Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Ž. K., tretiesiems asmenims (kreditoriams) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, A. P., UAB „Kornas“, UAB „Mokilizingas“, antstolei Elenai Miliauskienei, antstoliui Svajūnui Degimui, antstoliui Irmantui Gaideliui, antstoliui Donatui Kisieliui, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Arturui Bložei, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė sutikimą, jog procesas vyktų be jo.

2019 m. rugpjūčio 28 d. gautas trečiojo asmens antstolės Elenos Miliauskienės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

2019 m. rugsėjo 2 d. gautas trečiojo asmens antstolio Irmanto Gaidelio prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

2019 m. rugsėjo 4 d. gautas trečiojo asmens antstolio Donato Kisieliaus prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

2019 m. rugsėjo 23 d. gautas trečiojo asmens UAB „Mokilizingas“ prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

2019 m. rugsėjo 25 d. gautas trečiojo asmens antstolio Arturo Bložės prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, gautas jo sutikimas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje. Atsakovas įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje, tiek per atstovą, tačiau atsakovas jokių prieštaravimų teismui nepareiškė ir savo kaltės neginčijo – atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, siekiant išlaikyti šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą, nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. K. ir atsakovo Ž. K. santuoka sudaryta 2013 m. lapkričio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 364. Šalys neturi nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto. Sutuoktiniai turi įsipareigojimų kreditoriams. Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Ieškovė ir atsakovas santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2018 m. birželio mėnesio, kartu negyvena ir ieškovė nori nutraukti santuoką.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo Ž. K. kaltės, nes atsakovas savo sutuoktinę menkino, niekino, įžeidinėjo viešoje vietoje ir prie draugų, smurtavo psichologiškai ir fiziškai, paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus, neprisideda prie šeimos išlaikymo, gerovės kūrimo. Nuo 2018 m. birželio mėnesio ieškovė ir atsakovas galutinai nustojo kartu gyventi ir jokių ryšių iki šiol nepalaiko, atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, abipusės pagalbos pareigą, neteikė savo sutuoktinei nei moralinės, nei materialinės paramos. Teismas pripažįsta, kad atsakovas santuokoje nevykdė sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose. Atsakovas nutraukė šeimos santykius, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas išsaugoti šeimą ir dėl jo kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio Ž. K. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė „Eičinienė”, o atsakovui paliktina pavardė „K.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai turi kiekvienas atskirai kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, jog vykdomi išieškojimai iš abiejų sutuoktinių, tai kiekvieno sutuoktinio kreditoriniai įsipareigojimai palieka galioti pagal jau vykdomus išieškojimu, o būtent: ieškovės R. K. kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras; UAB „Lietuvos energijos tiekimas“; A. P.; UAB antstoliui Donatui Kisieliui; antstoliui Svajūnui Degimui; palieka, jos asmeniniai įsipareigojimai, o atsakovo Ž. K. kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: VMI; Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“; UAB „Kornas“; UAB „Mokilizingas“; antstoliui Irmantui Gaideliui; antstolei Elenai Miliauskienei; antstolei Vidai Daugirdienei; antstoliui Arturui Bložei, palieka jo asmeniniai įsipareigojimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2018 m. rugpjūčio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2435-15126 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 75,00 Eur žyminio mokesčio (dėl santuokos nutraukimo) bei 253,50 Eur advokato užmokesčio pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4993 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. lapkričio 22 d. įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 364, dėl atsakovo Ž. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. K. palikti ikisantuokinę pavardę „E.“, o atsakovui Ž. K. pavardę „K.“.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

R. K. lieka asmeniškai atsakinga kreditoriams pagal priimtus ir vykdomus sprendimus.

Ž. K. lieka asmeniškai atsakingas kreditoriams pagal priimtus ir vykdomus sprendimus.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 253,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 centų) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.