Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, nepagrįstai priskiria sau teisę spręsti, kokie sveikatos sutrikimai ir kuriems pareigūnams leidžia eiti tarnybines pareigas. Šiuo atveju FNTT nepateikė jokių įrodymų, kad po medicinos išrašo gavimo pareiškėjo sveikatos būklė yra tinkama atlikti tarnybą, t. y. to nepaneigė ir gautų duomenų niekaip netikrino. Pareiškėjas, dirbdamas vidaus tarnyboje, turi pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad esant poreikiui, jo atžvilgiu priimami sprendimai nebus formalūs, užtikrins jam įstatymo garantuojamas teises, atitiks teisės aktų reikalavimus, ypatingai sprendžiant su sveikata susijusius klausimus. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog medicinos išrašas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas galimai negali eiti pareigų dėl sveikatos sutrikimų, bus pakankamas pagrindas atsakovei įtarti sveikatos sutrikimą.

7. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

8. Nors FNTT direktorius 2020 m. gruodžio 14 d. pasirašė įsakymą „Dėl S. E. pripažinimo padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą bei atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-321 ir šis FNTT direktoriaus įsakymas 2021 m. sausio 12 d. apskųstas teismui, pareiškėjo teigimu, tai nedaro jokios įtakos ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos teisingai interpretuoti teisės aktus ir priimti teisingą sprendimą.

9. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendime nesivadovavo galiojančiu teisiniu reguliavimu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 86 punktas, kuriuo rėmėsi FNTT, negalioja nuo 2015 m. Be to, pareiškėjui 2020 m. gegužės mėnesį nebuvo žinoma nei apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu pareiškėjui buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas, nei apie 2020 m. gegužės 13 d. pradėtą tarnybinį patikrinimą. Atsakovo argumentai dėl įvykių, kurie įvyko vėliau (po 7 mėn.), neturi jokios reikšmės šiam ginčui. Kitam pareigūnui D. K. buvo išduotas siuntimas į CMEK, taigi pareiškėjo atžvilgiu yra taikomi dvigubi standartai.

12. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (iš viso: 57 kalendorinės dienos). 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjui buvo paskirtas sveikatos patikrinimas ir 2019 m. sausio 31 d. buvo gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kad pareiškėjas yra tinkamas eiti pareigas. Nors pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), kitas periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo numatytas 2021 m. sausio 31 d. FNTT neturėjo nei žodinės nei rašytinės informacijos, kad suprastėjo pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojo V. Z. išduotą, o ne sveikatos priežiūros įstaigos GKK pasirašytą medicinos dokumentų išrašą. FNTT, įvertinęs tai, kad medicinos dokumentų išrašas buvo išduotas pačiam pareiškėjui prašant, o ne sveikatos priežiūros įstaigos GKK iniciatyva, priėmė Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK.

13. Šioje situacijoje yra svarbios ir kitos aplinkybės, kurios pačiam pareiškėjui žinomos, t. y. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui buvo taikytos procesinės prievartos priemonės – atliktos kratos namuose ir darbo vietoje. Ikiteisminiame tyrime pareiškėjui suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Būtent šios aplinkybės, pasak atsakovo, padarė įtaką pareiškėjo veiksmams.

14. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 28 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, o 2020 m. gegužės 29 d. pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinio prašymo atšaukimo, prašydamas 2020 m. gegužės 28 d. Tarnybinį prašymą dėl atleidimo iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) pagrindais laikyti negaliojančiu ir atleisti iš vidaus tarnybos statuto pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės pagal tai patvirtinančią CMEK išvadą). Pareiškėjas, teikdamas tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio prašymo atšaukimo, neprašė naikinti fakto dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; jis tik prašė pakeisti išėjimą į pensiją reglamentuojančias Statuto nuostatas, keičiant punktus iš 13 punkto į 4 punktą, ir išduoti siuntimą į CMEK.

15. Dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisėtų lūkesčių principo atsakovas nurodė, kad pats pareiškėjas pakeitė savo valią (nuomonę), teikdamas tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinio prašymo atšaukimo, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeisti Statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti teisėti lūkesčiai ir pagarbos įgytoms teisėms principas, atmestinas.

16. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad FNTT pasielgė itin geranoriškai su pareiškėju, patenkindama jo prašymą išeiti iš darbo ir nepažeisdama įtvirtintų teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo. FNTT, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo jo tarnybiniame pranešime nurodytais pagrindais, vertino prašymą, kuriame nebuvo prašoma siuntimo ekspertizei į CMEK. Vadinasi, FNTT, tenkindamas pareiškėjo prašymą, palaikė jo išreikštą valią savo noru palikti tarnybą. Dėl pareigūnui D. K. siuntimo į CMEK išdavimo atsakovas paaiškino, kad dėl jo 2021 m. gegužės 19 d. buvo gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, jog abejotina, ar D. K. sveikatos būklė leidžia eiti pareigas ir pateikta rekomendacija nukreipti į CMEK dėl tinkamumo eiti pareigas. Dėl to FNTT surašė siuntimą D. K. atlikti CMEK. 2021 m. birželio 1 d. FNTT gavo CMEK ligos liudijimą, kuriame nurodyta, kad D. K. netinkamas tolesnei tarnybai. Tuo tarpu pareiškėjo atveju 2019 m. sausio mėn. po atlikto sveikatos patikrinimo 2019 m. sausio 31 d. gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kad S. E. tinkamas eiti pareigas. Taigi FNTT neturėjo pagrindo siųsti pareiškėjo atlikti CMEK. Pareiškėjo ir D. K. situacijos nėra analogiškos.

17. FNTT 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjui paskyrė sveikatos patikrinimą ir 2019 m. sausio 31 d. gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kad jis tinkamas eiti pareigas.

II.

20. FNTT 2020 m. liepos 3 d. gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro (toliau – Medicinos centras) atsakymas Nr. 45R-1191 „Dėl pareigūno S. E.“.

21. FNTT pareiškėjui pateikė 2020 m. liepos 7 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad FNTT, gavusi atsakymą iš Medicinos centro, remdamasi Aprašo 10.1 punktu, kuriuo suteikiama galimybė įstaigai pačiai savo nuožiūra spręsti dėl siuntimo išdavimo „įtarus sveikatos sutrikdymą“, priėmė Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl minėto FNTT 2020 m. liepos 7 d. atsakymo ir teismas įpareigojo FNTT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. E. 2020 m. gegužės 29 d. prašymą ir 2020 m. birželio 5 d. pakartotinį prašymą.

22. FNTT direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE-321, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priimtas sprendimas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. atleisti S. E. iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą 2021 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeista. FNTT, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo Tarnybinį pranešimą, kuriame pareiškėjas prašė 2020 m. gegužės 28 d. tarnybinį prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindais, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 3 dalį, laikyti negaliojančiu ir išduoti siuntimą į CMEK, 2021 m. sausio 15 d. priėmė Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK. Jame nurodoma, kad Aprašo 10.1 papunktis suteikia galimybę įstaigai pačiai savo nuožiūra spręsti dėl siuntimo išdavimo įtarus sveikatos sutrikdymą. Tarnyba, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, ir tai, kad Išrašas buvo išduotas pareiškėjui pačiam prašant, o ne sveikatos priežiūros įstaigos GKK iniciatyva, priėmė sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK.

23. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), Aprašas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. IV-673 redakcija) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V533/A 1-189 „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).

24. Teismas išanalizavo Statuto 58 straipsnio 4 dalį, Aprašo 10.1 papunktį, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 (toliau – ir GKK nuostatai), 1–2 punktus, 10.2 papunktį.

25. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis pateikė duomenis, kurie pagrindžia įstaigos įtarimą, jog jis negali toliau eiti pareigų dėl sveikatos problemų – Išrašą iš šeimos gydytojo. Iš bylos nagrinėjimui aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad ginčo situacijoje imperatyvus pagrindas siųsti pareigūną ekspertizei yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK, kaip kolegialaus organo, sprendimas (išvada) dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Teismas neatmetė galimybės, kad FNTT buvo žinoma apie pareiškėjui diagnozuotą ligą, tačiau, bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl šios diagnozės buvo numatytas tik 2021 m. sausio 31 d., taigi tik po šio patikrinimo buvo galima spręsti apie esamą pareiškėjo sveikatos būklę (ar dėl jos pareiškėjas būtų tinkamas tolesnei tarnybai dėl galimai progresuojančio susirgimo). FNTT pareiškėjas pateikė 2020 m. birželio 4 d. Medicinos centro išduotą šeimos gydytojo išrašą, o ne asmens sveikatos priežiūros GKK išvadą, kaip to reikalauja teisės aktai. Išraše nurodyta, kad jis išduotas pačiam Pareiškėjui prašant ir jame nurodyta, kad Pareiškėjas „dėl sveikatos sutrikimų galimai negali tinkamai atlikti savo pareigų. FNTT, remdamasi Aprašo 10.1 papunkčiu, neturėjo pareigos siųsti Pareiškėjo ekspertizei į CMEK. Šiuo atveju ekspertizės siekė pats Pareiškėjas, savo iniciatyva. Pagal aptartą reguliavimą, jis tokią teisę ir galimybę turėjo pateikdamas GKK išvadą, tačiau nėra duomenų, kad būtų kreipęsis ar siekęs kreiptis į GKK. Šeimos gydytojo išrašo formuluotė „galimai negali tinkamai atlikti savo pareigų“ yra labai abstraktaus turinio ir savaime nereiškia, kad darbdaviui (FNTT) atsirado pakankamas pagrindas įtarti sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali atlikti savo pareigų, kaip tai numatyta Aprašo 10.1 punkte. Atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Medicinos centrą dėl nurodytų šeimos gydytojo išraše sveikatos sutrikimų ankstesnio vertinimo, t. y. aiškinosi jų galimą įtaką pareigų atlikimui. Teismas laikė, kad FNTT elgėsi atsakingai, įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes apie sveikatos sutrikimus, tačiau minėtas Išrašas savaime nesudarė pagrindo įtarimui, kad pareiškėjas dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai kilusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų. Darbdavio (FNTT) interesų požiūriu, tokios indikacijos galėtų būti netinkamas pareigų atlikimas. Todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK.

27. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateikto Tarnybinio pranešimo turinį, nurodė, kad pareiškėjas prašė atsakovo pakeisti išėjimą į pensiją reglamentuojančias Statuto nuostatas (Statuto 13 punktą į Statuto 4 punktą) ir tuo pačiu išduoti jam siuntimą į CMEK. Pareiškėjas neprašė visiškai panaikinti fakto dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Spręstina, kad šiuo atveju pats pareiškėjas iš pradžių siekė būti atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, t. y. savo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o kitą dieną pateiktu tarnybiniu pranešimu siekė būti atleistas iš vidaus tarnybos statuto pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalį 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės).

28. Dėl teisėtų lūkesčių teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad teisėtų lūkesčių principas buvo pažeistas. Tai, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog jo pateiktas medicinos Išrašas bus pakankamas pagrindas atsakovui įtarti sveikatos sutrikimą, niekaip neįrodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

29. Dėl kitų įvykių (pareiškėjo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo) teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jie nėra svarbūs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos – nuo 2020 m. gruodžio 14 d. jis neteko pareigūno statuto. Netekus pareigūno statuto, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, su pareiškėju nutrūko tarnybos santykiai, o tai reiškia, kad netgi nagrinėjamą ginčą išsprendus pareiškėjui palankiu sprendimu, pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, nes visais atvejais jo santykiai su pareiškėju jau yra pasibaigę kitu pagrindu. Nors pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad kitam pareigūnui buvo išduotas siuntimas į CMEK, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nagrinėjamas ginčas yra dėl pareiškėjui neišduoto siuntimo į CMEK. Faktinė situacija, susijusi su kitu pareigūnu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl argumentai dėl pastarajam išduoto siuntimo į CMEK nėra aktualūs ir nenagrinėtini šioje byloje.

30. Teismas, išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl gero administravimo principo, nurodė, kad gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant Sprendimą, įvertinti susidariusią situaciją bei su Sprendimu susijusias reikšmingas aplinkybes, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, kas šiuo atveju buvo padaryta. Pagal bylos duomenis atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Medicinos Centrą, t. y. elgėsi atsakingai, neignoravo pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teismui teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimą su Sprendimu, pareiškėjas buvo tinkamai išklausytas.

31. Dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas Sprendime nesivadovavo galiojančiu teisiniu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 86 punktu, teismas nurodė, kad šis punktas skundžiamame Sprendime nėra minimas.

32. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad pareiškėjas ginčijamą Sprendimą gavo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

33. Kadangi teismas netenkino pareiškėjo skundo, teismas atmetė išvestinius skundo reikalavimus.

III.

37. Jokie teisės aktai nenumato pagrindų, kuriems esant statutinės įstaigos vadovas galėtų neišduoti sveikatos sutrikimų turinčiam pareigūnui siuntimo į CMEK, jei jis tokio siuntimo prašo, kad komisija patikrintų pareigūno sveikatą ir pateiktų išvadą dėl tinkamumo tolesnei tarnybai.

38. Teismas vadovavosi Taisyklėmis, kurios reglamentuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką visiems asmenims, teismas niekaip nepasisakė kuo aktualios šios taisyklės nagrinėjamu atveju.

40. Teismas nepasisakė ir nevertino to, kad atsakovui atsisakius išduoti siuntimą į CMEK turėjo būti išspręstas išėjimo į pensiją klausimas.

41. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo ir kito pareigūno situacijos yra analogiškos.

42. Nagrinėjamoje situacijoje, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesugebėjo pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu, o tik perrašė atsakovo pateiktus argumentus, taip sukuriant ydingą praktiką, kuri leidžia valdžios institucijoms priimti neteisėtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

46. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo FNTT Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti jam siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo bei pagrįstumo.

47. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad priimtas Sprendimas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti šio ginčijamo administracinio akto ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes bei padarė teisės taikymo klaidą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

49. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), Aprašas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. IV-673 redakcija) ir Taisyklės.

50. Pagal Statuto 58 straipsnio 4 dalį pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo, finansų ir sveikatos apsaugos ministrais. Aprašo 10.1 papunktyje numatyta, kad pareigūnas siunčiamas į ekspertizę, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada ar įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų.

51. Pagal GKK nuostatų 1–2 punktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK yra kolegialus organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus ir GKK gali būti steigiama visose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Pagal GKK nuostatų 10.2 papunktį GKK priima sprendimus dėl ligonių siuntimo į medicininės socialinės ekspertizės komisijas, užtikrina jų siuntimą laiku ir reikiamą ištyrimą bei gydymą.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš anksčiau paminėto aktualaus teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog ginčo situacijoje imperatyvus pagrindas siųsti pareigūną ekspertizei yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK, kaip kolegialaus organo, sprendimas (išvada) dėl pareiškėjo sveikatos būklės.

53. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2019 m. sausio mėn. buvo paskirtas sveikatos patikrinimas ir 2019 m. sausio 31 d. gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kuri patvirtino, kad S. E. tinkamas eiti pareigas. Pareiškėjui periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) buvo numatytas tik 2021 m. sausio 31 d., taigi tik po šio patikrinimo buvo galima spręsti apie esamą pareiškėjo sveikatos būklę (ar dėl jos pareiškėjas būtų tinkamas tolesnei tarnybai dėl galimai progresuojančio susirgimo). FNTT pareiškėjas pateikė 2020 m. birželio 4 d. Medicinos centro išduotą šeimos gydytojo išrašą išduotą pačiam pareiškėjui prašant, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas „dėl sveikatos sutrikimų galimai negali tinkamai atlikti savo pareigų“, o ne asmens sveikatos priežiūros GKK išvadą, kaip to reikalauja teisės aktai.

54. Nustatytų faktinių aplinkybių bei aktualaus teisinio reguliavimo kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad FNTT, remdamasi Aprašo 10.1 papunkčiu, neturėjo pareigos siųsti pareiškėjo ekspertizei į CMEK, nes minėtas išrašas savaime nesudarė pagrindo įtarimui, kad pareiškėjas dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai kilusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ar jas atlieka netinkamai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Medicinos centrą dėl nurodytų šeimos gydytojo išraše sveikatos sutrikimų ankstesnio vertinimo, t. y. aiškinosi jų galimą įtaką pareigų atlikimui, t. y. elgėsi atsakingai ir įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes apie sveikatos sutrikimus.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktų išaiškinimų 2007 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-415-351-07. Pažymėtina, jog paminėta nutartis priimta kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatytos nagrinėjamoje byloje, pagrindu, o joje aptartas teisinis reguliavimas yra pasikeitęs.

56. Nustatyta, kad pats pareiškėjas, nors iš pradžių ir siekė būti atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, t. y. savo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, tačiau kitą dieną pateiktu tarnybiniu pranešimu savo apsisprendimą pakeitė ir siekė būti atleistas iš vidaus tarnybos statuto pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalį 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Būtent dėl šio prašymo netenkinimo ir kilo ginčas byloje, todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas neprašė visiškai panaikinti fakto dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vertinama kritiškai ir pripažįstama nepagrįsta.

57. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą (Konstitucinio Teismo inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo pateiktas medicinos išrašas bus pakankamas pagrindas atsakovui siųsti jį į CMEK atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, niekaip neįrodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė teisėtų lūkesčių principą pasielgęs priešingai.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad į kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl pareiškėjo atleidimo iš FNTT aktualumo šioje byloje, gero viešojo administravimo principo nesilaikymo, VAĮ nuostatų pažeidimo ir faktinės situacijos, susijusios su kitu asmeniu yra išsamiai atsakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl pakartotinai jie nenagrinėjami ir jau teismo išdėstytų argumentų pagrindu yra atmetami kaip nepagrįsti (žr. nutarties 29–32 punktus). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Dėl argumentų, kuriais reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

59. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.