- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- 2YT-644-1021/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., I. Š., Valstybės įstaigos ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. B., I. Š., Valstybės įstaiga ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. (toliau - pareiškėjas) pareiškimu prašo jam, V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tėvo A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti (b. l. 2,3).
Prašyme pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko palikimas, kurį sudaro: 1/2 dalis iš 107/650 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė būdamas našliu. Tėvo sutuoktinė T. P. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai susilaukė J. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), kuri turėjo vieną dukrą I. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). Taip pat tėvai turėjo dukrą D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų pareiškėją V. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti ir iš gyventojų registro išrašų, daugiau įpėdinių nėra. Kadangi palikėjas nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties kreiptis dėl palikimo turėjo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, tai yra jis ir jo sesuo D. B. bei antros eilės įpėdinė - mirusiojo vaikaitė I. Š.. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius savo 2025 m. spalio 23 d. liudijimu, notarinio registro Nr. 5502, patvirtino, kad niekas iš mirusiojo įstatyminių ir/ar testamentinių įpėdinių į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė ir/ar neatsisakė. Jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą taip pat nepateikęs pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notaro biurui, t. y. terminą palikimui priimti praleidęs. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato galimybę atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti jis praleidęs dėl svarbių priežasčių. Visas jo tėvų turėtas turtas priklausė ir buvo įregistruotas jo motinos T. P. vardu. Abu tėvai visada norėjo savo turtą palikti jam. Kadangi turtas buvo registruotas tik vienos mamos vardu, tai tik mama ir parašė testamentą, kuriuo savo turtą paliko jam. Po jos mirties jis tinkamai įgyvendinęs savo, kaip įpėdinio, teises ir per tris mėnesius kreipęsis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tuo metu jo niekas neinformavo, kad aukščiau nurodyta žemės sklypo dalis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kad iš tos dalies 1/2 dalis priklauso ir jos sutuoktiniui – jo tėvui A. A. P.. Mirus tėvui dėl palikimo priėmimo nesikreipęs ir paveldėjimo bylos neužvedęs. 2011 m. kovo 25 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 714, į pinigines lėšas, o 2022 m. gegužės 20 d., buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 3197, į pastatus bei 543/650 dalį aukščiau minėto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Kad nepaveldėjęs viso žemės sklypo, supratęs neseniai, kai sugalvojęs išnuomoti visą tą žemę. Susirašę su nuomininku sutartį, tačiau jos Registrų centras neįregistravo ir prašymą atmetė. Priežastis ta, kad ne visas žemės sklypas yra jo nuosavybė. Tuomet peržiūrėjęs paveldėjimo dokumentus, kreipęsis į paveldėjimo bylą tvarkantį notarą, šis jam paaiškino, kad dalis žemės sklypo yra įgyta santuokoje ir likusios žemės sklypo dalies negalėsiąs paveldėti tol, kol nebus nustatyta, kas yra tėvo A. A. P. įpėdinis. Norėjęs paveldėti palikimu tapusią ir tėvui priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau notaras jam paaiškino, kad jis praleidęs terminą palikimui priimti ir, kad norėdamas paveldėti tėvo turtą, pirmiausia turi kreiptis į teismą. Jeigu būtų žinojęs, kad dalis žemės priklauso ir jo tėvui, termino palikimui priimti nebūtų praleidęs. Manantis, kad šios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Kiti įpėdiniai taip pat neprieštarauja, kad paveldėtų tėvui priklausančią dalį sklypo, todėl terminas palikimui priimti man turėtų būti atnaujintas. Jis savo tėvo palikimo niekada nebuvo atsisakęs, pageidaujantis priimti pagal įstatymą priklausantį jo palikimą, todėl kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Daugiau įpėdinių nėra, jokio ginčo dėl palikimo nebuvo, nėra ir nebus (b. l. 2, 3).
Atsiliepimas
Suinteresuotiems asmenims pareiškėjų pareiškimas ir teismo pranešimas buvo įteikti tinkamai – D. B. ir I. Š. asmeniškai, jos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (b. l. 19 -20). Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, dėl kurio neprieštaravo (b. l. 21-22).
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir negalėjo atvykti į teismo posėdį. Suinteresuotiems asmenims D. B., I. Š. teismo šaukimai į teismo posėdį įteikti tinkamai, atsiliepimų nepateikė. Suinteresuotas asmuo Valstybės įstaigos ,,Turto bankas“ atstovas atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK 443 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad ypatinga teisena bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. CPK 577 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Teismas byloje paskyrė žodinį posėdį, į kurį byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko. CK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Šios kategorijos bylos nagrinėjime pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų dalyvavimas nėra privalomas, dėl ko byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimu nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), o pareiškėjo motina, A. A. P. sutuoktinė, T. P. mirė anksčiau (duomenys neskelbtini), ką patvirtina jos mirties liudijimas (b. l. 6). VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis V. P. yra 2022 m. gegužės 20 d. įregistravęs testamento pagrindu nuosavybės teises į 543/650 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kita dalis yra įregistruota jo mirusios motinos T. P. vardu, kuri faktiškai turėjo priklausyti pareiškėjo tėvui ( b. l. 11-12).
CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad palikėjo pirmos eilės įpėdiniai yra jo vaikai, dėl ko pareiškėjas laikytinas pirmos eilės savo tėvo A. A. P. įpėdiniu. Remiantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi jis palikimą turėjo priimti per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos (tėvo mirties), bet to nepadarė. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
Pareiškėjas kaip argumentą, kodėl jis praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad jis, kadangi žemės sklypas buvo įregistruotas motinos vardu, ir ji po savo mirties visą turtą paliko testamentu jam, manęs, kad jis paveldėjo visą šį žemės sklypą, dėl ko mirus tėvui dėl jo palikimo priėmimo pas notarą nesikreipęs. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas tinkamai savo teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl pagrįsto nežinojimo, į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, į tai, kad į mirusiojo turtą niekam paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, kas nepakenks civilinių santykių stabilumui, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 32, 65 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, dėl ko jos iš pareiškėjo priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo V. P. pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tėvo A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei - 32,65 Eur (trisdešimt du eurus 65 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Artėja bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, LT12 2140 0300 0268 0220; UAB ,,Urbo bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, nurodyti įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį žyminis mokestis, bei nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-644-1021/2026.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.