iš UAB “Paskolų klubas”. CK 6.871 straipsnis reglamentuoja paskolos sutarties formą. 1.Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų; 2. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą; rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui; jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamo susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovė pripažįsta, kad yra skolinga ieškovei, tačiau nurodo, kad nedirba ir neturi iš ko grąžinti skolos. Ruošiantis teikti teismui reikalavimus dėl skolos priteisimo tapo žinoma, kad atsakovė turi ir daugiau skolinių įsipareigojimų, galimai jau ir perduotus vykdyti. Tokiu būdu atsakovė iš anksto žinodama, kad negražins paskolos, vis tiek prašė ieškovės, kad ji pati pasiskolintų iš kreditoriaus savo vardu ir gautus pinigus perduotų. Ieškovė būdama neįgali, pasitikėdama draugo mama, padarė ko yra prašoma. CK 6.875 straipsnis reglamentuoja paskolos sutarties ginčijimą: 1.Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas; 2. Jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (šio kodekso 6.871 straipsnis), pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių; 3.Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų. Pagal teisinį reglamentavimą, taip ieškovės ir atsakovės paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, tačiau tokia nebuvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės, ieškovės pasitikėjimo atsakove. CK 1.93 straipsnis numato sandorio negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo: 1. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose; 2. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį; 3. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį; 4. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia; 5. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės; 6. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Pažeidus prievolės įvykdymo terminą mokamos nustatyto dydžio palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų didžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki ieškinio reikalavimų visiško įvykdymo. Ieškovė su prašymu dėl teismo įsakymo priėmimo kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas 2026-06-27 nutartimi atsisakė priimti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-l0713-419/2025, kartu nurodė, kad 26 Eur žyminis mokestis nebuvo įskaitytas.