Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Eglės Kiaurakytės,

2023 m. rugsėjo 13 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu ((teisme ir Zoom vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kraštūnė“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinė byla nagrinėjama pareiškėjos UAB „Kraštūnė“ bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-501 „Dėl adresų ir numerių keitimo, suteikimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nesuteikti adresai poilsio patalpoms pagal pareiškėjų prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau - ir VSĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Adresų formavimo taisyklės (toliau - ir Adresų formavimo taisyklės).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui G. V. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 77/100 dalys, o pareiškėjai UAB „Kraštūnė“ bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 23/100 dalys 305,04 kv. m. bendro ploto pastato-poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad UAB „Kadastro sprendiniai“ 2018 m. lapkričio 12 d. nustatė poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įrašė juos į Nekilnojamojo turto kadastrą.

2023 m. vasario 9 d. pareiškėjai pateikė atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą „Dėl adresų suteikimo (keitimo)“, kuriuo paprašė suteikti (keisti) numerį adreso objektui (žemės sklypui, namui, pastatui, patalpoms), esančioms (-tiems), poilsio pastate su gyvenamosiomis patalpomis pažymėtu 2K2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sekančiai:1) Patalpai (butui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2023 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. A1-501 dviem projekte numatytiems butams suteikė adresus, t. y. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu sprendimu atsakovė nesuteikė numerių poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėta, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi nesutikdami su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-501 „Dėl adresų ir numerių keitimo, suteikimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo suteikti numeriai butams pagal 3 punktu patvirtintą lentelę, t. y. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams į 2023 m. vasario 9 d. prašymą „Dėl adresų suteikimo (keitimo)“ atsakovė atsakė 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. (4.17.) D3-1051 „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini)“. Šiame rašte atsakovė išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių pareiškėjų prašymas buvo tenkintas iš dalies bei keturioms negyvenamoms patalpoms adresai nesuteikti. Pareiškėjai minėto rašto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka neskundė. 2023 m. kovo 29 d. atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą.

Įvertinusi aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdama į 2023 m. vasario 9 d. UAB „Kraštūnė“ prašymą. Bylos nagrinėjimo metu turi būti sistemiškai bei kompleksiškai įvertinti visi byloje esantys įrodymai bei skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindai, t. y. administracinėje byloje įrodymai vertinami kartu su 2023 m. kovo 15 d. Administracijos raštu Nr. (4.17.) D3-1051 „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini)“.

Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės reikia nustatyti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė keturioms pareiškėjų prašomoms poilsio patalpoms suteikti adresus.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai, numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. VSĮ 6 straipsnio 27 punktą adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Adresų formavimo taisykles, kurios nustato bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymą, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta. Adresų formavimo taisyklės yra privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio) (Adresų formavimo taisyklių 1 punktas).

Adresų formavimo taisyklių 3.4 punkte nustatyta, jog adresų objektai yra pastatuose esančios gyvenamosios patalpos (toliau – butai) ar negyvenamosios patalpos, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Šios teisės normos turinys suponuoja, kad adreso suteikimui yra reikšminga tai, ar pastatai yra adresų objektai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog svarbiausias kriterijus, sprendžiant klausimą ar pastatas gali būti adresų objektu, yra tai, ar pastatas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

Pareiškėjai skunde teigia, kad tai, jog poilsio patalpos yra suformuotos atskirais turtiniais vienetais, patvirtina kadastrinių matavimų bylos. Suformuotos patalpos nepatenka į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus objektus, kurie negali būti atskirais nekilnojamaisiais daiktais.

Su tokia pareiškėjo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

1. Objektas ir jo adresas: Svečių namų su gyvenamosiomis patalpomis nauja statyba ir esamo ūkinio pastato rekonstrukcija, numatant patalpų paskirties keitimą į poilsio ir gyvenamąsias, ir sublokuojant jį su pagrindiniu pastatu (II etapas), (duomenys neskelbtini).

3.1. Suprojektuoti dviejų korpusų svečių namus su gyvenamosiomis patalpomis.

3.2. Naujai statomoje dalyje numatyti 6 dviviečius svečių numerius ir 9 (2-3 kambarių) butus - 40-80 m².

3.3. Rekonstruojamo pastato rūsyje numatyti pagalbines patalpas personalui ir katilinę.

3.4. Rekonstruojamo statinio dalyje numatyti 5 vienviečius 15-30 m² svečių numerius ir 2 butus - 35-55 m².

3.5. Pagal galimybes numatyti svečių numeriuose ir butuose balkonus.

3.6. Pageidaujamas aukštų skaičius - 2 aukštai su mansarda ir rūsiu.

Pakoreguotame projekte (Projekto „A“ laidoje) taip pat patalpos įvardijamos kaip „poilsio namų svetainė - virtuvė“, „poilsio namų kambarys“, „poilsio namų miegamasis“.

Patalpų aprašymas: Poilsio pastato su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tūryje numatytos šios patalpos („A“ laida):

Rūsyje: koridorius (9,43 m²), pagalbinė patalpa (18,18 m²), katilinė - san. mazgas (8,17 m²), katilinė (10,87 m²), poilsio namų personalo patalpa (11,70 m²), san. mazgas (3,16 m²), poilsio namų personalo patalpa (12,51 m²), san. mazgas (2,79 m²), pagalbinė patalpa (1,33 m²).

Pirmame aukšte: poilsio namų svetainė - virtuvė (19,72 m²), koridoriai (1,30 m² ir 8,24 m²), trys san. mazgai (3,07 m², 6,66 m² ir 3,14 m²), poilsio namų du kambariai (12,91 m² ir 13,65 m²).

Antrame aukšte: du koridoriai (6,88 m² ir 1,22 m²), poilsio namų svetainė - virtuvė (21,00 m²), du san. mazgai (6,75 m² ir 4,48 m²), poilsio namų miegamasis (11,86 m²), prieškambaris (2,68 m²), gyvenamųjų patalpų svetainė (15,41 m²), gyvenamųjų patalpų miegamasis (9,00 m²), virtuvė (4,07 m²).

Mansardoje: prieškambaris (6,98 m²), du gyvenamųjų patalpų miegamieji (9,45 m² ir 10,70 m²), san. mazgas (4,79 m²), drabužinė (3,76 m²), gyvenamųjų patalpų svetainė - virtuvė (24,47 m²).

Kaip jau minėta, Adresų formavimo taisyklių 3.4 papunktyje nustatyta, kad adresų objektu yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Tam, kad statinys būtų adresų objektu, jis turi būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnyje.

Pažymėtina, jog Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) yra nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu, be kita ko, laikoma patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Svečių namų su gyvenamosiomis patalpomis naujos statybos ir esamo ūkinio pastato rekonstrukcijos techniniame projekte poilsio patalpos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai nėra suformuotos, todėl nėra pagrindo manyti, kad suprojektuoti Svečių namų numeriai (negyvenamosios patalpos) Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Pareiškėjai nurodo, jog tai, kad negyvenamosios patalpos yra suformuotos atskirais turtiniais objektais, patvirtina kadastrinių matavimų bylos. Nesutiktina su tokia pareiškėjo pozicija, kadangi, kaip teisingai nurodė posėdžio metu atsakovės atstovas, patalpos kaip atskiri turtiniai vienetai formuojamos statybos projektu ir statybos leidimu, o ne kadastrinių matavimų bylomis.

Kad nekilnojamasis daiktas galėtų pilnai funkcionuoti, rekonstruojant patalpas ar keičiant patalpų paskirtį, būtina išspręsti automobilių statymo vietų klausimas, t .y. kiekvienam atskiram nekilnojamojo turto objektui turi būti skirta viena automobilio statymo vieta. Vadovaujantis STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 120 punktu, Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus tikrina ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y., ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjų pastato - poilsio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis – poilsio. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 1 priede pateiktas visuomeninės paskirties pastatų sąrašas, kurio 10 punkte numatyta, kad poilsio paskirties pastatai yra: turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai ir kiti pastatai. Todėl pareiškėjams priklausančiam pastatui, kaip visuomeninės paskirties pastatui, yra taikomas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“. Šis statybos techninis reglamentas taikomas rengiant, visuomeninės paskirties pastatų ir inžinerinių statinių, kitos paskirties pastatuose įrengiamų visuomeninės paskirties patalpų projektus, taip pat rekonstruojant ir remontuojant šiuos ar kitokius pastatus, įrengiant juose visuomeninės paskirties patalpas. Pastatas privalo atitikti minėtame reglamente nustatytus reikalavimus tiek rekonstruojant, tiek remontuojant, tiek keičiant patalpų paskirtį, tiek leidžiant projekto „A“ laidą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad Projekto „A“ laidoje ūkiniame pastate turtiniai vienetai nesuprojektuoti, taip pat neatliktas automobilių parkavimo vietų skaičiavimas, neapspręsti kiti STR 2.02.02:2004 numatyti reikalavimai. Visuomeninės paskirties statiniui reikalavimai nustatomi statinio projekto techninėse specifikacijose A kategorijos techninių specifikacijų - statybos techninių reglamentų ir statiniui bei jo dalims skirtų standartų pagrindu.

Kai pastatai yra rekonstruojami, keičiama jų paskirtis, pagal statybos/rekonstrukcijos projektus taip pat privalo būti užtikrinama gaisrinė sauga, sveikatos, neįgaliųjų asmenų sauga, aplinkos apsauga, numatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka ir kt. (Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“). Kadangi statinio statybos/rekonstrukcijos projekte poilsio patalpos kaip turtiniai vienetai nesuformuoti, atsakovė nekėlė klausimo dėl deklaracijos apie ūkinio pastato rekonstrukcijos statybos užbaigimą teisingumo.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-501 5 punktas yra su technine klaida, nes jame nurodytas 2023 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. A1-414 nebuvo priimtas, todėl faktiškai buvo panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. (4.17)D3-1051.

Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2023 m. kovo 16 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-414. Šis įsakymas 2023 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. A1-501 5 punktu pripažintas netekusiu galios. Todėl akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. (4.17)D3-1051 panaikintas nebuvo ir yra galiojantis. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovas.

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Remiantis šia nuostata, pagrindo panaikinti ginčijamą raštą taip pat nėra. Aptartų skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir patys pareiškėjai.

Kaip jau minėta, byloje sistemiškai vertinamas ne tik skundžiamas sprendimas, bet ir atsakovės 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. (4.17.) D3-1051 „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini)“.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą Sprendimą bendrine prasme VAĮ 8 straipsnio 1 dalies aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 27 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1V-178 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 12 ir 15.1 punktais, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 21 d. statybos leidimu Nr. 143. Taigi, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pagrindo teigti, jog atsakovė pažeidė VAĮ 3 ir 8 straipsniuose nurodytus reikalavimus priimant skundžiamą sprendimą, nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą ir aptartą teisinį reguliavimą konstatuoja, kad pareiškėjams G. V. ir UAB „Kraštūnė“ priklausantys statiniai - poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl statiniai pagal Adresų formavimo taisyklių 3.4 papunktį negali būti ir adresų objektais.

Atsakovė, netenkindama pareiškėjų prašymo dėl adresų statiniams suteikimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo (ar jo dalies) panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnyje, nenustatyta, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjų reikalavimus dėl atsakovės 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-501 „Dėl adresų ir numerių keitimo, suteikimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, atmestinas ir pareiškėjų išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjų pateiktą 2023 m. vasario 9 d. prašymą „Dėl adresų suteikimo (keitimo)“.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas – UAB „Kraštūnė“ naudai“ 605 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir pareiškėjo G. V. naudai 30 Eur žyminį mokestį.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje administracinėje byloje pareiškėjų skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų G. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kraštūnė“ skundą.

Netenkinti pareiškėjų G. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kraštūnė“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.