- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- T-79-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02983-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Ieškovas
- UAB „Baltic Agro“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Teismingumo byla T-79 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02983-2012-0Procesinių sprendimų kategorija: 94.5(S)
2013 m. birželio 25 d.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Baltic Agro“ 2012 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 41 284,53 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atstovavimo išlaidų priteisimo.
UAB „Baltic Agro“ 2007 m. liepos 29 d. antstoliui V. Zubinui pateikė vykdyti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. L-2-3949-171 dėl 56 870,07 Lt skolos ir Nr. 2-1449-734 dėl 57 131,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. trečiosios eilės išieškotojui UAB „Baltic Agro“. Vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 antstolis V. Zubinas 2008 m. spalio 16 d. priėmė patvarkymą nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis, kuris buvo adresuotas ir išsiųstas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra). Patvarkyme buvo nurodyta, kad, vadovaudamasis CPK 688 straipsnio nuostatomis, antstolis areštuoja 44 136,57 Lt M. Š. mokėtinų piniginių lėšų, esančių Agentūros žinioje, ir įpareigoja Agentūrą areštuotas lėšas pervesti į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą. Agentūra 2008 m. lapkričio 6 d. raštu informavo antstolį, kad atsisako vykdyti nurodytą patvarkymą, nes mano, jog antstoliai negali nukreipti išieškojimo į Agentūros mokamas tiesioginių išmokų sumas. UAB „Baltic Agro“ teigimu, Agentūra, pažeisdama CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatą, neteisėtai nevykdė teisėto antstolio patvarkymo, tiesiogines išmokas pervedė ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o skolininkui M. Š., dėl to iš skolininko neišieškota UAB „Baltic Agro“ naudai 41 284,53 Lt (31 923,24 Lt skolos ir 9361,29 metinių palūkanų), skolininkas jokio turto neturi, ūkininko veiklos nevykdo, todėl nėra realių galimybių išieškoti skolą. Pasak UAB „Baltic Agro“, 41 284,53 Lt suma neišieškota dėl Agentūros neteisėtų veiksmų, dėl šių neteisėtų valdžios institucijos (Agentūros) veiksmų UAB „Baltic Agro“ patirti nuostoliai priteistini iš valstybės (CK 6.271 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinę bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes ginčas byloje kyla ne dėl Agentūros veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių vykdymo procese. Teisinio santykio, iš kurio kildinami neteisėti veiksmai, šalys yra antstolis ir Agentūra, veikiantys vykdymo procese. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini pagal civilinės teisės normas bendrosios kompetencijos teisme.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltic Agro“ 2013 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkė teismui pateikė prašymą dėl kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo, nes teisės aktai (CK 6.271 straipsnio 1 dalis ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalauja bylą nagrinėti administraciniame teisme. Taip pat jau susiklėsčiusi teismų praktika analogiškas bylas nagrinėti administraciniame teisme. UAB „Baltic Agro“ analogiškoje byloje 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš Agentūros priteisti 29 478,56 Lt nuostolių atlyginimo (Agentūra nevykdė antstolio patvarkymo išieškant skolą iš kito skolininko – D. B.). Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis minėtoje byloje buvo apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą dėl 20 281,57 Lt nuostolių pareiškėjui UAB „Baltic Agro“ priteisimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.
Patikrinęs ir patvirtinęs nurodytus faktus dėl susiklėsčiusios teisminės praktikos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia nuostolių atlyginimo. Patirtus nuostolius kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių dėl to, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nevykdė antstolio patvarkymo ir pinigus pervedė ne į ieškovo, kuris yra M. Š. kreditorius, bet į ieškovo skolininko M. Š. banko sąskaitą. Taigi šiuo atveju ieškovo pareikšti reikalavimai yra nukreipti ne į skolos grąžinimą vykdymo procese, bet į žalos atlyginimą, patenkantį į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Minėtas straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Ar konkrečiu atveju yra pagrindas Nacionalinės mokėjimo agentūros civilinei atsakomybei, spręs bylą nagrinėjantis administracinis teismas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Baltic Agro“ v. Lietuvos valstybė).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys