- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-111-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00069-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismų priimti sprendimai
1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Sirijos Arabų Respublikos pilietis L. F. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent: jis 2019 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Graikijoje, Atėnų mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 4 000 Eur įgijęs žinomai netikrą Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. D. (D. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, ją laikė prie savęs ir gabeno iki 2019 m. birželio 16 d. 12.35 val., kai atskridęs iš Atėnų į Vilnių reisu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punkte, esančiame Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dokumentų patikrinimo metu ją pateikė Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnui. L. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį patikslino, iš rezoliucinės dalies pašalinant nuorodą į BK 291 straipsnio 2 dalį.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, jog BK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. BK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant sąlygai – tikslui pasinaudoti prieglobsčio teise taikomas užsieniečiui tais atvejais, kai jis padaro BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. L. F. nebuvo kaltinamas ir teisiamas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, o kaltintas ir teismų pripažinta, kad padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. BK 291 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje esančios veikos yra skirtingos, netapačios. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas asmenims, padariusiems BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino valstybės sienos kirtimo požymius, nesivadovavo minėtų BK straipsnių dispozicijose pateiktais nusikalstamų veikų apibūdinimais ir BK 291 straipsnio 2 dalies nuostata. Atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai pažeidžiamos saugomos valstybės sienos, t. y. tos, kurią laisvai pereiti draudžiama. Taigi asmuo, neteisėtai kertantis (pereinantis) valstybės sieną, pažeidžia patekimo į valstybę (ar išvykimo iš jos) tvarką, kai laisvai kirsti sieną yra draudžiama. Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, valstybės sienos režimo teisinis reguliavimas įtvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. Tai reiškia, kad BK 291 straipsnio 1 dalis neapima vidinių Europos Sąjungos valstybės narių sienų kirtimo, pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą apsauga taikoma Europos Sąjungos valstybių išorės sienoms, nustatytos taisyklės taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kertantiems išorės sienas. L. F., pateikdamas suklastotą netikrą Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kirto ne išorinę, o vidinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną (iš Graikijos į Lietuvą). Kasacinio teismas pabrėžė, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas L. F. padarytą nusikalstamą veiką kaip neteisėtą valstybės sienos kirtimą (BK 291 straipsnio 1 dalies prasme), į šias aplinkybes neatsižvelgė, nesivadovavo teisiniu reglamentavimu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktais valstybės sienų režimo srityje, ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.