- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 1-983-1057/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. kaltinamas tuo, kad 2020-06-26 vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą rankos kumščiu trenkė E. R. į veido sritį bei apdraskė jos kaklą, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kakle, dešinio peties projekcijoje, 11-to danties vainiko lūžį, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė E. R. sveikatą.
Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. P. parodė, kad kaltę pripažįsta. Nurodė, kad įvyko konfliktas. Jie draugavo, tačiau labai susipyko, smurtavo. Jo manymu toks sprendimo būdas nėra geras. Šiuo metu jie nedraugauja. Jis norėjo atsiprašyti jos, tik nežinojo ar galima tai daryti ar negalima. Viskas įvyko praeitų metų birželio mėnesį, vasarą. Dantys galėjo nuskilti dėl veiksmo kai trenkė kumščiu. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Dėl savo veiksmų gailisi.
Teismo posėdyje pagarsinus kaltinimą, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. P. nurodė, kad pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Apie įvykį, kuris buvo 2020-06-26 gali papasakoti tiek, kad tą dieną, jis su E. susitiko prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kelintą valandą nepamena, bet buvo jau vakaras. Tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis labai ant jos supyko, pradėjo ją gaudyti ir pagavo ją prie (duomenys neskelbtini) durų ir vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu jis jai trenkė į veido sritį, po ko pamatė, kad jai iškrito dantis. Kaip ant jos kaklo ir peties padarė odos nubrozdinimus jis nepamina, tačiau tie nubrozdinimai galėjo atsirasti dėl jo kaltės. Apie įvykį daugiau papasakoti neturi ką, dėl įvykio labai gailisi (b. l. 149-150).
2020-10-02 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. P. parodė, kad jis pageidauja turėti savo advokatą, kitą kartą atvyks su juo, bet šiandien trumpai gali papasakoti apie įvykį. Jis ir E. yra draugai, yra pažįstami maždaug apie (duomenys neskelbtini) laiko. Negali tiksliai pasakyti datos, bet buvo gal kelios dienos prieš datą, nurodytą įtarime, jie su E. buvo susitikę prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nepamina. Jie su ja kartu sėdėjo ant suoliuko, kalbėjo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji jam pradėjo prikaišioti apie jo buvusią merginą, dėl to jis labai susinervino. Ji išsigando, kad jis buvo labai nervuotas ir pradėjo nuo jo bėgti, o jis pradėjo ją gaudyti. Jis ją sugavo prie (duomenys neskelbtini) durų ir su savo rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veido sritį ir matė, kad jai iškrito dantis. Tada jis ją paleido ir vėl ji pradėjo nuo jo bėgti. Po to pamatė jis ją sėdinčią stotelėje, tačiau ji ir vėl bėgo nuo jo. Kai jis ją pagavo, pradėjo jos atsiprašinėti, pamatė, kad jai bėga kraujas, pasiūlė jai padėti susitvarkyti, nusivalyti kraują. Tą dieną jis jai kaklo nedraskė, kaip ir minėjo, trenkė tik vien kartą su kumščiu į veido sritį. Kaklą galėjo apdraskyti prieš šį įvykį. Pamina, kad ir prieš tą įvykį tarp jų taip pat buvo konfliktas, galbūt kelios dienos prieš, jis nepamena, kurio metu jis jai apdraskė jos kaklą. To įvykio jis nepamena, nei aplinkybių, nei dėl ko buvo susipykę. Daugiau apie įvykį papasakoti neturi ką (b. l. 138-139).
Iš 2020-12-21 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, kad apklausiamoji yra E. R. Ji nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), kelintais metais gimė, neprisimena. Jai (duomenys neskelbtini) metų. Apskirtai nieko nenori sakyti. Pažada sakyti tiesą. Nenori kalbėti apie tai kas atsitiko. D. pažįsta iš (duomenys neskelbtini). Ji susipažino su D. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metus su D. bendravo. Kaip pora buvo su D. Gal ir buvo susipykę. Susimušė trupučiuką. Susimušė su D. tris kartus. Nepamina dėl ko susimušė su D. Turėjo mėlynę. Mėlynė buvo prie kairės akies. Mėlynė atsirado, kai susimušė. Mėlynę „užtaisė“ D., bet po to vėl susitaikė su D. Neatsimena, kada mėlynė buvo po akimi. Antrasis susimušimas buvo, tada kai vaikščiojo su mėlynė ir dantį nudaužė kažkiek. Susitiko su D. Susipyko su savo sese, nes D. su ja susitiko. Ji negražiais žodžiais pasakė, ji supyko labai ir pasakė.: „Eik pas sesę, nes tu su ja bendravai“ ir tada kilo muštynės. Ji labai ant jo pyko. Ji išėjo, D. ją pasivijo, sumušė ir nuskėlė jai dantį. D. tiesiog sumušė ir išėjo. D. ją mušė su kumščiais ir plaštakomis. D. jai pataikė į dantį. Vieną kartą jai sudavė D. Su plaštaka D. pataikė jai į dantį, o kumščiu į veidą (parodė dešinę pusę). D. kumščiu jai į veidą pataikė, tai tada, kai pirmą kartą jai trenkė. Tą kartą kai D. nuskėlė dantį, trenkė vieną kartą. Kai D. trenkė į dantį, ji nieko nejautė, nieko neskaudėjo. Nieko aplink tą vietą nenutiko, tik nuskilo dantis. Kad D. trenkė ir nuskėlė dantį jos mama sužinojo. Tėtis pamatė, kad neturi vieno danties, o mama to nepastebėjo. Po to tėtis nuėjo skambinti policijai, gydytojams. Su D. dabar nebendrauja. Su D. nekalbėjo kas įvyko.
Atsakydama į proceso dalyvių klausimus užduotus per ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad nepamena, kada D. jai dantį nuskėlė. Šiais metais nuskėlė jai D. dantį. Tai buvo vasarą, mėnesio neprisimena. Tai vyko netoli nuo jos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Viskas vyko lauke. Niekas nematė ir negirdėjo, kas vyko tarp jos ir D. Gydytojai ją apžiūrėjo. Su ranka nieko nebuvo, ant kaklo buvo sužeidimai. Ant kaklo sužeidimai buvo, nežino, iš kur. Sužeidimai ant kaklo su D. susiję, D. nesmaugė, bet tiesiog nubrozdino. Kaip nubrozdino kaklą, nežino, ir ką D. darė su jos kaklu nežino. Jai kaklą D. sužeidė rankomis. D. jai nieko su rankomis nedarė kaklui, nesmaugė, kažką kitką darė. Kaklas buvo raudonas. Paraudo kaklas, tačiau nieko D. nedarė. Kaklas paraudo tuo pačiu metu, per tas pačias muštynes, kai nuskėlė D. jai dantį. Ar mušė D. neprisimena, nežino. Kad vyksta tyrimas, ką reikės sakyti nekalbėjo apie tai su D. Dėl šio įvykio nebuvo jokių nemalonumų, gąsdinimų. Dėl šio įvykio D. turėtų būti skirta bauda.
Nurodo, kad ji jaučiasi šiandien šiaip sau po įvykio. Šiaip sau jai sekasi po šio įvykio. Į (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini), bet ji nėjo pas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Kelias (duomenys neskelbtini) lankė, po to nelankė. Be šių muštynių, D. nieko blogo nėra jai padaręs. Už patirtą skriaudą D. turėtų atsiprašyti. Nereikia jai piniginės kompensacijos. Nori tik, kad D. atsiprašytų ir viskas (b. l. 77-80).
2020-06-27 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir jos gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bute taip pat gyvena dar (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai ir jos sugyventinis R. R., gim. (duomenys neskelbtini). 2020-06-26 apie 22:00 val. jos dukra E. R. grįžo namo ir kai grįžo pasakė, kad buvo senamiestyje. Kai jos bendravo ji pastebėjo, kad pas jos dukrą apdraskytas kaklas, bei skilęs dantis. Kai ji paklausė kas tai padarė, ji pasakė, kad niekas, pasakė, kad ji tiesiog nugriuvo nuo dviračio. Ji nusprendė, kad jos dukra meluoja, nes ji žino, kad E. turi draugą vardu D., pavardės ji jo nežino, jam kažkur (duomenys neskelbtini) m. D. vieną kartą buvo pas jas namuose ir ji matė, kaip jis vieną kartą naudojo fizinį smurtą prieš jos dukrą, tačiau tada ji policijos nekvietė. Kokie jų santykiai ji tiksliai nežino, tik žino, kad jie bendrauja du metus. Tada ji nusprendė, paskambinti D. ir paklausė ar čia jis naudojo fizinį smurtą prieš jos dukrą. Kai jos su juo bendravo, jis prisipažino, kad čia jis taip padarė, nes tarp jo ir E. įvyko kažkoks konfliktas ir jis susierzino ir panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Kaip jis tiksliai mušė E., jis nepasakojo. Po šitų žodžių ji nusprendė paskambinti pagalbos telefonu „112“. Nors E. neprisipažino, kad ją kažkas mušė ir jai apskritai buvo sukeltas fizinis skausmas, bet pažiūrėjus jos sužalojimus ji mano, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo imtis veiksmų. Ji įrašė tą garso įrašą, kur D. patvirtino, kad smurtavo prieš jos dukrą, bet dabar pateikti šito įrašo negalės, nes jos sugyventinis išvažiavo su dukra į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir įrašas liko pas jį. Tačiau, jeigu reikės galės pateikti vaizdo įrašą papildomai kitą dieną, arba kai grįš sugyventinis namo, atsius per elektroninį paštą (b. l. 20-21).
2021-01-13 apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad nori patikslinti, kad prieš jos dukrą E., D., kiek žino, smurtavo ir anksčiau, anksčiau ją jis yra spardęs ir kojomis, ir tampė už plaukų, tačiau visa tai jai pasakojo E. (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu ji ant E. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo, taip pat ji nesiskundė, kad kažką skauda. Ji dėl to pasikalbėjo su (duomenys neskelbtini), kad stebėtų E., bei su ja pasikalbėtų. Konkrečiai apie įvykį, kuris buvo 2020-06-26 gali papasakoti tiek, kad E. grįžo į namus ir jos vyras pastebėjo, kad jai yra nuskeltas dantis. Ji tada prie jos priėjo, kad ją apžiūrėtų, pastebėjo, kad yra nuskelta dalis vieno danties, taip pat pamatė, kad jos kaklas yra sudraskytas. Daugiau jokių sužalojimų ji ant jos kūno nepastebėjo. Ji jos paklausė, ar tai padarė D., ji iš pradžių pasakė, kad ne, o po to sakė, kad nėra jokio skirtumo, kas taip padarė. Tada ji iš kart suprato, kad tai padarė D. Ji suprato, kad jis tą pačią dieną jai nuskėlė ir dantį, ir sudraskė kaklą, nes anksčiau ji ant jos kūno jokių sužalojimų nematė, būtent tą dieną pastebėjo nuskeltą dantį ir sudraskytą kaklą. Po viso šio įvykio ji mato, kad dukrą bijo, tačiau ji nesilanko pas (duomenys neskelbtini), nes ji pati atsisakė ir sakė, kad nenori su niekuo bendrauti, žino, tik kad (duomenys neskelbtini) su ja bendrauja (duomenys neskelbtini). Po įvykio, D. dar rašydavo jos dukrai E., kiek žino, jis laukdavo jos po (duomenys neskelbtini), jie susitikdavo, bet dabar, kiek žino, maždaug jau du mėnesiai, kaip jie nepalaiko visiškai jokių ryšių, nesusirašinėja, nesusitinka. Dėl įvykio jos dukra patyrė moralinę žalą, kurią vertina 500 eurų, todėl ikiteisminiame tyrime pageidauja pareikšti civilinį ieškinį (b. l. 25-27).
2020-09-09 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad jis su I. Š. gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Jie augina dukrą E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jie viso turi (duomenys neskelbtini) vaikus. 2020 m. birželio mėn., kada tiksliai nepamena, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-06-26, jo dukra išėjo pasivaikščioti su draugėmis. Vakare apie 20.15 val. jo dukra grįžo į namus, ir jis iškart pastebėjo, kad jai kažkas negerai. Paprašė prieiti jos prie jo ir pamatė, kad jos lūpos patinusios ir nėra pusės priekinio danties. Paklausė kas nutiko, ji pasakė, kad nukrito nuo dviračio. Jis jos kūną apžiūrėjo ir pamatė ant pečių prie abiejų rankų mėlynes ir ant kaklo dešinės pusės, taip pat ant kairės pusės klubo nugaroje. Jam pasirodė, kad šios žymės buvo nuo mušimo kumščiu, o ant kaklo nuo pirštų. Taip pat kaklas buvo apibraižytas. Jis paprašė jos pasakyti teisybę, kas tai padarė. Jis jos klausė, ar taip padarė D., E. tylėjo. Jis tada paskambino Messenger pagalba D. ir paklausė, ar jis sumušė jo mergaitę. D. prisipažino, kad mušė E. Jis įrašė šį pokalbį į telefoną ir jo žmona viską perdavė policijai. Jis D. yra matęs vieną kartą, kai jis buvo atėjęs pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Tai buvo maždaug prieš metus. E. ir iki šiol nesako, kad ją D. sumušė. Ji tik sako, kad: ,,jūs jo nepasodinsit“. Jis E. draudžia matytis su D., tačiau dukra jo neklauso ir vis tiek matosi su juo. D. jo dukrą sumuša ne pirmą kartą, buvo kreiptasi į policiją. Tačiau dukra neigia, kad ją D. muša. Tą patį vakarą E. buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) kliniką, (duomenys neskelbtini) ligoninę. E. buvo išleista į namus, po apžiūros. Maždaug po mėnesio dukra E. buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), kad ji nebėgiotų pas D., kadangi E. pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini). Jis pats niekada nematė, kaip D. muša jo dukrą. Jis tik pirmą ir vienintelį kartą, kai D. buvo pas juos namuose, matė kaip jis užlaužė jo dukrai rankas. Jis jo paklausė ką jis daro, kadangi pastebėjo tai, kai jie buvo kambaryje. D. tada greitai pasišalino iš namų. Jo dukra nieko nenori kalbėti apie D., ji tik yra sakiusi, kad ji myli D. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 84-85).
2020-08-25 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra garso įrašas. Atidarius failą pavadinimu „record 20200627044115.3gpp“ girdimas pokalbis 2 asmenų (duomenys neskelbtini) kalba (pokalbis netaisytas): vyriškas balsas : Ona nacila govorit samnoj nasciot T., nu tipo jejo sestry į ja ocen silno sbisilsia iza etogo nacil jejo bit (vertimas: Ji pradėjo kalbėti su manimi dėl T., nu tipo, jos sesers, ir aš labai smarkiai susibiesinau ir dėl to pradėjau ją mušti.) Moteriškas balsas: Mama (vertimas: Mama). Vyriškas balsas : I eto pravda a ne vranjo (vertimas: Ir čia teisybė, o ne melas). Moteriškas balsas: Nu mama (vertimas: Nu mama). Vyriškas balsas: Da zdrastvuite, da ja jejo bil segodnia (vertimas: Nu labas, tai aš ją mušiau šiandien). Moteriškas balsas: Nu mama (vertimas: Nu mama) (b. l. 98).
Iš specialisto išvados Nr. G 2899/2020 (01) matyti, kad E. R. nustatyta odos nubrozdinimai kakle, dešinio peties projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, 11-to danties vainiko lūžis, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje, nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose vietose. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-39).
Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad skiltyje nusiskundimai nurodyta, kad asmeniui yra apdraskytas kaklas, nuskeltas priekinis dantys, galimai sumušė pažįstamas vaikinas (b. l. 108).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Pats kaltinamasis tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, po ko pamatė, kad jai iškrito dantis (b. l. 149-150). Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, jog kaltinamasis jai pataikė į veidą. Nurodė, kad su plaštaka D. pataikė jai į dantį, o kumščiu į veidą. Tą kartą kai D.nuskėlė dantį, trenkė vieną kartą (b. l. 77-80). Kaltinamojo kaltę patvirtina objektų apžiūros protokolas (b. l. 98), bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2899/2020 (01) matyti, kad E. R. nustatyta odos nubrozdinimai kakle, dešinio peties projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, 11-to danties vainiko lūžis, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje, nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose vietose. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-39).
Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad D. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, po ko pamatė, kad jai iškrito dantis. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra neteistas (b. l. 164-165), baustas administracine tvarka (b. l. 159-163), baudos sumokėtos. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pažymi, jog geriausiai BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus įgyvendins būtent prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė. Todėl teismas D. P. skiria 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesį keičiančioje programoje bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad po įvykio nukentėjusioji buvo nervinga, naktimis nemiegojo, lankėsi (duomenys neskelbtini), visą laiką bijojo eiti į (duomenys neskelbtini), nes bijojo sutikti kaltinamąjį (b. l. 94). Kaltinamasis sutiko atlyginti neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.
Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei E. R. iš kaltinamojo D. P., priteistina 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 18.80 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (b. l. 89). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios E. R. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo D. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18.80 eurus turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisme gautas policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buhalterinės apskaitos valdybos finansinių operacijų skyriaus prašymas pripažinti proceso išlaidomis 41.33 Eur išlaidas už (duomenys neskelbtini) dalyvavimą (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausoje ir jas priteisti iš D. P. atmestinas (b. l. 119-120). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausoje dalyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pagrindu, t. y. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) institucijos atstovo dalyvavimas apklausiant (duomenys neskelbtini) liudytoją yra privalomas. Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini), pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo 22 punktą, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 338, (duomenys neskelbtini) užmokestį moka ir patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri pakvietė (duomenys neskelbtini) dalyvauti (duomenys neskelbtini) apklausoje. Minėtas išlaidas nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. P., kadangi jos tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti baudžiamąjį procesą bei šias išlaidas apmokėti iš savo biudžeto, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo veiksmas, jo sąnaudos (popierius, ekspertizės, sulaikymo išlaidos) galėtų būti apskaičiuojamos ir pripažįstamos proceso išlaidomis.
Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
pripažinti D. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. P. E. R. naudai 500 (penkis šimtus) eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18.80 (aštuoniolika eurų aštuoniasdešimt eurų centų) eurų sumą turtinei žalai atlyginti (lėšos mokamos į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankas; mokėjimo paskirtyje nurodant - žala PSDF už E. R. gydymą).
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.