- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 1-450-993/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33800-16-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje ir per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiam dalį žalos (300 eurų). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje ir per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiam dalį žalos (300 eurų), teistumui neišnykus,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2016 m. liepos 18 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vienam iš nenustatytų asmenų apie 12.00 val. paskambinus VĮ „Kauno slaugos ligoninės“ buhalterei R. F., tuo metu buvusiai (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną, prisistačius ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu bei pasakius, kad elektroninės bankininkystės pagalba buvo ir yra atliekamos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos per daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, ir šiuo metu yra reikalinga užblokuoti įmonės banko sąskaitą, tokiu būdu apgaule įtikinus ją nuvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur R. F. turėjo elektroninės bankininkystės PIN kodų generatorių bei pakartotinai paskambinus apie 13.30 val. ir kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prisistačiusiu Lietuvos banko darbuotoju, įtikinus R. F. tuo, kad yra skubiai reikalinga užblokuoti jos turimo kodų generatoriaus galimybę atlikti finansinius pervedimus, apgaule išviliojo slaptažodžius bei kodus ir tokiu būdu 2016 m. liepos 18 d. 14.33 val. atlikus 30000 Eur pavedimą iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbanko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. M. asmeninę sąskaitą „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pagal išankstinį susitarimą M. M. turėjo nuimti nuo savo sąskaitos pervestus pinigus, už 2000 Eur atlygį, nuolat tikrino pinigų likutį savo sąskaitoje, ketindamas juos išgryninti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes įtarus apgaulę, pinigų pavedimą, R. F. iniciatyva, sustabdė bankų darbuotojai, tokiu būdu pasikėsino įgyti didelės vertės – VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Kaltinamasis M. M. kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, kiek pamena, 2016 m. liepos mėn. jis susitiko su savo draugu D. Č., kuris pasiūlė jam užsidirbti pinigų, siūlė nuo 1500 Eur iki 2000 Eur, už tai kad savo vardu atsidarytų sąskaitą. Jis pagalvojo, kad tai lengvi pinigai ir sutiko. Tuomet jis nuėjo į banką, kiek pamena SEB banką, ir ten savo vardu sudarė sutartį dėl sąskaitos. Jo draugas nurodė, jog į sąskaitą turi būti pervesta apie 50000 Eur, o jam reikės patikrinti sąskaitą ir juos nuimti. Iš pradžių jam jokių įtarimų dėl neteisėtos veikos nekilo, tačiau vėliau suprato, kad tokia didelė suma negali būti kitų draugų pervedama ir tai gali būti sukčiavimas, tačiau į policiją nesikreipė. Jis kelis kartus savo sąskaitą patikrino, tačiau pinigų nebuvo pervesta, vėliau jo draugas paskambino dar vienam draugui, kuris pasakė, kad pinigų nebebus ir kad daugiau sąskaitos tikrinti nereikia. Pažadėtų pinigų už sąskaitos atidarymą jis negavo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, supranta, kad savo veiksmais galėjo padaryti didelę žalą.
Liudytoja R. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-07-18 apie 12.00 val. tuo metu, kai buvo Kauno slaugos ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), jai į asmeninį mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris prisistatė esantis ekonominių nusikaltimų tyrimų pareigūnas S. Š.. Vyriškio telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Pastarasis telefonu pasitikslino, ar ji yra daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, pirmininkė R. F., ji patvirtino, kad ji yra pirmininkė. Tuomet vyriškis pasiteiravo ar ji vykdo tos bendrijos buhalterinę apskaitą, ji vyriškiui paaiškino, kad šios bendrijos buhalterinės apskaitos nevykdo, tai daro buhalterė. Minėtas vyriškis telefonu pradėjo pasakoti, kad elektroninės bankininkystės pagalba buvo atliktos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos per bendrijos banko sąskaitą, t.y. kad iš kažkokios kitos įmonės buvo pervesta 4000 eurų suma į bendrijos sąskaitą, o tada iš tos sąskaitos tie pinigai buvo pervesti į fizinio asmens banko sąskaitą, taip pat atliktos kitos įvairios bankinės pinigų pervedimo operacijos. Vyriškis paklausė, ar tai galėjo padaryti bendrijos buhalterinę apskaitą vykdanti buhalterė. Ji vyriškiui paaiškino, kad to padaryti buhalterė negalėjo, nes prie bendrijos sąskaitos gali prieiti tik ji pati, nes ji turi elektroninės bankininkystės prisijungimus. Vyriškis ilgo pokalbio metu įtikino, kad yra teismo nutarimas „įšaldyti“ visų įmonių banko sąskaitas, kurių buhalterinę apskaitą ji vykdo, todėl pasiūlė jai vietoj to, kad nereikėtų „įšaldyti“ sąskaitų sujungti su Lietuvos banko darbuotoju, kuris padės užblokuoti jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus prie įmonių banko sąskaitų, kurių buhalterinę apskaitą ji vykdo, tačiau neįšaldys visų šių įmonių bankų sąskaitų, argumentuodamas tuo, kad galimai kažkas neteisėtai naudojasi jos prisijungimais. Telefonu vyriškiui paaiškino, kad ji namuose yra palikusi elektroninės bankininkystės kodų generatorius, todėl jis jai nurodė vykti į namus., o 13.30 val. paskambins ir duos jai tolimesnius nurodymus. Apie 13.15 val. ji grįžo namo ir 13.30 val. jai paskambino vėl tas pats vyriškis. Pastarasis ją įtikinėjo, kad viskas bus gerai ir jai padės susitvarkyti iškilusias problemas dėl galimo įmonių banko sąskaitų „įšaldymo“. Vyriškis pasakė, kad ją sujungs pabendrauti su banko darbuotoju ir netrukus nenutrūkus pokalbiui telefonu pradėjo kalbėti kitas vyriškis, kuris prisistatė esantis Lietuvos banko darbuotojas, pasakė savo vardą pavardę, liepė jai užsirašyti jo vardą ir pavardę, ką ji ir padarė. Kokiu vardu jis prisistatė ji neatsimena, galės nurodyti papildomai, nes yra užsirašiusi. Pastarasis vyriškis jai telefonu ir toliau pasakojo apie įvairias neteisėtas operacijas, kurios galėjo būti vykdomos per įmonių banko sąskaitas, kurių buhalterinę apskaitą vykdo ji. Galiausiai vyriškis, kuris prisistatė banko darbuotoju, jai pasakė, kad būtina užblokuoti jos elektroninės bankininkystės prisijungimus, nes jais gali pasinaudoti kiti asmenys arba jis turės „įšaldyti“ visas įmonių bankų sąskaitas kurių buhalterinę apskaitą ji vykdo, ir paprašė padiktuoti pirmąjį kodų generatoriaus kodą. Ji vyriškiui padiktavo pirmą kodų generatoriaus kodą. Padiktavus pirmą kodą yra prisijungiama prie elektroninės bankininkystės, tačiau negalima atlikti pinigų pervedimo operacijų. Vėliau vyriškis prašė padiktuoti ir antrąjį kodų generatoriaus kodą argumentuodamas, kad tik tada bus galima užblokuoti jos elektroninės bankininkystės prisijungimą. Ji, suprasdama, kad padiktavus antrą kodą bus galima atlikti pinigų pervedimo operacijas iš įmonių banko sąskaitų, nenorėjo padiktuoti šio kodo, tačiau vyriškiui pavyko telefonu ją įtikinti, kad tik padiktavus tą kodą bus jai ir įmonėms nauda ir galiausiai padiktavo antrą kodą. Tuomet vyriškis pasakė, kuris prisistatė banko darbuotoju, telefonu jai paaiškino, kad turi užsiblokuoti elektroninės bankininkystės kodų generatorius ir jos elektroninės bankininkystės prisijungimas. Taip pat vyriškis pridūrė, kad telefonu su ja susisieks policijos pareigūnai, todėl prašė neužimti telefono linijos. Pokalbis baigėsi, jis užtruko apie 1 valandą. Iš kart po pokalbio ji susijaudino, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, o po to paskambino į Swedbank pranešė apie esamą situaciją. Swedbank darbuotoja jai pasakė, kad iš vienos įmonės, kurios buhalterinę apskaitą ji veda, t. y. Kauno slaugos ligoninės banko sąskaitos yra pervesta 30 000 eurų į kitą jai nežinomą sąskaitą. Ji banko darbuotojai paaiškino, kad ši pinigų pervedimo operacija yra atlikta neteisėtai ir paprašė sustabdyti jų pervedimą. Banko darbuotoja pasakė, kad ji pasistengs tai padaryti ir pokalbis baigėsi. Netrukus jai į telefoną paskambino Swedbank darbuotoja ir paaiškino, kad surado kur 30 000 eurų suma buvo pervesta. Pastaroji telefonu paaiškino, kad pinigų pervedimas buvo atliekamas į SEB banko sąskaitą ir pinigai šiuo metu nėra pervesti į konkrečią sąskaitą, o „kabo“ SEB banke, todėl buvo susisiekta su SEB banku ir paprašyta nutraukti šių pinigų pervedimą į nurodytą sąskaitą. Swedbank darbuotoja jai nurodė, kad kuo greičiau vyktų į artimiausią Swedbank skyrių ir parašytų prašymą nutraukti minėtą pinigų pervedimą ir grąžinti tuos pinigus į Kauno slaugos ligoninės banko sąskaitą. Vėliau nuvyko į Swedbank padalinį esantį (duomenys neskelbtini), kur užpildė prašymą, kad 30 000 eurų suma būtų grąžinta į Kauno slaugos ligoninės sąskaitą (b.l.15-16).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės V. V. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. Č. atžvilgiu nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje (b.l.10-12).
Iš 2016-07-18 R. F. pareiškimo matyti, kad ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2016-07-18 iš jos apgaule buvo išvilioti Kauno slaugos ligoninės banko sąskaitos elektroninės bankininkystės PIN kodo generatoriaus duomenys (b.l.6).
Iš 2016-07-21 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. F. pateikė 2016-07-18 – 2016-07-19 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2016-07-18 iš ligoninės banko sąskaitos buvo pervesta 30000 eurų į M. M. banko sąskaitą (b.l.18).
Iš 2016-09-09 „Swedbank“ rašto Nr. S/6865 matyti, kad operacija pervedant 30000 eurų sumą 2016-07-18 buvo atlikta iš kompiuterinio įrenginio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) (b.l.20).
Iš 2016-12-21 „Swedbank“ rašto Nr. S/9894 matyti, kad operacija pervedant 30000 eurų sumą 2016-07-18 buvo atlikta 14.33 val. (b.l.21-22).
Iš 2017-01-11 „SEB banko“ rašto Nr. 07.04.08-711 matyti, kad M. M. savo vardu banko sąskaitą atsidarė 2016-06-30 ir sąskaita šiuo metu nėra uždaryta (b.l.37).
Iš 2016-12-14 Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK KPS tyrėjo E. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus IP numerių analizę nustatyta, kad pinigų pervedimas iš ligoninės sąskaitos buvo atliktas iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.28).
Iš 2017-01-11 Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK KPS tyrėjo E. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefonų analizę nustatyta, kad R. F. skambinę asmenys naudojosi telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris veikė nuo 2016-07-16 14.12 val. iki 2016-07-26 18.22 val. ir numerio veikimo zona buvo Alytaus mieste (duomenys neskelbtini). Šie mobiliojo ryšio tiekėjo bokštai yra Alytaus pataisos namų teritorijos perimetre. Mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė nuo 2016-07-10 3.34 val. iki 2016-07-27 11.39 val. ir jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų D938, D934 ir D93F, kurie yra (duomenys neskelbtini) pataisos namų veikimo zonoje (duomenys neskelbtini) (b.l.64).
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo
BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgyja svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t.y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696-2015).
Byloje nustatyta, kad M. M., iš anksto susitaręs savo vardu esančioje sąskaitoje tikrinti pinigų likutį, o esant pinigams sąskaitoje, juos išgryninti, tyčia kėsinosi apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės turtą – VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 30000 Eur. M. M. savo kaltę iš esmės pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog pagal susitarimą su draugu, jis savo vardu sudarė sutartį dėl banko sąskaitos, už tai turėjo gauti nuo 1500 Eur iki 2000 Eur. Jis žinojo, jog į jo sąskaitą turėjo būti pervesta apie 50 000 Eur, kuriuos jis sutarė išgryninti. Jis suprato, kad tokia didelė suma negali būti kitų draugų pervedama ir tai gali būti sukčiavimas, padarant žalą turto savininkui. Kaip ir tarėsi, jis kelis kartus savo sąskaitą patikrino, tačiau pinigų nebuvo pervesta, vėliau jo draugas paskambino dar vienam draugui, kuris pasakė, kad pinigų nebebus ir kad daugiau sąskaitos tikrinti nereikia. M. M. kaltę patvirtina liudytojos R. F. parodymai apie tai, kad iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, į „SEB“ banke esančią sąskaitą neteisėtai buvo pervesta 30 000 Eur. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina byloje esantis sąskaitos išrašas (b.l.18). „SEB“ banko pateikta informacija patvirtina, jog M. M. 2016-06-30 savo vardu atidarė banko sąskaitą, kurios numeris sutampa su sąskaitos numeriu, į kurią iš VĮ „Kauno slaugos ligoninė“ sąskaitos buvo atliktas pavedimas dėl 30 000 Eur (b.l.37). Taigi, M. M., būdamas pilnametis, socialiai subrendęs, pagal turimą gyvenimišką patirtį akivaizdžiai sugebėjo atskirti ir įvertinti savo elgesio teisėtumą, o tuo pačiu suvokti, jog savo veiksmais tyčia kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, padaryti žalą kitiems asmenims ir iš to turėti turtinės naudos.
Visų įrodymų, ištirtų sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visuma patvirtina, jog M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
Byloje esančių faktinių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog M. M. veikė bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis, nes atliko tam tikrus nusikalstamus veiksmus, būtinus bendram nusikalstamam tikslui pasiekti. Bylos duomenimis, R. F. skambino ir apgaule jos bankininkystės duomenis išgavo asmenys, kurių nusikaltimo metu naudotas telefonas (Nr. (duomenys neskelbtini)) veikė mobilaus ryšio bokšto celėje, į kurią patenka Alytaus pataisos namai. Taip pat telefono, iš kurio buvo atliktas pinigų pervedimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), veikimo zona patenka į Alytaus pataisos namų veikimo zoną. M. M. keletą kartų tikino savo sąskaitą, kas rodo, kad jis veikė bendrai su bendravykdytojais ir jų visų veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamos veikos tikslui – svetimų piniginių lėšų užvaldymui apgaule pasiekti.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. M. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. M. ankščiau teistas už nusikaltimą nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l.88-103), tai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti nustatytų elgesio normų. Kaltinamasis VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (b.l.109). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors M. M. nusikalstamą veiką padarę bendrininkų grupėje, tačiau atsižvelgiant į jo antraeilį vaidmenį darant nusikalstamą veiką, atliktų veiksmų pobūdį, teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaip atsakomybę sunkinančios (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) jo nepaveikė taip, kad daugiau nenusikaltų, M. M. skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatyto termino vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
M. M. padarė sunkų nusikaltimą, pripažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimas nesukėlė pavojingų padarinių, jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jo vaidmuo nusikaltimo daryme buvo antraeilis, yra jauno amžiaus, ankščiau paskirtą bausmę atlikęs, teismo posėdyje nurodė, jog pakeis savo gyvenimo būdą, tęs mokslą, dės pastangas įgyti specialybę, todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtinas, kadangi bausmės tikslai, teismo vertinimu, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o nustatant pareigas, kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu pakankamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į M. M. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, jam nustatytinos pareigos: pradėti dirbti arba tęsti mokslą ar darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su elektroninių ryšių srauto duomenimis, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b.l.81-83, 85-87), pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintinos.
Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. M. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą ar darbą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realios bausmės atlikimo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su elektroninių ryšių srauto duomenimis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.