- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- II-394-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00207-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21794-2019 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 35 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 07.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo paspirtuką važiuojamąja dalimi, kai įrengtas dviračių takas, vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 135.4 punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė autobuso Volvo 7700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją staigiai pakeisti judėjimo greitį ir imtis kitų veiksmų savo ir keleivių saugumui užtikrinti.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas M. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad Institucija neteisėtais veiksmais pradėjo administracinio nusižengimo bylą, nerinko įrodymų ir aktyviai nedalyvavo įrodymų tyrime, nevisapusiškai ir subjektyviai vertino aplinkybes, nepašalino prieštaravimų dėl skirtinų parodymų, įrodymų rinkimo naštą vienareikšmiškai uždėjo pareiškėjui, nepriėmė procesinio sprendimo pagal pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, Institucijos priimtas nutarimas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, yra nemotyvuotas bei nenustatyti administracinio nusižengimo objektas, objektyvioji pusė ir subjektyvioji pusės (1 t., b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad priimant nutarimą buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai. Nutarime išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės (1 t., b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. palaikė savo skundą. Paaiškino, kad visos aplinkybės yra nurodytos skunde, institucija nepašalino tų prieštaravimų, neleido realizuoti savo teisės į gynybą, užduoti klausimų per posėdį, kai buvo iškviestas autobuso vairuotojas. Jis norėjo įrodyti, kad vairuotojas elgėsi chuliganiškai ir jam netgi grasino. Nuolatinis autobuso vairuotojo signalizavimas – tai jo požiūris į paspirtuko vairuotoją kaip į nelygiavertį eismo dalyvį. Jis paspirtuką stabdė dėl to, kad jo dešinysis batas buvo atsirišęs. Kai autobuso vairuotojas jam pasignalizavo pirmą kartą, nesuprato, kas ir kodėl signalizuoja, nekreipė dėmesio. Kai pasignalizavo apie trečią kartą, pamatė, kad batas atsirišęs ir raištelis siekia ratą, jis sukėlė realų pavojų, kad gali nukristi, todėl pasidavė dešiniau, norėjo susitvarkyti, kad nebūtų pavojaus. Negalėjo su paspirtuku ęužšokti ant šaligatvio, todėl pasitraukė ant šaligatvio, o paspirtukas liko ant gatvės, nespėjo jo ištraukti, o autobuso vairuotojas nespėjo sustabdyti ir užvažiavo ant paspirtuko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 07.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo paspirtuką važiuojamąja dalimi, kai įrengtas dviračių takas, vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 135.4 punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė autobuso Volvo 7700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją staigiai pakeisti judėjimo greitį ir imtis kitų veiksmų savo ir keleivių saugumui užtikrinti. ANK 428 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti), užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog M. Š. kaltė padarius ANK 428 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta.
Pažymėtina, jog ANK 618 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nutarime (kartu su kitais duomenimis) turi būti nurodomi duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju nutarime nebuvo motyvuotai įvertintos nustatytos aplinkybės, t. y. nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, jame nurodyta abstrakti formuluotė „įrodymų visuma patvirtina, kad M. Š. sukėlė pavojingą situaciją ir taip padarė pažeidimą, numatytą ANK 428 straipsnio 2 dalyje“. Įvertinti, ar nutarimą priėmęs pareigūnas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes, negalima. Šiuo atveju galima tik spėlioti, kokios aplinkybės buvo vertintos ir kaip jos buvo įvertintos, kodėl vienais duomenimis buvo remiamasi arba ne.
Visų pirma, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog M. Š. pažeidė KET 5, 9, 135.4 punktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog KET 5 ir 9 punktuose numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. KET 135.4 punkte numatyta, jog vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Antra, nagrinėjamu atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo, fotonuotraukos matyti, kad eismo įvykis kilo, kai paspirtuku važiavęs M. Š. stabdė, o autobuso vairuotojas S. K. nespėjo sustabdyti autobuso ir priekine dalimi užvažiavo ant paspirtuko, M. Š. spėjo atsistoti ant šaligatvio. Nors skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, jog atsižvelgiant į atsakymą iš savivaldybės įmonės, nėra pagrindo netikėti M. Š. parodymais, jog jis nevažiavo dviračių taku dėl netinkamos jo būklės, visgi, teismo vertinimu, byloje esantis vaizdo įrašas nebuvo tinkamai įvertintas. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, autobuso vairuotojas S. K. signalizavo M. Š. jam dar važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), be to, signalizavo ne kartą, nors tam nebuvo pakankamo pagrindo. Pastebėtina, kad keleivinio transporto autobuso vairuotojui, kaip ir visiems kitiems eismo dalyviams, neabejotinai yra žinomos KET nuostatos, draudžiančios naudoti garso signalus gyvenvietėse, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio (KET 88 punktas).
Trečia, S. K. taip pat turėjo būti žinomos KET nuostatos dėl saugaus atstumo laikymo. Akcentuotina, kad autobuso vairuotojas privalėjo laikytis saugaus atstumo nuo prieš jį važiavusio paspirtuko vairuotojo, be to, galėjo jį apvažiuoti. Pagal KET 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad visi eismo dalyviai, taip pat ir važiuojantys pagrindiniu keliu, privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Todėl, nors paspirtuku važiavęs M. Š. galimai sudarė kliūtį autobuso vairuotojui S. K., tačiau tai netrukdė šiam laikytis kelių eismo taisyklių – atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu gali tai pastebėti), sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Neabejotina, kad nuolat garsu signalizuojant paspirtuku važiuojančiam asmeniui, šiam objektyviai gali būti sunku įvertinti situaciją, laiku ir saugiai sustabdyti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad M. Š. pažeidė minėtų minėtų KET 5, 9, 135.4 punktų reikalavimus.
Ketvirta, net ir atsižvelgus į paspirtuko ir autobuso susidūrimo mechanizmą ir užfiksuotus paspirtuko apgadinimus, teismo vertinimu, negalima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent M. Š., stabdydamas paspirtuką, sukėlė pavojų eismo saugumui bei kliudė kitiems eismo dalyviams. Priešingai, nagrinėjamu atveju autobuso vairuotojui pagal KET 9 punktą kilo pareiga užtikrinti keleivių saugumą ir stabdyti nesukeliant pavojaus nei keleiviams, nei kitiems eismo dalyviams.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nepaneigta M. Š. versija, kad jis sustabdė paspirtuką, kai pastebėjo atsirišusį batą, šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. Š. padarė veiką, atitinkančią jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena M. Š. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors M. Š. skundo nagrinėjimo metu taip pat prašė spręsti dėl autobuso vairuotojo veiksmų, atkreiptinas dėmesys, jog teismas vertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nagrinėja administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21794-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną M. Š. atžvilgiu nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.