Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-04-22 · Civilinė byla Nr. e2S-357-856/2026

Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
e2S-357-856/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04865-2026-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Burbiškis“
Civilinė byla Nr. e2S-357-856/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04865-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.6.12; 3.4.6.1; 3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos „Burbiškis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11321-937/2026, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos viešosios įstaigos „Burbiškis“ skundo dėl notaro veiksmų priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pateiktu skundu dėl notaro veiksmų pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Burbiškis“ prašė panaikinti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. K. 2026 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos VšĮ „Burbiškis“ skundą dėl notaro veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

Teismas , vertindamas pareiškėjos skundo turinį, darė išvadą, kad skundas iš esmės grindžiamas ne tiek notaro atlikto vykdomojo įrašo formalių veiksmų ar jų atitikties teisės aktų reikalavimams ginčijimu, kiek aplinkybėmis, susijusiomis su pačių prievolinių santykių tarp šalių vertinimu. Taigi, pareiškėjos argumentai yra nukreipti į materialiųjų teisinių santykių kredito sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir kreditorės sprendimo inicijuoti priverstinį išieškojimą pagrįstumo ginčijimą. Šios aplinkybės susijusios su šalių tarpusavio civilinių teisių ir pareigų vertinimu bei kreditorės veiksmų teisėtumu vykdant sutartinius santykius.

Teismas konstatavo, kad pagrindinis pareiškėjos keliamas klausimas nėra notaro atlikto vykdomojo įrašo, kaip notarinio veiksmo, teisėtumas ar jo atlikimo procedūros atitiktis teisės aktams. Iš esmės ginčas kyla dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir kreditorės vidinių sprendimų (įskaitant galimą kredito unijos valdybos pritarimą išieškojimui) buvimo ar nebuvimo. Tokie klausimai yra materialinio teisinio pobūdžio ir sprendžiami nagrinėjant šalių civilinį ginčą dėl prievolės egzistavimo, jos apimties ar vykdymo teisėtumo ginčo teisenos tvarka, o ne vertinant notaro atlikto vykdomojo įrašo teisėtumą ypatingosios teisenos tvarka. Tik išsprendus klausimus dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, valdybos pritarimo (ne)buvimo, teismas galės spręsti dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagrįstumo.