Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovams Trakų rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 153, 154).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai R. V. neišmokėtos kompensacijos už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja R. V. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. gruodžio 12 d. dekretu Nr. 1994. Bylos duomenys patvirtina (b. l. 10–82), kad pareiškėja nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. budėjo poilsio ir švenčių dienomis pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus Baudžiamojo proceso kodekse numatytoms ikiteisminio tyrimo funkcijoms atlikti, tačiau už tai jai nebuvo kompensuota, išskyrus 800 Lt vienkartinę priemoką skirtą 2011 m. gruodžio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkės įsakymu Nr. P-75 (b. l. 58).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose, todėl nagrinėjamu atveju teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Pažymėtina, kad kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja DK 194 str. 2 d., t. y. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 str. 2 d., tuo tarpu skaičiuojant kompensaciją už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis turi būti vadovaujamasi DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis. DK 155 str., reglamentuojančio budėjimo teisinius santykius, 3 d. yra nustatyta, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Apmokėjimą už viršvalandinį darbą reglamentuoja DK 193 str., pagal kurį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 išaiškinta, jog teismas turi nustatyti, ar tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo (nebuvo) viršyta darbo laiko trukmė. Nustačius, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, jog pareiškėjo darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų budėjimo grafikų bei žiniaraščių (b. l. 10–82), pareiškėja R. V. ginčo laikotarpiu pagal grafiką po 4 valandas budėjo tokiomis poilsio dienomis: 2009 m. – sausio 17, 18 d., vasario 22 d., kovo 28, 29 d., gegužės 30, 31 d., rugpjūčio 16 d. rugsėjo 12, 13 d., spalio 18 d., gruodžio 12 d., 2010 m. – vasario 7 d., kovo 28 d., gegužės 23 d., liepos 4 d., spalio 24 d., 2011 m. – vasario 13 d., gegužės 22 d., birželio 25 d., rugpjūčio 7 d. rugsėjo 3, 11 d., spalio 16 d., lapkričio 27 d., 2012 m. – sausio 15 d., vasario 26 d., balandžio 15 d., gegužės 27 d., liepos 22 d., rugsėjo 30 d., lapkričio 11 d., 2013 m. – vasario 3 d., kovo 17 d., birželio 16 d.

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. rašte Nr. III-450 patvirtino, jog pareiškėjai ginčo laikotarpiu budint pagal grafiką buvo viršyta DK 144 str. 1 d. nustatyta darbo laiko trukmė (b. l. 158), taigi teismas daro išvada, kad už budėjimo pagal grafiką poilsio dienas pareiškėjai turi būti atlyginama kaip už viršvalandinį darbą, t. y. sumokant ne mažiau kaip pusantro pareiškėjos darbo užmokesčio. Atkreiptinas dėmesys, jog Trakų rajono apylinkės teismas minėtame rašte nurodo, kad pareiškėja budėjo namuose, išskyrus atvejus, kai buvo iškviesta į teismą atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Tačiau, teismo vertinimu, nors pareiškėja budėdama namuose tam tikromis dienomis ir buvo iškviesta į teismą atlikti neatidėliotinų veiksmų, budėjimo namuose esmė tokiu atveju nepakito, nes paties budėjimo paskirtis ir yra ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų atlikimo užtikrinimas esant būtinumui, todėl pareiškėjos budėjimas pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis priskirtinas budėjimui namuose, kuris pagal DK 155 str. 2 d. prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. kiekvienas budėjimas namuose poilsio dieną, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja budėdavo po 4 valandas, prilyginamas 2 darbo valandoms.

Teismas, įvertinęs Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. pažymos Nr. X-597 (b. l. 159) duomenis sprendžia, kad pateikti skaičiavimai yra iš esmės teisingi, tačiau koreguotini, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, visi pareiškėjos budėjimai laikytini budėjimais namuose. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis DK 155 str. 2, 3 d. ir 193 str. bei minėtos Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. pažymos Nr. X-597 duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrįstai neišmokėta 3 653,42 Lt už darbą pagal grafiką poilsio dienomis.

Iš į bylą pateiktų budėjimo grafikų bei žiniaraščių (b. l. 10–82) taip pat matyti, jog pareiškėja pagal grafiką budėjo ir šventinėmis dienomis, t. y. 2009 m. rugpjūčio 15 d., 2009 m. gruodžio 26 d., 2010 m. rugpjūčio 15 d., 2010 m. gruodžio 26 d., 2012 m. gruodžio 25 d., 2013 m. gegužės 5 d., todėl vadovaujantis DK 194 str. 2 d. pareiškėjai už šias dienas turėjo būti išmokėtas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju Trakų rajono apylinkės teismo pateikti skaičiavimai taip pat koreguotini, atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjos budėjimai laikytini budėjimais namuose. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrįstai neišmokėta 830,39 Lt už darbą pagal grafiką švenčių dienomis.

Taigi pareiškėjai iš viso priklauso 4 483,81 Lt kompensacija. Kaip minėta, pareiškėjai buvo skirta 800 Lt vienkartinė priemoka (b. l. 58), todėl pareiškėjai priteistina 3 683,81 Lt kompensacija.

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 taip pat konstatavo, jog išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjai neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio dienomis (3 683,81 Lt) priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Trakų rajono apylinkės teismo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už darbą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis priteistina 3 683,81 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt trys litai ir aštuoniasdešimt vienas centas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už darbą poilsio dienomis 3 683,81 Lt (1 066,91 Eur) (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir aštuoniasdešimt vieną centą (vieną tūkstantį šešiasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt vieną euro centų).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.