Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-10-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-15963-1162/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-05
Bylos Nr.
2YT-15963-1162/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09092-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Gervienė
Pareiškėjas
A. A. Š.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-15963-1162/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09092-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,dalyvaujant pareiškėjui A. A. Š.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. A. Š. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š. po savo sutuoktinio, A. Š., mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjo mama E. Š. gyveno santuokoje su tėčiu A. Š. Tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties mama toliau liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius, kuriuos būtina mokėti naudojantis butu. Po tėčio mirties, mamos sveikata pablogėjo, kartas nuo karto pareiškėjas važiuodavo padėti jai atlikti buities darbus, siūlydavo važiuoti pas notarą užsivesti paveldėjimo bylą, bet ji nesutiko, nes manė, kad po vyro mirties tik ji paveldi butą ir papildomi veiksmai nereikalingi. Kadangi pareiškėjo mama buvo garbaus amžiaus, jai buvo 87 metai, kai tėtis mirė, pareiškėjas mamai neprieštaravo, tikėjosi, kad ateityje jos pozicija pasikeis. 2014 m. liepos 8 d. bute, kuriame gyveno pareiškėjo mama, kilo gaisras, kurio metu apdegė buto koridorius, sudegė jame esantys kai kurie baldai ir juose esantys daiktai, tarp sudegusių daiktų buvo ir daug dokumentų, kurie įrodytų faktą, apie pareiškėjo mamos mokėtus mokesčius įmonėms už suteiktas paslaugas, gyvenant bute. Neilgai trukus po gaisro mirė ir pareiškėjo mama. Nepaisant to, visos aplinkybės rodo, kad E. Š. priėmė savo sutuoktinio palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Po E. Š. mirties, palikimą pagal testamentą priima pareiškėjas, bet negali pilna apimtimi jo priimti, nes nėra nustatytas juridinis faktas, kad E. Š. priėmė palikimą, po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė pareikštą prašymą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad pareiškėjo mama po savo vyro ir pareiškėjo tėvo mirties liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įrodymai apie tai, kad mama mokėjo mokesčius neišliko dėl bute kilusio gaisro, šiai dienai įsiskolinimo už butui teikiamas paslaugas ir bendrojo naudojimo objektų administravimą nėra. Po gaisro mama buvo paguldyta į ligoninę, susirgo plaučių uždegimu ir mirė, nes iš gaisro buvo išnešta šlapia ir paguldyta lauke ant žemės po lietaus. Šiai dienai butas pagal pareiškėjo galimybes yra suremontuotas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą A. Š. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo teisme metu būtų nustatytas faktas, kad palikėjo sutuoktinė po jo mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, neprieštarautų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina E. Š. po savo sutuoktinio A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

6. Teismas nustatė, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Taigi, A. Š. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

7. Teismas taip pat nustatė, kad E. Š. ir A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Santuokos metu susilaukė vienintelio vaiko pareiškėjo A. A. Š. (b. l. 7). Santuokoje E. Š. ir A. Š. įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). E. Š. yra A. Š. testamentinė įpėdinė (b. l. 41). Po sutuoktinio mirties E. Š. dėl mirusiajam priklausančios palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po A. Š. mirties nėra užvesta (b. l. 14). Kaip patvirtino liudytoja R. S., kuri buvo E. Š. kaimynė, jos kaimynystėje gyvenusi iki pat E. Š. mirties, E. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su sutuoktiniu A. Š. ir po jo mirties, jie buvo patys pirmieji to namo gyventojai, su liudytoja visada draugiškai bendravo, po vyro mirties E. Š. labai išgyveno, pradėjo akyse nykti ir tada atsitiko nelaimė. Gaisro metu liudytoja buvo išvykusi atostogauti. Kiek jai pasakojo kiti kaimynai, tai E. Š. gesinant gaisrą iškėlė pro langą, ji buvo prisikvėpavusi tų dūmų, greitai susirgo ir mirė (2022 m. rusėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min. 15 sek. –17 min. 15 sek.). Rašytiniai įrodymai byloje taip pat patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, kuriame gyvenamąją vietą buvo deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas ir bendrojo naudojimo objektų administravimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo motina E. Š. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

8. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, liudytojos parodymai ir rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog E. Š. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.

9. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą jam testamentu paliktą jo motinos E. Š. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, t. y. šiuo atveju pareiškėjo motina E. Š., siekdama įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

11. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,44 Eur, viršija minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. A. Š. motina E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė