Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-01-30 Varėnos raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., 20 MGL (760 Eur) bauda;

2) 2018-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d., 48 MGL (2400 Eur) bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 2710 Eur vertės turto konfiskavimas ir uždraudimas 2 m. naudotis teise vairuoti transporto priemones; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. U. 2018-02-16 apie 0.15 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,08 ‰ neblaivumas), konflikto dėl jo bute garsiai leidžiamos muzikos metu, stumdė M. B., laikė ranka apkabinęs pastarojo kaklą, bandė suduoti ir rankomis bei kojomis sudavė M. B. į kaktos sritį nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 4 smūgius, po ko G. B. bandant juos skirti, stumdė pastarąjį, bandė suduoti ir ranka sudavė G. B. į petį, spyrė pastarajam du kartus į šlaunį ir juosmens sritį, o G. B. bandant pasišalinti iš įvykio vietos, ranka sudavė pastarajam į petį ir koja spyrė į nugarą, tokiu savo įžūliu elgesiu rodydamas aiškų visuomenės negerbimą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. U. parodė, kad buvo vakaras, išgirdo stiprų beldimą į duris, atidarė – stovėjo salėje buvęs liudytojas (M. B.). Išėjus pasikalbėti jis tiesė rankas, jis, M. U. pagalvojo, kad nori muštis, prasidėjo konfliktas, jis rėkavo, kad jo žmona nėščia, kad jis toks ir įvyko, kas įvyko. Gynėsi, nes galvojo, kad puola. Galbūt vaikai triukšmavo, gal moteriškės garsiau sušnekėjo. O tas iš apačios vis eidavo ir eidavo. Muštynės gal ir buvo. Kai jis, M. U. atidarė duris, buvo įsiutęs kaimynas, šaukė, laiptinėje tiesė rankas, pagalvojo. kad nori muštis, abipusis konfliktas gavosi, susimušė, jis, M. U. sudavė, nelaukė, kol jam trenks. Nelabai atsimena dėl smūgių, neneigs, gali būti, kad sudavė kaip nurodyta kaltinime. Veiką pilnai pripažįsta. Kitas kaimynas bandė skirti, ar tempė jį, M. U., tai atsisukęs davė ir jam, nežino kur pataikė, gal petin, kojon. Nežino kodėl kaimynas atėjo, gal vaikai triukšmavo ar žmona su drauge garsiau kalbėjo, muzika negrojo garsiai. Tą dieną kaimynas lankėsi antrą kartą, jo, M. U. pirmąjį kartą nebuvo, vaikai jam atidarė duris. Vaikai žaidė kambaryje – 6 ir 12 metų. Buvo savaitgalis, nevertė jų eiti miegoti. Vartojo alkoholį tądien. Grįžo pavartojęs su draugais, namie nevartojo. Dėl kaimyno, kuris mėgino skirti, gali paaiškinti, kad čia ne tas kaimynas, kuris gintų, jis piktybinis. Taip, buvo pareigūnai užėję į vidų. Kaimynas, kuris greta gyveno – išsikraustė. Tiesdamas rankas ar suimti norėjo ar ką kaimynas, bet jis, M. U. nelaukė. Taip, grėsmę pajuto, duris gi daužė. Didelio triukšmo nebuvo, didžiausias triukšmas buvo laiptinėje. Konfliktas buvo gana trumpas. Jis, M. U. sudavė M. B. kojomis ir rankomis. G. B. jis, M. U. nustūmė nuo laiptų, išvarė iš 9 aukšto, gal ir spyrė, viena kartą tikrai pamena, gali būti, kad spyrė du kartus.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklaustas įtariamuoju M. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nespyrė nėščiai kaimynei į pilvo sritį, netrenkė į kaimynų duris ir šių nesulaužė, negrasino kaimynui supjaustyti. 2018-02-16 apie 0.05 val. kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto stipriai beldė į jo (duomenys neskelbtini) buto duris. Jis atidarė buto duris, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto užrėkė ,,tyliau, mano žmona nėščia“, jis atsakė ,,kas tau yra, mano vaikas miega, žiūrėk pats, ką darai“. Jis išėjo į laiptinę, su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto susistumdė, kelis kartus iš kelio spyrė į šio krūtinę, smakrą. Laiptinėje stovėjo kitas kaimynas, ką pastarasis jam sakė, jis neatsimena, jis paėmė pastarajam už kaklo, smaugė, pastūmė nuo kitų laiptų į koridoriuką, ir nuo kitų laiptų spyrė ir liepė eiti į namus. Kai atvyko policijos pareigūnai, muštynės su kaimynais jau buvo pasibaigę. Jo bute buvo paleista muzika, tačiau negarsiai, didelio triukšmo nebuvo. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo alų. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. (b. l. 45)

M. U. pareiškus galutinį įtarimą padarius LR BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką, jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad lieka prie savo parodymų, jokių papildymų neturi. Nori tik pasakyti, kad 2017-01-30 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta bauda 20 MGL, bet jis šios iki šiol nesumokėjo, nes neturi pinigų. 2016 m. rudenį, tikslaus mėnesio nepamena, jam buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (2,5 metų bus). Kiekvieną mėnesį jis bankroto administratoriui moka po 90 eurų, kuriuos administratorius paskirsto. Daugiau dėl šio įvykio nieko pasakyti negali, tik tiek, kad iš (duomenys neskelbtini) buto vyriškis jį išprovokavo, kai jis atidarė buto duris, pastarasis iškart ant jo pradėjo rėkti, todėl ir įvyko žodinis konfliktas. Po juo 8-ame aukšte (duomenys neskelbtini) bute gyvena vyriškis-kaimynas, kuris visą laiką yra nepatenkintas, kad jo sūnus laksto po butą, triukšmauja, iškart ateina, skambina į duris ir reiškia priekaištus. (b. l. 51)

Alkotesterio duomenimis 2018-02-16 d. 1.23 val. M. U. nustatytas 1,08 ‰ neblaivumas.(b. l. 31)

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti 2018-02-16 skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai, iš kurių matyti, kad skambinantieji praneša, jog (duomenys neskelbtini) laiptinėje vyksta konfliktas, mušasi kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. (b. l. 26-27)

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos sudėties požymiai alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius bent vieną iš jų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. U. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, byloje įrodyta. Apklaustas teisme kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo paaiškinimai esminėse aplinkybėse neprieštarauja nukentėjusiojo G. B., liudytojų B. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, išskyrus tikslią konflikto priežastį. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis gynėsi, nes pamanė, kad M. B. tiesdamas į jį rankas nori pastarajam suduoti, prieš tai daužė į buto duris. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, nei patvirtinančių, nei paneigiančių šią aplinkybę, kita vertus, net ir ją nustačius, tai reikšmingai neįtakotų kaltinamojo veikos teisinio vertinimo, kadangi jo reakciją kilusio konflikto metu teismas bet kuriuo atveju pripažįsta buvus neadekvačia, aiškiai peržengusia visuomenėje priimtino elgesio ribas. Kaltinamojo kaltei pagrįsti svarbūs aukščiau išdėstyti liudytojų parodymai, kurie detalizuoja tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis pirmiau aptartų įrodymų visumos analize, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis M. U. smurtavo prieš M. B. ir G. B.. Konfliktas kilo ir kaltinamojo veika padaryta dėl menkavertės priežasties. Kaltinamojo neteisėti veiksmai padaryti viešoje vietoje – namo laiptinėje, pašalinių žmonių akivaizdoje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Akcentuotina ir tai, jog BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, y. y., kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo realiai sutrikdyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, jog smurtinio pobūdžio įvykis įvyko nakties metu, namo laiptinėje, stebint kitiems asmenims, į įvykio vietą ne vienas asmuo iškvietė policijos pareigūnus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamojo veiksmai išties rodė aiškų visuomenės negerbimą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis savo veika realizavo BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.

Kreiptinas dėmesys, jog BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Teismo vertinimu, pagal bylos aplinkybes, M. U. BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad viešoje vietoje pasirinkdamas konfliktą spręsti smurtiniais veiksmais elgiasi įžūliai, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido kilti tokiems įstatyme numatytiems padariniams.

Apibendrinant, konstatuotina, kad kaltinamajam M. U. inkriminuota veika, kuri tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, yra įrodyta ir jos kvalifikacija teisinga.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažįsta pastarojo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos veikos, kadangi teismas nenustatė nuoširdaus gailėjimosi fakto dėl padarytos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką M. U. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę M. U., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nukreiptas į viešąją tvarką, atsižvelgia į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tiriant M. U. asmenybę nustatyta, kad jis šiuo metu teistas du kartus, veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs, turi du mažamečius vaikus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. U. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, ir mano, kad M. U. skirtina laisvės apribojimo bausmė nustatytina viršijanti 48 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dydžio vidurkį. Kartu skirtini įpareigojimai.

Kadangi M. U. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam skirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2017-01-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis.

2018-02-16 d. 1.00 val. M. U. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka, 2018-02-16 d. 17.05 val. iš laikinojo sulaikymo paleistas. (b. l. 33, 37). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į kaltinamojo M. U. pateiktus duomenis dėl turtinės padėties subendrintu nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas ilgesniam laikotarpiui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-18 baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nesubendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 str. 2 d.).

M. U. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas, -

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2017-01-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę: 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 68 MGL (3160 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. U. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018-02-16 1,00 val. iki 2018-02-16 17.05 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant kaip atliktą 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. U. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

5. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

6. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.