Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-08-14 · Administracinė byla Nr. AS-261-431-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-14
Bylos Nr.
AS-261-431-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-261 – 431/2008Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. 2008 m. birželio 25 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių rinktinės 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarybinio patikrinimo išvados Nr.16-33 trečią punktą ir priteisti iš atsakovo 29 421,12 litų kompensaciją.

Šalies argumentai

Su skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties - nurodė, jog 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvados neskundė anksčiau, nes siekė išvengti konflikto su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės vadovybe, bijojo netekti galimybės gauti pilną atlyginimą mokymosi atostogų metu.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė su prašymu atnaujinti terminą nesutiko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas tarnybinio patikrinimo išvados apskundimo terminas yra neteisingos. Paaiškino, kad R. J. buvo skatinamas piniginėmis išmokomis. 2008 m. balandžio 15 d. nebuvo suteikta I kvalifikacinė kategorija, nes R. J. neatsakė į komisijos pateiktus klausimus arba atsakė nepilnai, todėl komisijos sprendimu I kvalifikacinė kategorija nebuvo suteikta. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.550 patvirtintų Asmenų draudimo lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 23 punktu, taip pat Civilinio kodekso 1.124 straipsnio ir darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis R. J. per 3 metus galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, nes vadovaujantis teismų praktika reikalavimai priteisti kompensaciją už sveikatos sutrikdymą, patirtą tarnybos metu, taikomas 3 metų senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.A1 – 638/2005; Nr.AS11 – 798/2005).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo R. J. prašymo atnaujinti terminą netenkino – neatnaujino praleisto termino skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi, valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis per vieną mėnesį nuo sprendimo arba pranešimo apie tokį sprendimą ar atsisakymą įteikimo dienos kreipėsi į teismą su skundu. To paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t.y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.

Teismas R. J. nurodytas priežastis, dėl kurių nesikreipė į teismą anksčiau, pripažino subjektyviomis. Jokių kitų objektyvių priežasčių ar veiksnių (pavyzdžiui, ūmi liga, stacionarinis gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje, būtinybė išvykti į komandiruotę ar pan.), sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Šiaulių rinktinės 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarybinio patikrinimo išvados Nr.16-33 trečio punkto panaikinimo, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl neatnaujino termino skundui paduoti.

III.

R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvados neskundė, nes tai buvo nei individualus teisės aktas, nei norminis teisės aktas. Paaiškino, kad tam, kad tarnybinis patikrinimas būtų tinkamai pabaigtas yra reikalingas įstaigos vadovo galutinis įsakymas, kuris patvirtintų tarnybinio patikrinimo išvadas, tačiau įstaigos vadovo įsakymo nebuvo. Pareiškėjas neturėjo teisės akto, kuriame būtų konstatuota, kad sveikata sutriko ne tarnybinių pareigų atlikimo metu ir, kad kompensacija už tai nepriklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-871/2006 konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, įpareigojantis išmokėti kompensaciją ar teisės aktas, kuriuo kompensaciją išmokėti atsisakyta. Tai yra tik kompensacijos mokėjimo ar atsisakymo ją mokėti procedūros dalis. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, nustatantis tikrinama pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma nei teisės aktu, nei veiksmu, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vėlesnėse savo nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokią savo poziciją pakeitė ir teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra prilyginama individualiam teisės aktui, tai yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamam teisės aktui. Taigi, tik susipažinęs su tokiom Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadomis pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus.

2. Tarnybinio patikrinimo išvados neskundė ir todėl, nes iš vadovybės buvo jaučiamas netiesioginis spaudimas. Be to, pareiškėjas tuo metu siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą ir bijo gauti ne pilną atlyginimą mokymosi atostogų metu.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė su atskiruoju skundu nesutinka.

Paaiškino, kad pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Mano, kad tai, jog tarnybinio patikrinimo išvados nebuvo laikomos teisės aktu, skundžiamu LR ABTĮ nustatyta tvarka, netrukdė pareigūnams kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijų dėl sveikatos sutrikdymo.

2007 m. rugpjūčio 10 d. Teismų praktikoje Nr. 27 skelbiama 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, kurioje konstatuojama, kad nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 3 punkte nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, tiriami pagal šių institucijų parengtus ir patvirtintus nelaimingų atsitikimų, įvykusių vykdant tarnybines pareigas, tyrimo ir apskaitos nuostatus. Šių statutinių įstaigų tarnybinio tyrimo komisijos atitinkamos išvados dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo pripažinimo nesusijusiu su tarnyba ginčijimas bei prašymas pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra susijęs su tarnyba, kyla iš administracinių teisinių, bet ne civilinių teisinių santykių. Atitinkama išvada dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo susijusio su tarnyba suteikia pareigūnui teisę į atitinkamuose statutuose (Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ir kt.) nurodytą kompensaciją, kurios mokėjimas yra ne privatinės, bet viešosios teisės reguliavimo sritis (acte iure imperii), o ginčas dėl tokios kompensacijos mokėjimo būtų teismingas administraciniam teismui. Būtent tokia pozicija dėl analogiško pobūdžio ginčų rūšinio teismingumo yra suformuluota ir ankstesnėje specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje D. Š. v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Vilniaus 2-ieji pataisos namai).

R. J. pateiktos priežastys, kad buvo daromas vadovybės spaudimas neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ne kartą buvo skatintas piniginėmis išmokomis, vieną kartą vardine dovana, tai parodo, jog R. J. vadovybė spaudimo nedarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 23 punktu, taip pat Civilinio kodekso 1.124 straipsnio ir Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika, reikalavimui priteisti kompensaciją už sveikatos sutrikdymą, patirtą tarnybos metu, taikomas 3 metų senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių rinktinės 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarybinio patikrinimo išvados Nr.16-33 trečią punktą.

Nagrinėjamoje byloje skundas kilęs dėl Šiaulių rinktinės 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.16-33 trečio punkto.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs (adm. byla Nr. A10-871/2006, adm. byla Nr. A11-851-2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 186-192)), kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, įpareigojantis išmokėti kompensaciją ar teisės aktas, kuriuo kompensaciją išmokėti atsisakyta. Tai yra tik kompensacijos mokėjimo ar atsisakymo ją mokėti procedūros dalis. Todėl ABTĮ taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, nustatantis tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ir pareigas. Ši išvada negali būti laikoma nei teisės aktu, nei veiksmu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi, Šiaulių rinktinės 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarybinio patikrinimo išvada Nr.16-33 nėra teisės aktas, skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip skundą nenagrinėtiną teismų. Todėl nutartis šioje dalyje keistina.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Kaip jau buvo minėta, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų, veiksmų, atsisakymo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad skunde (prašyme) turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas. Pareiškėjas antru skundo reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 29 421,12 litų kompensaciją. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu 530 (2004 m. rugsėjo 7 d. redakcija) patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijos mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 14 punktas numato, kad prašymą išmokėti draudimo sumą apdraustasis, jo įgaliotas asmuo, šeimos narys arba asmuo, paskirtas gauti draudimo sumą apdraustojo mirties atveju, turi pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 3 metus nuo draudiminio įvykio dienos. Pagal 21 punktą kompensacija turi būti išmokėta arba raštu atsisakyta ją mokėti per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų, nurodytų šiuose sąlygose gavimo. Pareiškėjas nenurodo, kokį konkrečiai veiksmą, atsisakymą atlikti veiksmą skundžia ar prašo įpareigoti atitinkamą subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinių teismų kompetenciją turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – kad pareiškėjas nurodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą suformuluotų konkretų skundo reikalavimą, pateiktų duomenis, kad pareiškėjas laikėsi Sąlygų nustatytos tvarkos dėl kompensacijos mokėjimo (ABTĮ 23 straipsnio2 dalies 6-7 punktai). Atsižvelgus į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis dalyje, kuria atsisakyta priimti nagrinėti naikintina ir skundo priėmimo klausimas dėl reikalavimo priteisti kompensaciją grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti R. J. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių rinktinės 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarybinio patikrinimo išvados Nr.16-33 trečią punktą pakeisti ir atsisakyti priimti skundą šioje dalyje kaip nenagrinėtina teismų.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti R. J. skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti kompensaciją panaikinti ir R. J. reikalavimo priteisti kompensaciją priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysStasys GudynasRičardas Piličiauskas