Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3368-806/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
e1-3368-806/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47661-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3368-806/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47661-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga byloje, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2020 m. gruodžio 4 d., apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,53 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta J. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-12-04 apie 15.00 val. baigusi darbą savo automobiliu ,,KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas savo draugę ir ten kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie pusę butelio 0,5 l talpos degtinės ir apie 16.30 val. nusprendė, kad laikas važiuoti namo. Išėjusi iš draugės atsisėdo į savo automobilį, kuriame buvo viena, ir nuvažiavo namo. Jai būnant kieme, (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiūlė jai pasitikrinti blaivumą. Ji visiškai prisipažįsta savo kaltę ir tai buvo pirmas kartas, kai ji sėdo už vairo būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kodėl taip pasielgė, nurodyti negali, tačiau dėl to labai gailisi. Papildomos apklausos metu J. B. dar kartą savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 56-59, 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020-12-04 dirbdamas su kolega (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu M. S. 16.28 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja automobilis ,,KIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtas automobilis ,,KIA“ buvo pastebėtas prie (duomenys neskelbtini) namo, kuris toliau nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis ,,KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Priėjus prie minėto automobilio paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo ir jį vairavo J. B., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, todėl vairuotojai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Vairuotojai sutikus alkoholio matuokliu J. B. apie 17.00 val. buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, o tikrinant pakartotinai, t. y. apie 17.26 val. - 2,54 promilių neblaivumas. Automobilis ,,KIA“ buvo išvežtas į saugomą aikštelę, o J. B. sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 41-43).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020-12-04 17.00 val. (pirmojo tikrinimo metu) J. B. nustatytas 2,53 promilės neblaivumas, o 17.26 val. (antrojo tikrinimo metu) - 2,54 promilės neblaivumas (b. l. 10-13).

2020-12-04 17:00 val. alkotesterio kvite užfiksuota, kad J. B. iškvėptame ore yra 2.53 prom. etilo alkoholio koncentracija (b.l. 11).

2020-12-04 17:26 val. alkotesterio kvite užfiksuota, kad J. B. iškvėptame ore yra 2.54 prom. etilo alkoholio koncentracija (b.l. 12).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateikiamos iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, gauti duomenys, kad transporto priemonė KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininkė yra J. B. (b.l. 22-23).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, 2007 m. gamybos minėto automobilio modelio ,,Kia pro Ceed“ 1.6 CVVT LX 5M vertė 1990 Eur su PVM (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. B. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pati kaltinamoji prisipažino padariusi įstatymo uždraustą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Neneigė, jog prieš sėsdama vairuoti svečiuose pas draugę vartojo stiprų alkoholinį gėrimą - degtinę, pusantros valandos laikotarpiu išgėrė jos apie 0,5 l. Kaltinamajai abiejų patikrinimų metu nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog vairuotojos koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. Be J. B. prisipažinimo jos kaltę dėl automobilio vairavimo neblaiviai patvirtina policijos pareigūnas M. M., kuris patruliavimo metu gavęs informaciją apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, jį pastebėjo važiuojantį pranešėjo nurodytu maršrutu, sustabdė, tiesiogiai bendravo su jį vairavusiu asmeniu – J. B., tikrino pastarosios blaivumą. Pranešėjo ir policijos pareigūnų įtarimą, kad sustabdyto automobilio vairuotoja neblaivi, ką liudijo alkoholio kvapas nuo jos, sutrikusi koordinacija, visiškai patvirtino alkotesterio duomenys. Du kartus patikrinus J. B. alkotesteriu, abu sykius jai buvo nustatytas sunkus girtumas. Pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,53 prom. girtumas, Antro patikrinimo metu - 2,54 prom. girtumas. Šiais byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog J. B. 2020 m. gruodžio 4 d., apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, jos iškvėptame ore nustatyta 2,53 promilių etilo alkoholio koncentracija. Būdama nedideliu laiko tarpu išgėrusi 0,5 l degtinės, kaltinamoji turėjo suvokti, jog yra neblaivi ir negali vairuoti, tačiau sėsdama automobiliu važiuoti namo šią aplinkybę ignoravo. Teismas vertina, jog darydama nusikalstamą veiką, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais J. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūlomos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimi bei dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui (b.l. 82-84).

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę J. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Girtumas yra kaltinamosios veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją J. B. –neteista (b.l. 79), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, tačiau už vairavimą neblaiviam administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo (b. l. 79), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, pati kaltinamoji neigia, kad būtų buvusi gydyta minėtose įstaigose ar įtrauktas į jų įskaitą. Dirbanti. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąją ir jos padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis – 60 MGL dydžio bauda yra adekvati bausmė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-12-04 17:26 val. - 2020-12-05 10:35 val., t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir kaltinamosios prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kartu su bausme kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamoji būdama sunkaus girtumo būsenos vairavo automobilį, tuo keldama didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į aplinkybę, jog kaltinamoji pirmą kartą traukiama atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neblaiviai, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 5 d.

J. B. yra automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė.

Prokuroras, vadovaudamasi BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti kaltinamajai priklausantį automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, svarstytinas klausimas dėl jos konfiskavimo. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, esant pagrindams, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, kaltinamoji vairavo būdama neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, savo elgesiu kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Teismas šį KET pažeidimą vertina kaip itin šiurkštų. Apibendrinant, spręstina, kad J. B. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtinas.

Kiti procesiniai klausimai

2020-12-07 prokuroro nutarimu nuo 2020-12-07 iki 2021-06-07 skirtas laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas J. B. vardu registruotam turtui – transporto priemonei (automobiliui) „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, juo disponuoti, bet leidžiant jį naudoti. Turto saugotoju paskirtas J. B. (b.l. 25-30). Nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki konfiskavimo įvykdymo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ Regitra.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 15 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir saugojimu UAB „Tomadas“ aikštelėje, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b.l. 32-38). Šių išlaidų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš J. B. (BPK 103 straipsnio 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę J. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-12-04 17:26 val. - 2020-12-05 10:35 val., t.y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir J. B. nustatyti galutinę - 38 MGL (1900 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. B. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-12-05.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti VĮ Regitra.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą – automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Prokuroro 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Iš J. B. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 15 eurų kaip išlaidų už automobilio saugojimą atlyginimą. Šios išlaidos turi būti pervestos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, esančią SEB banke, mokėjimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant saugoto automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Išaiškinti J. B., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistosios sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistoji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė