- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-86-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01671-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo A. A. nubaustas: už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219, punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje ir nubausti melagingus parodymus davusius asmenis.
Skunde apeliantas nurodo, kad nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. jis yra suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje. 2015 m. gruodžio 4 d. patrulei A. R. įteikus jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, jis pastarajai paaiškino, kad šių pažeidimų negalėjo padaryti ir jų nepadarė, nes tuo metu buvo užsienyje. Iš draugų, taip pat savo brolio D. A. pasakojimų žino, kad minėtus pažeidimus padarė jo brolis D.
A. A. teigimu, jis 2015 m. rugpjūčio 9 d. padarė nusikaltimą, po kurio jam 2015 m. rugpjūčio 12–15 d. buvo paskelbta paieška. Slėpdamasis nuo policijos pareigūnų, jis 2015 m. rugpjūčio 11 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) pas draugą A. D., ten išbuvo apie 10 dienų (iki 2015 m. rugpjūčio 21 d.) ir tai gali patvirtinti jo tėvai J. A. bei T. B., taip pat draugai, kurie vežė jį į (duomenys neskelbtini) – G. B., V. G., E. P.. Minėtą aplinkybę gali patvirtinti ir A. D.. Po viešnagės (duomenys neskelbtini), jis iš karto išvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten grįžo 2015 m. rugsėjo 12 d. Jam grįžus, draugai papasakojo, kas atsitiko kol jo nebuvo, pasakojo, kad jo brolis, vairuodamas jo (A. A.) buvusios sugyventinės automobilį, padarė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos. Jam paklausus brolio, ar iš tikrųjų taip buvo, brolis patvirtino, kad jis vairavo automobilį ir iš įvykio vietos pabėgo, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliantas taip pat nurodo, kad sužinojęs, jog yra kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, iš karto parašė broliui laišką ir jo paprašė nuvykti į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pasakyti tiesą. Nors jo brolis nuvyko ir prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau policijos pareigūnai jo paaiškinimų nesiklausė, sakė, kad visos aplinkybės yra aiškios ir baus jį, t. y. A. A..
Pasak A. A., dviejų liudytojų, kurie neva matė jį vairuojantį automobilį, parodymai yra melagingi. Atkreipia dėmesį, kad įvykis buvo padarytas tamsiu paros metu – apie 2 val., taigi liudytojai galėjo supainioti jį su jo broliu D., juo labiau, kad jie yra labai panašūs pagal kūno sudėjimą, veido bruožus, plaukų spalvą, šukuoseną, yra panašaus amžiaus.
A. A. tvirtinimu, melagingi yra ir jo buvusios draugės R. Ž. parodymai. Teigia, kad meluoti ji gali norėdama jam atkeršyti, nes jie išsiskyrė jo iniciatyva ir po to R. Ž. bendravo su jo broliu D. Be to, D. įvykį padarė vairuodamas R. Ž. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl pastaroji gali meluoti ir dėl to, kad davė automobilį žmogui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat mano, kad, jeigu vienas iš liudytojų, policijos pareigūnas, iš tikrųjų įvykio vietoje būtų matęs būtent jį (A. A.), jis apie tai būtų pranešęs kitiems pareigūnams ir jo būtų buvę ieškoma jo (A. A.) namuose.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, negavo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimo, jam šį nutarimą 2016 m. sausio 7 d. laiške atsiuntė mama. Taigi iš jo buvo atimta teisė ne tik dalyvauti teismo posėdyje – jis galėjo netekti ir galimybės apskųsti apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, tarp jų – ir A. A. paaiškinimą (10 b. l.), padarė teisingą išvadą, kad A. A. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, tačiau nepatikrino A. A. paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad jis apie eismo įvykį, taip pat tai, kad šį įvykį padarė jo brolis D. A., sužinojo iš savo draugų, pats įvykyje nedalyvavo. Akivaizdu, kad teismas nesiėmė jokių priemonių, kad apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą A. A., jo brolį D. A., buvusią draugę R. Ž., policijos pareigūną E. M., tarnybiniame pranešime nurodžiusį, kad, nors privažiavus prie „Audi A4“ automobilio, jame jau nieko nebebuvo, tačiau jis spėjo pamatyti ir atpažinti, kad automobilį vairavo A. A.. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, minėtus veiksmus atlikti yra būtina, juo labiau, kad apelianto skunde nurodytas aplinkybes, kad jis po 2015 m. rugpjūčio 9 d. padaryto nusikaltimo pasislėpė ir buvo paskelbta jo paieška, patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad A. A. paieška buvo paskelbta 2015 m. rugpjūčio 10 d., o nutraukta – 2015 m. rugsėjo 8 d. (19 b. l.). Aukštesnysis teismas taip pat sprendžia, kad siekiant patikrinti A. A. versiją, jog jis teisės pažeidimo negalėjo padaryti, nes tuo metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) pas draugą, o po to – į (duomenys neskelbtini), būtina apklausti jo skunde nurodytą asmenį – A. D., taip pat patikrinti, ar A. A. iš tikrųjų buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Tik išsiaiškinus minėtas aplinkybes būtų galima spręsti, ar būtent A. A. apgadino svetimą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. būtų patvirtinta arba paneigta apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi asmenys, nurodę, kad automobilį vairavo būtent A. A., apylinkės teisme nebuvo apklausti, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti jų parodymų ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minėtų asmenų parodymų patikimumu nepasisako.
Nors iš byloje esančio teismo lydraščio galima spręsti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimas galėjo būti išsiųstas A. A. gyvenamosios vietos adresu, o ne į tardymo izoliatorių, akivaizdu, kad A. A. minėtą nutarimą gavo ir pasinaudojo teise jį apskųsti. Be to, iš bylos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, tačiau prierašas minėtame protokole liudija, kad A. A. jame pasirašyti atsisakė. Byloje nėra duomenų, kad A. A. būtų pageidavęs dalyvauti šią bylą nagrinėjant apylinkės teisme, taigi pastarojo skundo argumentas, kad iš jo buvo atimta teisė dalyvauti teismo posėdyje, vertinamas kaip nepagrįstas, deklaratyvus ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti A. A. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.