Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Umbrasienės skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-39-964/2016 perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-20 Molėtų rajono apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 01-1-49495-15 (teisminis bylos Nr. 1-39-964/2016), kurioje R. B., L. R., G. M. ir A. G. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., padarymu.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi minėtą baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamajame akte, formuluojant kaltinimą, jis nėra aiškiai nukreiptas kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu, t.y. kaltinime kiekvienam kaltinamajam nurodytas S. N. pareiškimas ir jo pastebėjimas apie daiktų dingimą iš garažo, esančio garažų bendrijoje „Luokesa“, tačiau nėra nurodyta, kokius nusikalstamus veiksmus atliko kiekvienas kaltinamasis, kuo jie kiekvienas kaltinami, be to, kaltinimas kaltinamajame akte neatitinka ir kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu pareikštų įtarimų. Ties kiekvieno kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nurodyta, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, tačiau kaltinime tai niekaip neatsispindi. Be to, nenurodyta kelių, kokių asmenų bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas nurodė, kad šių kaltinamojo akto pažeidimų negalima ištaisyti teisme, jie trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui. Be paminėtų pažeidimų, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad kaltinamajame akte yra netikslumų dėl kaltinamajam G. M. skirtos kardomosios priemonės galiojimo bei neaišku, kodėl byloje negalimas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmetamas.

Kaip matyti iš skundo turinio prokurorė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, savo skundą iš esmės argumentuodama tuo, kad rašant kaltinamąjį aktą IBPS sistemoje įvyko techninė klaida, dėl kurios visiems kaltinamiesiems kaltinamojo akto skiltyje, kur nurodomi konkretūs kaltinimai, buvo nurodyta vienoda padarytos nusikalstamos veikos fabula, o ne įtarimai, esantys byloje. Prokurorės nuomone, ši techninė klaida gali būti ištaisyta nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir nėra jokio pagrindo bylą grąžinti prokurorui.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi bei prokurorės skundu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą pagrįstai grąžino prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Minimame straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys laikomas iš esmės neatitinkančiu įstatymų reikalavimų tuomet, kai jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., t.y. kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, taip pat šie trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad skiltyse, kur turi būti nurodyti konkretūs kaltinimai, atitinkantys kiekvienam kaltinamajam pareikštų įtarimų turinį, yra perkeltas tik nukentėjusiojo S. N. pirminio pranešimo apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką turinys, konkrečiai nesuformuluojant nei kaltinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo (vietos, laiko, būdo, padarinių, konkrečių kiekvieno kaltinamojo veiksmų ir t.t.), nei nurodant konkretų tokią veiką atitinkantį baudžiamojo įstatymo straipsnį (kaltinamajame akte nusikalstama veika apibūdinta tik labai abstrakčiai, nurodant „vagystė“ (3 t., 144 b.l.). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kurių pats teismas pašalinti negali.

Šiuo atveju, nors ir matyti, kad aukščiau išvardyti trūkumai kaltinamajame akte iš tikrųjų atsirado dėl elektroninės sistemos IBPS techninės klaidos, tačiau pažymėtina, kad kaltinimų suformulavimas bei kaltinamojo akto surašymas priklauso išimtinai prokuroro kompetencijai, todėl pats teismas taisyti prokuroro padarytų klaidų negali. Pažymėtina ir tai, kad tikslus kaltinimas reikalingas ir tam, kad teismas, rengdamasis nagrinėti baudžiamąją bylą, nutartyje galėtų suformuluoti sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, be kitų duomenų nurodydamas kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (BPK 233 str. 3 d.). Šiuo atveju tokių duomenų kaltinamajame akte nėra. Be to, pripažinus, kad kaltinamasis aktas, kaip nagrinėjamu atveju, turi esminių trūkumų, ir pačiam teismui ištaisius tokius trūkumus, būtų pažeista BPK 220 str. 4 d. nuostata, numatanti, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Taigi kaip matyti iš šios teisės normos turinio, būtent prokuroras, o ne teismas kaltinamajam įteikia kaltinamojo akto nuorašą ir toks nuorašas turi būti įteiktas iki bylos perdavimo teismui.

Nors prokurorė skunde teigia, kad aptartus kaltinamojo akto trūkumus būtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, tačiau kokiomis nuostatomis remiantis tai būtų galima padaryti, nenurodo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vienintelė BPK nuostata, leidžianti keisti kaltinimą teisme, yra BPK 256 str. Tačiau šią teisės normą galima taikyti tik tuo atveju, kai yra tinkamai suformuluotas pirminis kaltinimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte kaltinimas nei vienam iš kaltinamųjų suformuluotas nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmiausia turi būti surašytas įstatymo reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas, tada su juo turi būti supažindinti visi kaltinamieji ir tik po to byla perduodama teismui bei nagrinėjama iš esmės.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamoji byla pagrįstai buvo grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais ir priimti priešingą sprendimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Umbrasienės skundą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.