Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.;

1.2.14.3.2.2.; 2.1.15.3.3.2.

2011 m. birželio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. . laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš J. U. 100 Lt (vienas šimtas litų) nusikalstama veika padarytos turtinės bei 900 Lt (devyni šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-16 apie 20.00 val. Vilniuje, Goštauto g. prie „Baltojo“ tilto, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ištraukė peilį ir jo grasindamas, t.y. nukreipė į nukentėjusiojo R. V. pusę, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad sudavė 2 kartus kumščiu į veidą ir pasakęs "čia apiplėšimas, atiduok pinigus, rodyk kiek turi“ pareikalavo atiduoti pinigus, po to kai nukentėjusysis R. V. ištraukė ir atidavė 100 Lt, jis (J. U.) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ 500 Lt vertės, tačiau pagrobti mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-S5230“ nespėjo, nes nukentėjusysis R. V. pabėgo, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. 100 Lt turtinę žalą..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo J. U. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

A. J. U. skunde, neginčydamas savo kaltės, kad 2010-06-16 apie 20.00 val. Vilniuje, Goštauto g. prie „Baltojo“ tilto, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ištraukė peilį ir jo grasindamas, t.y. nukreipė į nukentėjusiojo R. V. pusę, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad sudavė 2 kartus kumščiu į veidą ir pasakęs "čia apiplėšimas, atiduok pinigus, rodyk kiek turi“ pareikalavo atiduoti pinigus, po to kai nukentėjusysis R. V. ištraukė ir atidavė 100 Lt, jis (J. U.) tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ 500 Lt vertės, tačiau pagrobti mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-S5230“ nespėjo, nes nukentėjusysis R. V. pabėgo, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. 100 Lt turtinę žalą, nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija ir prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 180 str. 2 d. į LR BK 180 str. 1 d. bei švelninti jam paskirtą bausmę. Nors apeliantas neigia panaudojęs peilį nukentėjusiojo atžvilgiu ir savaip aiškina įvykio aplinkybes, tačiau jo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d., yra įrodyta byloje surinktais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Teismas, vertindamas kaltinamojo J. U., nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. J. U. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, teismas motyvuotai atmetė kaip nelogiškus, prieštaringus, neįtikinamus. Nuteistojo J. U. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Todėl teismas turėjo pagrindą jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai įvertino ir kitą bylos medžiagą, tarp jų nukentėjusiojo, liudytojų A. G., V. M. parodymus, asmens parodymų atpažinti protokolą, foto lenteles bei kitą bylos medžiagą. Nukentėjusiojo R. V. ir liudytojų A. G., V. M. parodymai papildo vienas kitą ir sutampa esminėse detalėse. Nors kaltinamais J. U. nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo parodymai yra iš esmės prieštaringi ir nesutampa. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės tesimo padaryta išvada, kad J. U. teisme duotais parodymais siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis J. U. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neneigė panaudojęs fizinį smurtą ir iš nukentėjusiojo R. V. pagrobęs 100 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną, tačiau tvirtino, kad jis nukentėjusiajam negrasino peiliu. Tuo tarpu nukentėjusysis R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog į 2 maršruto troleibuse susipažino su kaltinamuoju, nupirko alaus ir nuėjo link Žaliojo tilto. Nuo ten krantine ėjo link Baltojo tilto. Prie Baltojo tilto vyras staiga griebė jam už marškinių, du kartus trenkė kumščiu jam į veidą. Jis mate, kaip nuteistasis išsitraukė peilį iš dešinės kojos kojinės ir pasakė, kad "čia apiplėšimas, atiduok pinigus, rodyk kiek turi". Nukentėjusysis netgi apibūdino peilį, kurį rankose laikė kaltinamasis ir parodė, kad peilio geležtė buvo apie 12-15 cm ilgio, metalo spalvos, jos plotis apie 2,5 cm., kokia peilio rankena buvo nepastebėjo, peilis buvo arti jo veido, o peilio geležtė buvo nukreipta į jį. Tada jis iš tašės išsitraukė savo piniginę, ją atidarė ir iš jos ištraukė apie 100 Lt. Vyriškis šiuos pinigus paėmė ir pasakė "dabar atiduok telefoną, mačiau, kad turi". Jis ištraukė iš kišenės telefoną ir atidavinėjo. Vyras jam pasakė, kad reikia išimti sim kortelę. Bandė atidaryti savo telefoną, kad galėtų ištraukti SIM kortelę, bet dėl baimės to padaryti jam nepavyko. Vyras jam pasakė "duok čia telefoną aš pats tai padarysiu", tuo metu pamatė, kad pastarasis rankose laiko peilį, kurio pagalba bandė atidaryti telefono dangtelį. Kaltinamasis tuo pat metu laikydamas jį už marškinių ir kaip jis mano, dešinėje rankoje turėdamas peilį laukė, kol jis atidarys telefono dangtelį. Pajutus, kad jį laiko silpniau, staiga ištruko ir pabėgo link „Žaliojo" tilto. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo R. V. parodymais nėra jokio pagrindo, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi, o nuteistojo J. U. parodymus, kad jis nusikalstamą veiką padarė nesinaudojant, kaip grasinimo įrankio - peilio, įvertino kritiškai.

Be to, nukentėjusysis apibūdino nuteistojo J. U. išvaizdą bei jį atpažino (b.l. 39-42), teisiamojo posėdžio metu išsamiai apibūdino ir peilį, kuriuo jam grasino nuteistasis.

Apelianto skundo argumentai, kad įvykio metu jam nepavykus atidaryti nukentėjusiajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono dangtelį, jis nuėmė nuo rankos savo laikrodį su baltos spalvos metaline apyranke ir užsegimo smailiu kampu bandė atidaryti telefono dangtelį. Apelianto teigimu, tai buvo būtent laikrodis su metaline apyranke, o ne peilis, kaip teigia nukentėjusysis. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais ir vertina juos kritiškai kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę. Ši apelianto skunde iškelta versija apie tai, jog tai buvo būtent laikrodis su metaline apyranke, o ne peilis, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši versija yra iškelta tik apeliaciniame skunde, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje apeliantas šių aplinkybių nenurodė.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis R. V. nuo pat pirmos apklausos momento davė nuoseklius ir išsamius parodymus, tiksliai apibūdino tiek jį užpuolusį vaikiną, tiek prieš jį panaudotą peilį, savo parodymus patvirtino ir akistatos su nuteistuoju J. U. metu. Netikėti nukentėjusiojo R. V. parodymais, jog nuteistasis apiplėšimo metu panaudojo prieš jį peilį, nėra pagrindo.

Apeliantas skunde teigia, kad jeigu jis ir turėtų peilį, šiuo atveju BK 180 str. 2 d. nusikaltimo sudėties vis tiek nebūtų, nes nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis ištraukė peilį jau po to, kai pinigai buvo perduoti jam kaltinamajam. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad buvo tikras, jog kaltinamasis prieš jį peilio nepanaudos. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad nuteistasis išsitraukė peilį iš dešinės kojos kojinės ir pasakė, kad "čia apiplėšimas, atiduok pinigus, rodyk kiek turi". Tada jis iš tašės išsitraukė savo piniginę, ją atidarė ir iš jos ištraukė apie 100 Lt, po ko kaltinamasis pareikalavo atiduoti jam telefoną. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, todėl gali ir neatsiminti kažkokių detalių, bet išsamiai jis apie įvykio aplinkybes parodė ikiteisminio tyrimo metu ir šiuos parodymus jis palaiko. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis 2011-03-04 apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad peilis buvo ištrauktas jam pagąsdinti, peilis buvo nukreiptas link jo, jis išsigando (b.l. 141-144). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad kaltinamasis peiliu nelietė nukentėjusiojo, nesakė, jog peilį panaudos, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Nors kaltinamasis peiliu nelietė nukentėjusiojo, nesakė, jog peilį panaudos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia aplinkybės, kad grasinimas panaudoti peilį buvo realus, panaudotu peiliu realiai galėjo būti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog J. U. peilį prieš nukentėjusįjį panaudojo kaip psichinio smurto priemonę tam, kad palaužtų nukentėjusiojo valią, neutralizuotų jį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog J. U. svetimą turtą pagrobė panaudodamas peilį. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. U. veiką pagal BK 180 str. 2 d., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, apeliantas skunde nesutinka su liudytojų parodymais iš dalies. Nurodo, kad jis buvo sulaikytas tik po mėnesio nuo įvykio ir liudytojai patvirtino faktą, kad tuo metu jis jokio peilio neturėjo. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai atmestini. Ta aplinkybė, kad sulaikymo metu nuteistasis su savimi peilio neturėjo, neturi jokio reikšmės veikos kvalifikacijai. Be to, aplinkybė, jog sulaikymo metu nuteistasis su savimi peilio neturėjo, nepaneigia aplinkybės, kad įvykio metu nuteistasis turėjo peilį ir jį panaudojo pagrobiant svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis po mėnesio troleibuse pamatė vyrą, kuris jį apiplėšė prie „Baltojo Tilto“, apie tai pranešė policija ir policijos pareigūnams žodžių įspėjo apie tai, kad jie būtų atsargesni sulaikant šį asmenį, nes jis turi peilį.

Apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. U. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam J. U. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą - tyčia, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka, tačiau teigiamų išvadų nepadarė. Akivaizdu, kad nuteistasis J. U., pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Pažymėtina, kad apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė neilgam laikui praėjus nuo to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, t.y. padarė nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimų darymas yra jo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, J. U. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Be to, pažymėtina, kad už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., teismas paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmės trukmė nustatytą mažesnė sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Todėl visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai, bausmės trukmė nėra aiškiai per didelė, ir dar daugiau sušvelninti arešto bausmes nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde taip pat prašo nukentėjusiojo pareikštą ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo atmesti motyvuojant tuo, kad nukentėjusiojo veiksmai ir pasiūlymas turėti lytinius santykius jį labai įžeidė kaip normalios orientacijos asmenį, pažemino jo garbę ir orumą, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tačiau toks apelianto prašymas yra atmestinas. Apelianto iškelta versija apie tai, kad jis sugriebė nukentėjusįjį už krūtinės smogė jam kelis kartus į krūtinės sritį už tai, nes pastarasis jam pasiūlė lytiškai santykiauti, prie jo priekabiavo, yra neįtikinama ir vertintina kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde pripažįsta, jog toks jo elgesys yra nepateisinamas, nes galėjo tiesiog nukentėjusįjį atstumti ir išeiti. Tačiau apeliantas to nepadarė. Kadangi kaltinamojo J. U. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl teismas pagrįstai sprendė nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas pilnai atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuo kaltinamojo elgesio sukelto fizinio skausmo, sukeltus dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus ir pažeminimą, bei atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas pagrįstai civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkino pilnai, priteisdamas 900 Lt (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. U. apeliacinį skundą atmesti.