Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G.G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G.G. pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d.d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d.d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

Iš G.G. priteista 1800 Lt nukentėjusiajai V.P.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A.V., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G.G. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 5 d. nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, iš pykčio, kad nukentėjusioji kalba ir priekaištauja, tyčia peiliu sudavė kambaryje ant sofos gulinčiai ir dėl girtumo esančiai bejėgiškoje būklėje, bei dėl to negalinčiai gintis ir pasipriešinti M.G. į krūtinę, kaklą, šoną ir kitas kūno vietas keturiolika smūgių, ko pasekoje nukentėjusiajai padarė kiauryminę pjautinę ląstos priekinės sienelės, daugybines kiaurymines durtines-pjautines krūtinės ląstos kairio šono žaizdas, IV-to šonkaulio kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, IX-to šonkaulio kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje nupjovimus, kiauryminį širdies kario skilvelio sužalojimą, kasos nupjovimą uodegos srityje, durtinį-pjautinį kairio inksto sužalojimą, paviršines durtines-pjautines žaizdas kakle, krūtinėje, dešinėje rankoje, kairiame šone ir kairio klubo srityje, nuo ko komplikavosi išorinis ir vidinis nukraujavimas ir M.G. mirė.

Nuteistasis G.G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad serga epilepsija, jo tėvai yra senyvo amžiaus, turintys 2-ą invalidumo grupę, jiems reikalinga jo pagalba. Teigia, kad padėjo teismui išaiškinti bylos aplinkybes, prisipažino ir labai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažada atlyginti civilinį ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja – patenkinti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas, neneigdamas savo kaltės dėl bejėgiškoje būklėje esančios M.G. tyčinio nužudymo ir neginčydamas nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su šiuo apelianto teiginiu sutikti negalima. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme G.G. buvo nenuoširdus, keitė parodymus, nepagrįstai stengdamasis sumažinti savo nusikalstamų veikų apimtį. Iš jo parodymų, duotų akistatos su A.V. (b.l. 67-69 t.2), įtariamojo apklausų metu (b.l. 64-66, 70-71 t.2) seka, kad M.G. nužudė ar bent prisidėjo prie jos nužudymo A.V. . Apygardos teisme apeliantas šių parodymų atsisakė. Be to, G.G. visą laiką neigė, kad nukentėjusiajai sudavė 14 smūgių peiliu, tvirtindamas, jog jai sudavė tik 6 smūgius. Jis keitė parodymus ir dėl nužudymo motyvo.

Byloje nustatyta, kad apeliantas M.G. smogė 14 kartų. Taigi, G.G. neigia apygardos teismo nuosprendžiu nustatytą esminę bylos aplinkybę ir keitė parodymus dėl kitų svarbių aplinkybių – bendrininkavimo padarant nužudymą, nužudymo motyvo. Todėl laikyti, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi nėra pagrindo.

Skirdamas nuteistajam šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes, padarymą, apygardos teismas BK 54 ir 61 str.str. reikalavimų nepažeidė, t.y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir kitas bylos aplinkybes. Apeliantas teistas eilę kartų, teistumai yra neišnykę. Dalis jo anksčiau padarytų nusikaltimų taip pat priskiriami prie smurtinių. Visa tai rodo G.G. padidintą pavojingumą visuomenei ir atkaklų nenorą gyvento dorai.

Iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto (b.l. 193-195 t.2) seka, kad nusikaltimo padarymo ir šiuo metu G.G. lėtiniu psichikos sutrikimu (psichine liga), silpnaprotyste nesirgo ir neserga. Jis taip pat nėra ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Apeliantas charakterizuojamas neigiamai (b.l. 168 t.1), gyvena vienas (b.l. 169 t.1). Iš byloje esančių nuosprendžių ir nutarčių (b.l. 144-162 t.1) matyti, kad nuo 2001 metų iki šios dienos su nedideliais laiko tarpais G.G. buvo laisvės atėmimo vietose. Tai reiškia, kad jo teiginiai apie rūpinimąsi ligotais tėvais yra deklaratyvūs. Todėl nuteistajam pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. pagrįstai paskirta bausmė, viršijanti sankcijos vidurkį. Ji savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Jos švelninti nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta 2005 m. balandžio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

BK 63 str. 5 d. nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

BK 63 str. 9 d. numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu G.G. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., t.y. už labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Paminėtu 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Tokiu būdu šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamųjų veikų kategorijoms. Taigi, apygardos teismas bausmes šiuo atveju turėjo bendrinti apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d.) ir ne su 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, bet su bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 170 str., tokiu būdu išvengiant dvigubo bendrinimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendį dėl G.G. nuteisimo pakeisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., G.G. pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. paskirtą šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta 2005 m. balandžio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešiolikai metų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2004 m. vasario 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę G.G. paskirti laisvės atėmimą septyniolikai metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.