Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo

A. F. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. F. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. L. ir 1219,70 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų Kauno teritorinei ligonių kasai. Nukentėjusiajam S. L. taip pat pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 15 d., apie 0 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio baro kieme, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje elgdamasis ypatingai įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be priežasties tyčia permetė per save P. Š. , o po to jam gulinčiam sudavė ne mažiau negu 3 smūgius rankomis į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiajame antakyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

A. F. taip pat nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jis ne mažiau kaip 2 kartus spyrė gulinčiam S. L. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam dešinio momens-pakaušio sumušimą, pasireiškusį šios srities nubrozdinimu, dešinio momenkaulio-smilkinkaulio lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės pamatą, su dešinės ausies būgnelio plyšimu, lydimu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, taip pat galvos smegenų sukrėtimą, t.y. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų.

Nuteistojo A. F. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes teismas tinkamai neįvertino išnagrinėtų įrodymų, neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam A. F. neteisingą bausmę. Nuteistasis A. F. parodė, kad nukentėjusiajam S. L. tyčia į galvą nespardė ir sunkaus sveikatos sutrikdymo jam padaryti negalėjo. Apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje grindžiamas liudytojos G. G. parodymais ir teismo medicinos specialistų išvadomis, nes patys nukentėjusieji S. L. ir P. Š. įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo ir jų parodymai nebuvo informatyvūs. Be to, teismas neįvertino liudytojų V. M. ir D. P. parodymų. Nuteistasis A. F. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad šio įvykio metu V. M. tyčia pastūmė S. L. ir šis nugriuvo ant grindinio. Tuo metu jis pats prabėgdamas pro gulintį nukentėjusįjį tikrai du kartus jam spyrė, tačiau spyrė jam ne į galvą, o į šoną. Liudytojas V. M. teisme patvirtino, kad tikrai S. L. pastūmė ir šis pargriuvo ant baro kiemo grindinio. Liudytojas D. P. parodė, kad įvykio metu stovėdamas šalia A. F. nematė, ar šis spardė nukentėjusiajam į galvą. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi, kad matė, kaip A. F. gulinčiam S. L. du kartus spyrė į galvą. Tačiau apklausta papildomai šių savo kategoriškų teiginių ji atsisakė ir jau parodė, kad negali tvirtinti, jog S. L. buvo spardoma į galvą, nes buvo tamsu ir ji visko gerai nematė. Be to, liudytoja G. G. atsisakė savo parodymus patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Pirmojoje teismo medicinos specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad S. L. nustatyti galvos sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu paveikus kietu buku daiktu dešinę galvos pusę. Kitoje specialisto išvadoje dar buvo nurodyta, kad S. L. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, tačiau šie sužalojimai dėl savo lokalizacijos (viršugalvio-pakaušio riboje ir šoninėje dalyje) ir pobūdžio (dryžio formos odos nubrozdinimas, kaukolės lūžis nusileidžia į kaukolės pamatą) nėra paaiškinami griuvimu aukštielninkam ir atsitrenkimu į kietą neribotą paviršių, pvz. grindinį. Šioje išvadoje nurodoma, kad galvos sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, turinčiu pailgą paviršių, t.y. spiriant koja, apauta batu, į dešinio momens-pakaušio sritį. Tačiau tokias išvadas teismo medicinos specialistai padarė vadovaudamiesi bylos aplinkybėmis, nustatytomis tik liudytojų V. M. ir G. G. parodymais. Įvykio vietos apžiūros ir A. F. parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad įvykio vietoje, t.y. baro aikštelėje auga medžiai, kurie aptverti betoninėmis tvorelėmis, turinčiomis pailgą paviršių bei aštrias traumuojančias briaunas. Tos betoninės tvorelės nuo betoninio grindinio aplink medžius iškilusios apie 5 cm. Tačiau nei vieno tyrimo veiksmo metu tų tvorelių aukštis nebuvo išmatuotas, o atliekant teismo medicininius tyrimus šios aplinkybės nebuvo nurodytos specialistams, todėl jie jų neįvertino. Gynėjo prašymą paskirti byloje dar vieną teismo medicinos ekspertizę teismas atmetė. Ikiteisminio tyrimo metu pas A. F. buvo paimti jo batai. Tačiau teismo medicinos specialistams, nustačiusiems S. L. sužalojimų padarymo mechanizmą, tie batai nebuvo pateikti. Be to, kitų tyrimų metu buvo nustatyta, kad ant A. F. odinės striukės ir jo batų dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nebuvo surasta. Šios aplinkybės neleidžia tvirtinti, kad sužalojimai galvoje S. L. tikrai buvo padaryti spiriant jam į galvą batu apauta koja, nes neatmetama ir galimybė, kad po V. M. pastūmimo S. L. griuvo ir susižalojo galvą atsitrenkdamas į betoninę tvorelę. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinimai A. F. , kad jis sunkiai sužalojo S. L. spardydamas jam į galvą, liko neįrodyti. Prašo teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, A. F. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir pats nuteistasis A. F. prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą prašo atmesti. Po pertraukos į teismo posėdį neatvykę nukentėjusieji S. L. ir P. Š. baigiamosiose kalbose nedalyvavo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus bei jų visumą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Įvertinant ir kvalifikuojant pripažintas įrodytomis A. F. nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi taikė tinkamai.

Pirmiausia atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neįvertino dalies išnagrinėtų įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes visus išnagrinėtus įrodymus, taip pat ir tuos, kurie nurodomi apeliaciniame skunde, teismas išdėstė ir įvertino nuosprendyje. Jame išdėstyti ir konkretūs įrodymai, kuriais buvo paneigta S. L. susižalojimo griūnant galimybė, o atmesdamas gynėjo prašymą paskirti byloje dar vieną teismo medicinos ekspertizę, teismas dėl to priėmė atskirą nutartį, kurioje išdėstė šio prašymo atmetimo motyvus. Todėl visi apelianto argumentai apie baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus įrodymų tyrimo metu ir priimant bei surašant nuosprendį yra nepagrįsti. Teismas įrodymus išnagrinėjo ir įvertino laikydamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatų, o nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. A. F. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme ir jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimų vietoje, akistatų ir parodymų atpažinti protokolai, specialistų išvados ir kiti teisme išnagrinėti įrodymai. Be to, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi ir iš dalies savo kaltę pripažinusio paties nuteistojo parodymais. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kai kurios bylos aplinkybės buvo ištirtos papildomai, o taip pat išnagrinėti ir nauji įrodymai, kurie taip pat patvirtino nuteistojo kaltę ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

Išnagrinėtais šioje byloje įrodymais nustatyta, kad 2006 m. spalio 14 d. vakare (duomenys neskelbtini) esančiame bare buvo švenčiamas nukentėjusiojo P. Š. sūnaus gimtadienis. Šventėje dalyvavo daug svečių, tarp jų buvo ir nukentėjusysis S. L. . Baras buvo užsakytas iš anksto ir kiti lankytojai į jį nebuvo įleidžiami. Taip pat nustatyta, kad tą dieną ir vakare nuteistasis A. F. su savo pažįstamais V. M. ir D. P. tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime vartojo alkoholinius gėrimus, D. P. telefonu skambino barmenei G. G. teiraudamasis, kada bus galima patekti į barą, o apie 24 val. jie visi trise prie to baro atėjo. Apie vidurnaktį daugelis bare šventusių asmenų jau buvo išėję, buvo tvarkomi stalai, o apie 0.30 val. nakties iš baro vidaus į jo kiemą išėjo abu nukentėjusieji P. Š. ir S. L. . Baro kieme jie abu buvo sumušti. Iš teismo medicinos specialistų išvadų matosi, kad P. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo nustatyta žaizda kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai P. Š. galėjo būti padaryti kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminių poveikių (t. 1, b.l. 37). Tuo tarpu S. L. buvo nustatytas dešinio momens-pakaušio sumušimas, pasireiškęs šios srities nubrozdinimu, dešinio momenkaulio-smilkinkaulio lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės pamatą, su dešinės ausies būgnelio plyšimu ir lydimas kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, taip pat padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Šis sužalojimas įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 20-21, 25-29). Antrojoje, komisijinėje teismo medicinos specialistų išvadoje taip pat nurodyta, kad S. L. nustatytas galvos sužalojimas dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio negali būti paaiškinamas griuvimu aukštielninkam ir atsitrenkimu į kietą buką neribotą paviršių, pvz. grindinį. Šis sužalojimas jam galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, turinčiu pailgą paviršių, t.y. spiriant batu apauta koja į dešinio momens-pakaušio sritį. Visos šios aplinkybės, t.y. abiejų nukentėjusiųjų sumušimo vieta, laikas, jiems padarytų kūno sužalojimų kiekis, pobūdis, jų sunkumo laipsnis ir netgi specialistų išvada, kad S. L. negalėjo susižaloti griūdamas ir galva atsitrenkdamas į kietą lygų paviršių, jokių abejonių nekelia. Visas šias aplinkybes apklausų metu patvirtino pats nuteistasis A. F. ir jų savo apeliaciniame skunde neginčija nuteistojo gynėjas.

Išnagrinėti įrodymai ir jais nustatytos bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nukentėjusiesiems P. Š. ir S. L. išėjus iš baro, jo kieme buvo tik nuteistasis A. F. , taip pat jo pažįstami liudytojai V. M. ir D. P. . Kitų asmenų, galėjusių dalyvauti konflikte su nukentėjusiaisiais, įvykio vietoje nebuvo. Taip pat nustatyta, kad su išėjusiais į baro kiemą P. Š. ir S. L. stumdėsi V. M. , o abu nukentėjusiuosius sumušė nuteistasis A. F. . Įvykių baro kieme aplinkybes teismas irgi nustatė išnagrinėjęs nukentėjusiųjų, liudytojų ir paties nuteistojo parodymus.

Nukentėjusysis P. Š. teisme parodė, kad pasibaigus šventei ir jau bebaigiant tvarkyti stalus, jis ir S. L. kartu išėjo iš baro. Jis išėjo pro duris pirmas, bet nuėjus vos kelis metrus, jam iš priekio priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris staiga jį sugriebė, pastūmė ir trenkė į baro sieną. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo V. M. . Jį pastūmęs V. M. dar pasakė, kad „jūs prisišventėt, dabar mes pašvęsim“ ir nuėjo link baro durų. Tuo metu pamatė, kad prie jo jau priėjęs dar vienas nepažįstamas vyriškis, po to paaiškėjo, kad tai buvo A. F. . Nieko nesakęs A. F. ranka smogė jam į kairę veido pusę, smūgis buvo stiprus ir, jo nuomone, A. F. rankoje turėjo kažkokį daiktą. Nuo šio smūgio jis pargriuvo, prarado sąmonę ir kas vyko toliau, nežino. Sąmonę atgavo jau baro viduje atgaivintas atvykusių medikų. Kaip buvo sumuštas S. L. , jis nespėjo pamatyti. Nukentėjusysis P. Š. taip pat parodė, kad buvo sumuštas be jokios priežasties, nes V. M. ir A. F. pats nieko nepadarė ir net nieko nepasakė. Už drabužių jų netampė, neatmeta galimybės, kad galėjo būti sugriebęs už A. F. striukės, tačiau tai galėjo padaryti tik jau griūdamas nuo paties A. F. jam suduoto smūgio. Nukentėjusysis S. L. teisme parodė, kad bare šventė savo pažįstamo P. Š. sūnaus gimtadienį. Matė, kad barmenė iš baro išprašė kažkokį užėjusį vyrą, tačiau jokių konfliktų nekilo. Apie vidurnaktį jis su P. Š. jau išeidinėjo iš baro, pirmas pro duris išėjo P. Š. , o jis ėjo jam iš paskos. Tačiau tik išėjus pro duris, jam į galvą kažkas sudavė stiprų smūgį, jis neteko sąmonės ir atsigavo tik ligoninėje. Kas ir už ką jį sumušė, jis nežino. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. L. patvirtino tuos pačius parodymus. Tačiau jis dar parodė, kad faktiškai neprisimena net jo nurodyto smūgio jam į galvą sudavimo, todėl neatmetė galimybės, kad iš tikrųjų galėjo būti sumuštas ir kitokiomis aplinkybėmis, o galvos sužalojimai jam galėjo būti padaryti ir spardant kojomis. Nukentėjusysis parodė, kad po sunkios galvos traumos tik ligoninėje atgavęs sąmonę, įvykių baro kieme iš viso negalėjo ir negali prisiminti. Bare švenčiant gimtadienį buvo šiek tiek išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau girtas nebuvo. Nuteistojo A. F. ir su juo prie baro buvusių kitų asmenų net nepastebėjo, be to, nei vieno iš jų jis nepažinojo.

Gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta, kad abu nukentėjusieji įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo ir jų parodymai buvo neinformatyvūs. Su šiais argumentais galima sutikti tik iš dalies. Nukentėjusieji tikrai negalėjo nurodyti konkrečių jų sumušimo aplinkybių, jiems suduotų smūgių, o kai kurie jų parodymai apie šias aplinkybes netgi prieštarauja kitiems įrodymams ir teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Remdamasis kitais įrodymais, taip pat ir paties nuteistojo A. F. parodymais, teismas nustatė, kad P. Š. smūgiai į galvą buvo suduoti ne stovinčiam ir kad A. F. iš pradžių pargriovė jį ant grindinio ir po to jau gulinčiam sudavė smūgius rankomis į galvą. Taip pat buvo nustatyta, kad S. L. iš pradžių buvo pastumtas, aukštielninkas pargriuvo ant grindinio ir tik po to buvo spardomas kojomis. Tačiau tokie pačių nukentėjusiųjų parodymų neatitikimai faktinėms bylos aplinkybėms yra paaiškinami ir suprantami. P. Š. ir S. L. pripažįsta, kad tą vakarą buvo išgėrę alkoholio, nors girti ir nesijautė. Duomenų apie tai, kad jie įvykio metu buvo stipriai apsvaigę dėl girtumo, byloje nėra, apie tai neparodė ir kiti liudytojais apklausti pobūvio bare dalyviai. Bet kuriuo atveju nukentėjusiųjų nesugebėjimas nurodyti konkrečių jų sumušimo aplinkybių paaiškinamas ne jų girtumu, o būtent tuo, kad jie abu buvo sumušti ir patyrė galvos traumas. Nors P. Š. padarytas kūno sužalojimas įvertintas nežymiu, tačiau jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį ir nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, kurią atgavo tik po to, kai įvykiai baro kieme jau buvo pasibaigę. Tuo tarpu S. L. dėl galvos traumos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo nustatyti galvos kaulų lūžiai, smegenų sukrėtimas bei kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir nukentėjusysis sąmonę atgavo tik ligoninėje. Todėl visiškai natūralu, kad po tokių sužalojimų nukentėjusysis gali neprisiminti įvykio aplinkybių arba jas painioti. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad papildomos apklausos metu pats S. L. neatmetė galimybės, kad galėjo būti sumuštas ir sužalotas ir tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos teismo nuosprendyje. Nepaisant visų šių aplinkybių apelianto argumentai apie tai, kad nukentėjusiųjų parodymai visiškai neinformatyvūs, yra nepagrįsti. Abu nukentėjusieji davė aiškius ir konkrečius parodymus apie įvykius iki jų sumušimo baro kieme. Jie parodė, kad bare jokių konfliktų nebuvo kilę, o nuteistojo A. F. ir jo pažįstamų V. M. bei D. P. jie nepažinojo ir anksčiau jų net nebuvo matę. Taip pat paneigė bet kokius savo pačių veiksmus prieš baro kieme buvusius asmenis. Jie parodė, kad neįvyko net žodinių konfliktų ir kad abu buvo sumušti visiškai netikėtai vos išėjus į baro kiemą. Šie nukentėjusiųjų parodymai patvirtina tai, kad tarp jų ir nuteistojo A. F. , V. M. bei D. P. negalėjo būti ir nebuvo jokių asmeninių priešiškų santykių ir kad jie buvo sumušti be jokios dingsties. Vertinant nukentėjusiojo P. Š. parodymus taip pat pažymėtina, kad jis nurodė ir kai kurias kitas svarbias įvykių aplinkybes. P. Š. atpažino kieme buvusius asmenis ir parodė, kad išėjus iš baro iš pradžių jį stipriai pastūmė V. M. , o po to sumušė būtent nuteistasis A. F. .

Nors daugelis bare vykusiame pobūvyje dalyvavusių asmenų įvykių baro kieme nematė, tačiau jų parodymai irgi nepaneigia, o tik patvirtina teismo nustatytas bylos aplinkybes. Liudytojai S. Z. , M. B. , Z. Š. , A. Š. , M. L. parodė, kad bare jokių konfliktų nebuvo. Z. Š. ir M. L. dar parodė, kad pobūvio pabaigoje, joms jau tvarkant ant stalų likusį maistą, jų sutuoktiniai P. Š. ir S. L. iš baro išėjo namo. Tačiau jiems išėjus pro duris, į barą atbėgo kažkuris mažametis vaikas ir pasakė, kad „muša diedukus“. Liudytojai parodė, kad išėję į kiemą jie pirmiausia pamatė netoli baro sienos suklupusį P. Š. , jis buvo praradęs sąmonę ir jo veidas buvo kruvinas. Po to jie pamatė, kad toliau nuo durų baro kieme ant grindinio guli ir S. L. , jis irgi buvo be sąmonės, iš pakaušio ir ausies jam irgi bėgo kraujas. P. Š. atsigavo parneštas į baro vidų, o S. L. , taip ir neatgavęs sąmonės, greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Taigi visų išvardintų liudytojų parodymai patvirtina, kad iki įvykių baro kieme nukentėjusieji P. Š. ir S. L. su niekuo nekonfliktavo, iš baro išėjo ne aiškintis su kuo nors kokių nors santykių, o tiesiog ėjo namo. Be to, jie buvo sumušti iš karto išėję pro baro duris. Šie liudytojų parodymai patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad jie buvo sumušti netikėtai ir be jokios konkrečios priežasties. Liudytojas S. Z. dar parodė, kad besibaigiant pobūviui jis buvo išėjęs į baro kiemą ir matė ten stovinčius A. F. , V. M. ir D. P. . Dar matė iš baro išeinantį P. Š. ir girdėjo, kad šis trumpai pasikalbėjo su D. P. . P. Š. sakė, kad į barą eiti negalima, o D. P. jam atsakė „pažiūrėsim“. Jis pats tuo metu grįžo į baro vidų ir matė pro duris išeinantį į kiemą S. L. . Netrukus vėl išėjęs iš baro, abu nukentėjusiuosius jis jau pamatė sumuštus. Nukentėjusysis P. Š. teisme patvirtino, kad baro kieme tikrai trumpai kalbėjo su D. P. , taip pat parodė, kad tarp jų pokalbis buvo mandagus. Liudytojas S. Z. parodymų atpažinti metu atpažino A. F. ir V. M. ir nurodė, kad būtent juos matė stovinčius baro kieme kartu su D. P. .

Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino jo ginamojo A. F. ir liudytojos G. G. parodymus, o dar dviejų liudytojų V. M. ir D. P. parodymai nebuvo įvertinti iš viso. Šiuos argumentus kolegija taip pat atmeta, nes iš nuosprendžio matosi, kad savo išvadas apie įvykių eigą baro kieme ir apie nukentėjusiųjų sumušimo aplinkybes teismas pagrindė būtent paties nuteistojo ir apelianto nurodytų liudytojų parodymais.

Nuteistasis A. F. teisme parodė, kad tą dieną buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą pas savo pažįstamą V. M. . Kartu su juo ir D. P. pas dar vieną pažįstamą R. Š. vakare išgėrė butelį degtinės. Jau vėlai vakare, apie 23 val., jis, V. M. ir D. P. nuėjo prie tame kaime esančio baro. Į vidų nebuvo užėję ir stovėjo kieme. Nukentėjusiųjų iki tol nepažinojo ir jų pavardes sužinojo tik vėliau. Stovint šalia baro jis pamatė, kad iš jo išėjo P. Š. ir sugriebė už rūbų V. M. . Šis jį nuo savęs atstūmė. Jis pagalvojo, kad bus muštynės ir kad V. M. reikia padėti, todėl pats irgi priėjo arčiau. Tada P. Š. atsisuko į jo pusę ir rankomis įsikabino į jo striukę. Tada jis paėmė P. Š. už peties, pakišo koją ir pargriovė jį ant betoninio grindinio. Kadangi P. Š. ir toliau nepaleido jo striukės, jis jam gulinčiam ranka sudavė 2-3 smūgius į veidą ir paliko jį gulintį ant žemės. Dar prieš tai matė, kad iš baro išėjo dar vienas vyriškis, kaip paaiškėjo – S. L. , kuris, užsimojęs ranka, irgi bėgo prie V. M. . Ar S. L. sudavė V. M. ir ar pats V. M. sudavė jam smūgius, jis nematė. Kai paliko ant grindinio gulėti sumuštą P. Š. , pamatė, kad V. M. jau išėjęs iš baro kiemo, o S. L. guli ant grindinio. Pribėgęs prie gulinčio S. L. jis du kartus jam spyrė, neprisimena į kurią kūno vietą, tačiau pataikė kažkur aukščiau juosmens. Tada ir pats pabėgo iš baro kiemo. D. P. nuėjo atskirai, o jis su V. M. grįžo į V. M. namus. Savo parodymus A. F. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis įvykio vietoje parodė, kaip pargriovė ant grindinio ir sumušė P. Š. , o po to parodė vietą, kurioje ant grindinio gulėjo S. L. . Šio tyrimo veiksmo metu A. F. aiškino, kad gulinčio S. L. nespardė, o tik užkliuvo už jo kojomis bėgdamas iš baro kiemo. Tačiau jau buvo nurodyta apie tai, kad teisme nuteistasis pats prisipažino ir parodė, kad gulintį S. L. tyčia spardė. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad tą dieną su A. F. pas pažįstamą R. Š. gėrė alų ir vyną. Vakare dar atėjo D. P. . A. F. norėjo apžiūrėti kaime esantį barą, D. P. ten skambino telefonu ir sužinojo, kad baras užsakytas, bet po 24 val. ten jau bus galima užeiti. Apie vidurnaktį prie to baro nuėjo jis, A. F. ir D. P. . Jis pats liko stovėti prie tvoros, o A. F. ir D. P. buvo arčiau durų, tačiau nei vienas iš jų į baro vidų nebuvo užėjęs. Kai jis stovėjo nuo baro nusisukęs, išgirdo, kaip kažkas pasakė „dinkit iš čia“. Atsisukęs pamatė netoli savęs nepažįstamą vyriškį, kuris buvo pakėlęs ranką ir jis galvojo, kad tas vyras nori suduoti smūgį. Tačiau jis nuėjo į šoną ir jie su tuo vyriškiu vienas kitam smūgių nesudavė. Tuo metu iš baro išėjo dar vienas vyriškis, ką darė jis, nematė, nes tuo metu tas pirmasis vyras sugriebė jį už striukės. Jis jį atstūmė nuo savęs ir tas vyras po pastūmimo paėjo atbulas ir aukštielninkas nugriuvo ant kiemo grindinio. Iš karto po to jis išėjo iš to kiemo, o po to sustojęs atsisuko į tą pusę ir matė, kad A. F. tam gulinčiam nepažįstamam vyrui kelis kartus spyrė, tačiau į kokias kūno vietas pataikė, jis nepastebėjo. Iš liudytojo V. M. parodymų teisme matosi, kad jis tiksliai taip ir nesugebėjo nurodyti, su kuriuo nukentėjusiuoju stumdėsi baro kieme ir kuris, jo pastumtas, pargriuvo ant grindinio. Iš pradžių V. M. parodė, kad tai turbūt buvo P. Š. , tačiau po to, prisiminęs, kad tas vyriškis buvo už jį aukštesnis, jau parodė, kad pastūmė ne P. Š. , o S. L. , ir kad po to pastūmimo būtent S. L. pargriuvo ant grindinio aukštielninkas. Bet kuriuo atveju, V. M. parodė, kad po to matė, kaip A. F. kojomis spardė būtent tą vyriškį, kuris buvo jo pastumtas ir dėl to pargriuvęs ant grindinio. Liudytojas D. P. parodė, kad tą dieną gėrė kartu su A. F. , V. M. ir R. Š. . Jis patys alkoholio vartojo dar ir prieš tai, todėl buvo girčiausias. Prisimena, kad skambino barmenei G. G. ir ši leido jiems ateiti į barą po to, kai ten baigsis iš anksto užsakytas pobūvis. Jis vienas buvo nuėjęs į tą barą ir pirko ten butelį degtinės, kurį visi irgi išgėrė pas R. Š. . Prie to baro apie vidurnaktį nuėjo jis, A. F. ir V. M. , bet į barą nei vienas iš jų nesibrovė. Jis prisimena, kad pats tuo metu buvo paėjęs į šoną prie parduotuvės laiptų, nuo kurių iki baro kiemo aikštelės buvo apie 10 metrų atstumas. Kaip prasidėjo konfliktas, jis nežino ir nematė. Prisimena tik tai, kad baro kieme pamatė jau gulintį vyriškį, prie kurio buvo A. F. , matė, kaip A. F. tam gulinčiam vyrui ranka sudavė 2-3 smūgius į galvą. Pribėgęs prie jų, jis pasakė A. F. „baik, užtenka“ ir jį nuo to vyriškio atitraukė. Po to pamatė, kad V. M. baro kieme pastūmė kitą vyriškį ir šis nugriuvo, daugiau V. M. tam vyrui nieko nedarė, jo nemušė. Kas vyko toliau, ar A. F. tą gulintį vyrą spardė, jis nežino ir nematė, nes iš karto išėjo iš baro kiemo ir nuėjo namo. Nukentėjusiųjų jis nepažinojo, todėl net negali pasakyti, kurį iš jų - P. Š. ar S. L. – rankomis mušė A. F. , ir kurį iš jų pastūmė V. M. . Apie tai, kas įvyko baro kieme, parodė ir dalį tų įvykių mačiusi bare dirbusi liudytoja G. G. . Ši liudytoja teisme parodė, kad tą vakarą baras buvo iš anksto užsakytas ir jame buvo švenčiamas gimtadienis. Pobūvio metu į barą buvo užėjęs kažkoks kitame kaime gyvenantis vyriškis, bet ji jį išprašė ir dėl to jokių konfliktų nekilo. Be to, apie 22-23 val. buvo užėjęs ir D. P. . Jam ji pardavė butelį degtinės ir D. P. dar klausė, iki kada baras dirbs, o ji jam atsakė, kad galės užeiti iki 1 val. nakties, kai jau bus pasibaigęs užsakytas pobūvis. Visi pobūvyje dalyvavę svečiai buvo mandagūs ir elgėsi kultūringai. Nukentėjusieji P. Š. ir S. L. , abu jau solidaus amžiaus, taip pat elgėsi normaliai ir nebuvo girti abu. Gimtadienio pobūvis pasibaigė jau po vidurnakčio. Dauguma svečių jau buvo išėję, o likusieji tvarkė stalus, surinkinėjo maistą, tarp jų buvo ir abu nukentėjusieji. Kaip jie išėjo iš baro į kiemą, ji nepastebėjo, tačiau prisimena, kad pati nuėjo uždaryti baro durų ir pažiūrėjo, kas vyksta kieme. Tada ir pamatė, kad baro kieme netoli baro durų guli vyriškis, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo P. Š. . Kieme stovėjo D. P. ir dar vienas nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. F. . V. M. baro kieme ji nepastebėjo. Girdėjo, kaip D. P. ramino A. F. ir sakė jam „nereikia, baik“. Po to pamatė, kad baro kieme, kiek toliau guli dar vienas vyriškis, kaip paaiškėjo, tai buvo S. L. . Ji matė, kaip A. F. S. L. du kartus koja spyrė į galvą, o po to, prisidengęs veidą striuke, pabėgo iš kiemo. D. P. ji pasakė „prisidirbot“, bet šis jai nieko neatsakė. Jau vėliau ji dar skambino tam pačiam D. P. telefonu, sakė, kad žmonės nukentėjo, bet jis jai atsakė, kad nieko nežino. Šalia baro durų gulėjęs P. Š. buvo sumuštas, kruvinu veidu, bet jis atsigavo parvestas į baro vidų. O sumuštą S. L. greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Ikiteisminiame tyrime vykusio parodymo atpažinti metu liudytoja G. G. atpažino nuteistąjį A. F. ir patvirtino, jog matė, kad būtent jis spardė baro kieme gulintį S. L. , o po to pabėgo iš kiemo. (t. 2, b.l. 47-50).

Apeliacinio skundo argumentai dėl kūno sužalojimų S. L. padarymo mechanizmo ir su tuo susijusios bylos aplinkybės dar bus aptartos. Tačiau iš to, ką parodė pats nuteistasis A. F. ir jau išvardinti įvykius baro kieme matę liudytojai, galima padaryti keletą abejonių nekeliančių išvadų. Pirmiausia, nuteistojo ir liudytojų parodymai dar kartą patvirtino, kad tuo metu, kai nukentėjusieji iš baro išėjo į kiemą, jame buvo tik A. F. , V. M. ir D. P. . Jokių kitų asmenų daugiau nebuvo ir konflikte daugiau niekas nedalyvavo. Taip pat nustatyta, kad ir liudytojas D. P. tame konflikte nedalyvavo, jokio smurto prieš nukentėjusiuosius nepanaudojo, o tik ramino A. F. , kuris tuo metu rankomis mušė P. Š. , ir jį netgi atitraukė nuo šio nukentėjusiojo. Taip pat nustatyta, kad liudytojas V. M. , iš pradžių netoli baro durų pastūmęs P. Š. , po to pastūmė ir S. L. , kuris dėl šio pastūmimo aukštielninkas pargriuvo ant grindinio. Daugiau V. M. jokio smurto nenaudojo, smūgių rankomis arba kojomis nei P. Š. , nei S. L. nesudavė. Iš bylos matosi, kad V. M. ir D. P. iš pradžių irgi buvo įtariamaisiais, jiems buvo pranešta apie įtarimus pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Tačiau nustačius, kad nei V. M. , nei D. P. jokių sužalojimų S. L. nepadarė, prokuroro nutarimu prieš juos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b.l. 126-128). Jau aptartais įrodymais taip pat buvo nustatyta, kad smūgius abiem nukentėjusiesiems sudavė vienintelis A. F. . Būtent jis pargriovė ant žemės P. Š. ir jam gulinčiam sudavė smūgius rankomis, o po to spardė kojomis V. M. pastumtą ir ant grindinio pargriuvusį S. L. . P. Š. sumušimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo jam padarymo neneigia pats nuteistasis, be to, šios nuosprendžio dalies neginčija ir apeliacinį skundą padavęs nuteistojo gynėjas. Kad gulintį S. L. spardė kojomis, nuteistasis A. F. irgi pats pripažįsta.

Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matosi, kad šiame skunde su jau išdėstytomis išvadomis sutinka pats apeliantas, skunde netgi nurodoma, kad prabėgdamas pro gulintį S. L. nuteistasis A. F. tikrai tyčia jam du kartus spyrė. Visi apeliacinio skundo argumentai iš esmės siejami tik su dviem bylos aplinkybėm: apeliantas nurodo, kad nuteistasis A. F. spardė S. L. ne į galvos sritį, o į šoną, todėl nustatytų sužalojimų jam padaryti negalėjo. Taip pat dėstomos abejonės dėl to, ar S. L. galvos sužalojimai buvo padaryti suduodant jam smūgius. Apelianto nuomone, pastumtas V. M. , S. L. galva galėjo atsitrenkti ne į lygų kietą paviršių, t.y. grindinį, o galėjo atsitrenkti į aplink baro kieme augančius medžius esančius betoninius bortelius (tvoreles), kurių briaunos galėjo padaryti tokius pačius galvos sužalojimus, kokie būtų padaryti ir suduodant smūgį bato pado briauna. Skunde dar nurodoma, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir be pagrindo atmetė gynėjo prašymą paskirti teismo medicinos ekspertizę.

Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Savo teiginius apie tai, kad A. F. spardė S. L. ne į galvą, o į kitas kūno vietas, apeliantas grindžia paties nuteistojo ir jau nurodytų liudytojų V. M. , D. P. ir G. G. parodymais. Tačiau apeliaciniame skunde visų šių asmenų parodymai arba neteisingai interpretuojami, arba remiamasi tik jų ištraukomis, kurios neatitinka tikrojo tų parodymų turinio. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas D. P. , būdamas šalia A. F. , nematė, kad šis būtų spardęs gulinčiam S. L. į galvą. Liudytojo D. P. parodymai šioje nutartyje jau buvo išdėstyti ir aptarti. Šis liudytojas tikrai nematė, ar A. F. spardė S. L. , tačiau tai nereiškia, kad jis viso įvykio metu stovėjo prie A. F. ir šis nukentėjusiojo nespardė. D. P. parodė, kad buvo priėjęs prie A. F. tik tuomet, kai šis rankomis mušė gulintį P. Š. , po to dar pamatė gulintį S. L. , bet tuo metu iš karto nuėjo namo ir apie tai, kas vyko baro kieme toliau, nieko nežino. Tai reiškia, kad liudytojas D. P. tos aplinkybės, kad A. F. S. L. spardė ir kad spardė į galvos sritį, nors ir nepatvirtino, tačiau to ir nepaneigė, nes tuo metu jau buvo iš baro kiemo išėjęs. Vertinant liudytojo D. P. parodymus pažymėtina dar ir tai, kad jis yra nuteistojo pažįstamas, todėl negalima atmesti galimybės, kad jis dar ir suinteresuotas neduoti A. F. nepalankių parodymų. Skunde dar remiamasi tik dalimi liudytojo V. M. parodymų apie tai, kad jis S. L. pastūmė ir šis pargriuvo ant grindinio. Tačiau šis liudytojas savo parodymuose taip pat nurodė dar ir kitas aplinkybes. Jis parodė, kad jo pastumtas vyriškis paėjo atbulas ir pargriuvo aukštielninkas. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad tokiu būdu griūnant S. L. jam nustatyti galvos sužalojimai negalėjo būti padaryti. Be to, V. M. parodė ir apie tai, kad jau išeidamas iš baro kiemo matė, kaip A. F. spardo ant žemės gulintį tą patį jo pastumtą vyriškį. Į kurias kūno vietas buvo įspirta S. L. , V. M. nepastebėjo, tačiau šie jo parodymai spardymo į galvos sritį taip pat ne tik nepatvirtina, bet ir to nepaneigia. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad atsisakiusi savo pirminių parodymų liudytoja G. G. irgi nepatvirtino, kad A. F. spardė nukentėjusiajam į galvos sritį. Tačiau šioje dalyje apelianto teiginiai jau yra visiškai nepagrįsti ir akivaizdu, kad šios liudytojos parodymai išdėstyti neteisingai. Iš bylos matosi, jog pirmą kartą apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 86-87) G. G. parodė, kad matė, kaip baro kieme prie medžio gulintį žmogų nepažįstamas jaunuolis spardo būtent į galvą. Vėliau paaiškėjo, kad tai A. F. spardė į galvą gulinčiam S. L. . Kitos, papildomos apklausos metu (t. 1, b.l. 88-89) G. G. vėl parodė, jog matė, kad kieme ant betoninio grindinio guli vyras, o kitas vyras spardo jam į galvą. Vėliau ji sužinojo, kad spardęs vyriškis yra A. F. . Dar kitos papildomos apklausos metu (t. 1, b.l. 90) liudytoja patvirtino, kad matė, kaip A. F. kelis kartus spyrė gulinčiam vyriškiui, bet ji negali tiksliai pasakyti, į kurią kūno dalį buvo spardoma, matė, kad buvo spardoma į viršutinę kūno dalį. Šios apklausos metu G. G. dar pareiškė, kad atsisako dalyvauti parodymų patikrinime vietoje. Tą pačią dieną vykusios akistatos su A. F. metu (t. 1, b.l. 91-92) G. G. irgi parodė, kad matė, kaip nuteistasis spardė nukentėjusįjį į viršutinę kūno dalį. Tačiau teisme liudytoja vėl patvirtino savo pirminius parodymus. Ji parodė, kad matė, kaip A. F. spyrė gulinčiam vyriškiui du kartus būtent į galvą, o po to, striuke užsidengęs veidą, pabėgo iš baro kiemo. Tai reiškia, kad liudytoja G. G. savo pirminių parodymų neatsisakė, jų nepaneigė, o teisme tik dar kartą parodė, kad A. F. S. L. spardė būtent į galvos sritį. Papildomai ši liudytoja dar kartą buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Šios apklausos metu ji jau parodė, kad po įvykio praėjus tiek daug laiko, konkrečių to įvykio aplinkybių neprisimena. Matė, kaip nuteistasis spardė gulintį vyriškį, bet smulkesnių detalių jau negali prisiminti. Tačiau perskaičius visus šios liudytojos parodymus jau nurodytų ankstesnių apklausų metu, G. G. patvirtino būtent savo pirminius, o taip pat teisme duotus parodymus apie tai, kad A. F. S. L. spardė į galvos sritį. Liudytoja taip pat paaiškino, kodėl vienintelės 2007 m. sausio 15 d. vykusios apklausos ir tą pačią dieną vykusios akistatos su A. F. metu jos parodymai nebuvo tokie konkretūs. Ji parodė, kad tuo metu ją apklausinėjusi tyrėja uždavinėjo per daug sudėtingus klausimus, jos klausinėjo ne tik apie tai, į kurią kūno vietą buvo spardomas S. L. , bet ir apie tai, ar jam buvo įspirta į smilkinį, į skruostą ir panašiai. Tokių detalių ji tikrai negalėjo nurodyti, todėl protokole ir buvo užrašyta, kad buvo spardoma į viršutinę kūno dalį. Iš tikrųjų ji visų apklausų metu buvo vienodai parodžiusi, jog matė, kaip A. F. spardė nukentėjusiajam „į galvos pusę“. Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji tikrai atsisakė dalyvauti parodymų patikrinimo vietoje ir paaiškino, kad atsisakė tai daryti nenorėdama būti stebima kitų kaimo gyventojų. Įvertinusi liudytojos G. G. paaiškinimus dėl kai kurių jos parodymų prieštaravimų, kolegija tuos paaiškinimus vertina kaip visiškai įtikinančius. Liudytoja dar kartą patvirtino savo ankstesnius parodymus apie tai, kad A. F. spardė S. L. į galvos sritį, šiais parodymais nėra pagrindo abejoti, be to, liudytoja pati paneigė ir su jos parodymais susijusius apeliacinio skundo argumentus. Gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pats A. F. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir visų apklausų metu vienodai parodė, kad du kartus įspyrė S. L. ne į galvą, o į šoną. Tačiau bylos duomenys ir šiuos apelianto teiginius taip pat paneigia. Iš bylos matosi, kad pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2006 m. spalio 16 d. (t. 2, b.l. 37-38) A. F. , iš dalies prisipažinęs kaltu dėl sunkaus S. L. sveikatos sutrikdymo, parodė, kad šiam nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, o tik užkliuvo už jo gulinčio bėgdamas iš baro kiemo. Tą patį jis parodė ir 2006 m. spalio 17 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 43-46). 2007 m. sausio 12 d. vykusios akistatos su liudytoju V. M. (t. 2, b.l. 51-52) ir 2007 m. sausio 15 d. akistatos su liudytoja G. G. (t. 1, b.l. 91-92) metu jis jau parodė, kad du kartus spyrė gulinčiam S. L. , bet nežino į kurią kūno vietą jam pataikė. Papildomos įtariamojo apklausos 2007 m. vasario 28 d. (t. 2, b.l. 41-42) metu A. F. jau prisipažino kaltu visiškai ir parodė, kad du kartus spyrė gulinčiam nukentėjusiajam, kur spirti nesitaikė ir į kurią kūno vietą įspyrė, nežino. Po to iš kiemo pabėgo. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamuoju (t. 2, b.l. 137-138) A. F. kaltu jau neprisipažino. Tačiau teisme vėl parodė ne tik apie tai, kad du kartus spyrė gulinčiam S. L. , bet ir kad pataikė jam kažkur aukščiau juosmens. Dar kartą papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad du kartus spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į liemens sritį. Perskaičius visus jau nurodytus jo parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu, parodymų keitimo priežasčių nuteistasis įtikinančiai paaiškinti negalėjo. Tai jis paaiškino tik tuo, kad šiuo metu geriausiai prisimena įvykio aplinkybes. Į papildomai užduotą klausimą A. F. jau atsakė, kad S. L. spyrė ne į liemens, o į krūtinės sritį, o į galvą tikrai nespardė. Dar parodė, kad, jo nuomone, S. L. galvą galėjo susižaloti pastumtas V. M. ir griūdamas bei galva atsitrenkdamas į betoninį bortelį. Pažymėtina, kad apie šią savo versiją nuteistasis pirmą kartą parodė tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iš to, kaip ir kada A. F. keitė parodymus ir ką buvo parodęs ankstesnių apklausų metu, matosi, kad jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie nuteistojo parodymų nuoseklumą yra visiškai nepagrįsti. Nuteistasis iš pradžių iš viso neigė nukentėjusiojo spardymą, o po to, jau pripažindamas, kad du kartus jam spyrė, negalėjo nurodyti, kur pataikė, nors teisme jau pripažino, kad spardė į viršutinę kūno dalį, virš juosmens ar net į krūtinės sritį. Šių apklausų metu faktiškai ir pats A. F. neatmetė galimybės, kad spardydamas į viršutinę kūno dalį, jis galėjo įspirti S. L. ir į galvą. Todėl šie parodymai, kuriuos nuteistasis davė ir pirmosios instancijos teisme, faktiškai neprieštarauja liudytojos G. G. parodymams. Visiškai naujos nuteistojo nurodomos aplinkybės apie galimą S. L. atsitrenkimą galva į betoninį bortelį akivaizdžiai priderintos prie gynėjo apeliacinio skundo argumentų, todėl ir šį parodymų pakeitimą kolegija vertina tik nuteistojo pasirinktu gynybos būdu ir bandymu sušvelninti savo padėtį. Nuteistojo aiškinimus, kad tik praėjus po įvykio daugiau negu metams laiko, jis pagaliau prisiminė tikrąsias įvykio aplinkybes, kolegija vertina neįtikinančiais ir juos atmeta.

Iš nuosprendžio matosi, jog išvadą apie tai, kad A. F. sunkiai sužalojo S. L. spardydamas jam į galvą, teismas pagrindė ne tik liudytojos G. G. bei iš dalies paties nuteistojo parodymais, tačiau ir teismo medicinos specialistų išvadomis. Pirmojoje išvadoje (t. 1, b.l. 20-21) nurodoma, kad galvos sumušimas su odos nubrozdinimu dešinėje momens-pakaušio srityje su galvos smegenų sukrėtimu, dešinio smilkinkaulio, momenkaulio ir vidurinės kaukolės pamato duobės lūžiu ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, trauminės kilmės dešinės vidurinės ausies otitas ir dešinės ausies būgnelio plyšimas S. L. galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę galvos pusę. S. L. padaryti kūno sužalojimai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Dar vienoje, jau komisijinėje teismo medicinos specialistų išvadoje (t. 1, b.l. 25-29) nurodoma apie tuos pačius S. L. padarytus kūno sužalojimus ir apie tą patį jų sunkumo laipsnį. Tačiau šiose išvadose jau atsakyta į konkrečius klausimus apie tų kūno sužalojimų padarymo mechanizmą. Šiose išvadose nurodoma, kad S. L. padarytas dešinio momens-pakaušio sumušimas, pasireiškęs jau išvardintais galvos sužalojimais, dėl savo lokalizacijos (viršugalvio-pakaušio riboje ir šoninėje dalyje) ir dėl pobūdžio (kontaktas – dryžio formos odos nubrozdinimas, kaukolės lūžis nusileidžia į kaukolės pamatą kirsdamas kaukolės šoninį paviršių) nėra paaiškinamas griuvimu aukštielninkam ir atsitrenkimu į kietą buką neribotą paviršių, pvz. į grindinį. Sužalojimo padarymo mechanizmui griūnant yra būdinga, kad trauminio kontakto vieta (dažniausiai apie 5-7 cm skersmens kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose pavidalo) lokalizuojasi pakaušio viršutinėje dalyje kiek aukščiau pakauškaulio gumburo projekcijos, kontakto vietoje prasidedanti lūžio linija nusileidžia į kaukolės pamatą per pakauškaulį ir dažnai pasiekia didžiąją pakauškaulio angą. Tokio tipo sužalojimai dėl kontrsmūgio efekto dažnai lydimi galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimo židinių. Tokio požymio šiuo atveju nebuvo konstatuota. Todėl labiau tikėtina, kad sužalojimas buvo padarytas spiriant gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį. Tokiam sužalojimo padarymo mechanizmui neprieštarauja nei vienas iš jo komponentų (išorinio kontakto lokalizacija, pobūdis, kaukolės lūžio eiga, galvos smegenų sumušimo nebuvimas ir kt.). Visa tai apibendrinant, specialistų komisijos išvadoje nurodyta, kad S. L. galvos sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, turinčiu pailgą paviršių, t.y. spiriant koja, apauta batu (bato padas turėjo traumuojančios briaunos savybes) į dešinio momens-pakaušio sritį.

Gynėjo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad šios specialistų išvados buvo padarytos vadovaujantis liudytojų V. M. ir G. G. parodymais, taip pat nepagrįsti. Iš tikrųjų jau aptartose specialistų išvadose suformuluoti atsakymai tik į užduotyse pateiktus klausimus, į kuriuos ekspertai atsakė neperžengdami jų specialių žinių ribų. Be to, iš pačių išvadų aktų tiriamųjų dalių matosi, kad specialistai išvadas padarė ištyrę ne kokių nors asmenų parodymus, o tik S. L. stacionaraus ir ambulatorinio gydymo dokumentus, gydymo istorijas, korteles ir kitus tik su nukentėjusiojo gydymu susijusius duomenis. Teismas pagrįstai rėmėsi šiomis specialistų išvadomis, nes suabejoti jų objektyvumu ir pagrįstumu nebuvo jokių priežasčių, komisijinėje specialistų išvadoje išdėstyti ne tik patys atsakymai į užduotus klausimus, tačiau išvardinti ir išsamūs tų atsakymų ir išvadų padarymo motyvai.

Apeliaciniame skunde dar nurodoma, jog nebuvo paneigta galimybė, kad S. L. tokį patį galvos sužalojimą galėjo patirti ne nuo spyrio į galvą, o tai galėjo įvykti jam griūnant ir atsitrenkiant į baro kieme esančias betonines tvoreles („bortelius“). Apeliantas nurodo, kad nebuvo išmatuotas tų bortelių aukštis, apie tuos bortelius nebuvo pateikti duomenys teismo medicinos specialistams, pateikusiems šioje byloje jau nurodytas išvadas. Todėl teismas nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą paskirti dar vieną ekspertizę, kuri būtų patvirtinusi arba paneigusi tokią sužalojimo mechanizmo galimybę. Šiuos apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėjas teismui tikrai buvo nurodytą prašymą pareiškęs, o teismas šį prašymą atmetė motyvuota nutartimi (t. 2, b.l. 156-158, 163-164). Ir šioje nutartyje, ir pačiame nuosprendyje teismas išdėstė konkrečius šio gynėjo prašymo atmetimo motyvus. Jų esmė ta, kad kitais išnagrinėtais įrodymais teismas iš viso paneigė pačią S. L. atsitrenkimo galva į betoninius bortelius galimybę. Kolegijos nuomone, ši išvada yra pagrįsta ir išnagrinėti įrodymai ją tikrai patvirtina.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotonuotraukų ir plano-schemos) (t. 1, b.l. 8-15) matosi, kad šalia baro yra betoninėmis plytelėmis grįstas baro kiemas, aptvertas tvora. Kieme auga medžiai, aplink kuriuos yra betoniniai borteliai. Matuoti tikslų jų aukštį nėra būtinumo, nes aiškiai matosi, kad jų aukštis tikrai yra apie 5 cm, apie tai nurodoma ir pačiame apeliaciniame skunde. Šiame apžiūros protokole nurodyta, kad 10 metrų nuo baro durų ant betoninio grindinio rasta panaši į kraujo dėmė. Nors atstumas nuo jos iki kurį nors medį juosiančio betoninio bortelio nenurodytas, o fotonuotraukoje Nr. 3 ši dėmė nefotografuota iš labai arti, vis tiek iš šios fotonuotraukos matosi, kad dėmė rasta ne šalia betoninio bortelio. Teismas taip pat rėmėsi specialisto išvada, liudytojo S. Z. parodymais ir liudytojo V. M. bei paties nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 64-66) nurodyta, kad iš baro kiemo paimtoje nuoplovoje yra būtent S. L. kraujas. Liudytojas S. Z. teisme parodė, kad tą naktį išėjęs iš baro, pamatė ant kiemo grindinio gulintį be sąmonės S. L. , jam iš dešinės ausies bėgo kraujas. Liudytojas parodė, kad S. L. gulėjo maždaug už 2 metrų nuo „bordiūro“ („bortelio“). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas (tuomet įtariamasis)V. M. ir nuteistasis A. F. parodė vietą, kurioje gulėjo S. L. . Iš jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir prie jų pridėtų schemų matosi, kad V. M. ir paties A. F. nurodytos vietos, kuriose, pagal jų parodymus, gulėjo S. L. , taip pat ant grindinio rasta panaši į kraujo dėmė yra už 1-2 metrų nuo bortelių, juosiančių artimiausią medį. Visuma šių aplinkybių paneigė galimybę, kad S. L. griūdamas atsitrenkė į betoninį bortelį. Tuo tarpu specialistų išvados paneigė ir galimybę, kad galvos sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiajam atsitrenkiant galva į lygų grindinio paviršių. Įvertinus dar ir liudytojos G. G. , o iš dalies ir jau aptartus ankstesnius paties nuteistojo parodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sunkų sveikatos sutrikdymą S. L. padarė būtent nuteistasis A. F. , spirdamas gulinčiam nukentėjusiajam batu apauta koja į galvą.

Vis dėlto kolegija pripažįsta, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas įrodymus išnagrinėjo nepilnai, nes teisiamajame posėdyje nepatenkino nuteistojo ir gynėjo prašymų peržiūrėti parodymų patikrinimo vietoje metu padarytus vaizdo įrašus.

Dėl šios priežasties, o taip pat siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas: peržiūrėti V. M. ir A. F. parodymų patikrinimų vietoje vaizdo įrašai, papildomai apklaustas nuteistasis, taip pat apklaustas teismo medicinos ekspertas.

Iš peržiūrėto V. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašo matosi, kaip V. M. parodė vietą, kurioje jis baro kieme pastūmė S. L. ir vietą, kurioje nukentėjusysis aukštielninkas pargriuvo ant grindinio. Matosi, kad ta grindinio vieta lygi, nuo parodytos vietos iki medį juosiančio bortelio yra ne mažesnis negu 1 metro atstumas, o iki vietos, kurioje buvo gulinčio S. L. galva, tas atstumas dar didesnis. Pažymėtina, kad toje vietoje, kurioje, pagal V. M. parodymus, buvo nukentėjusiojo galva, vaizdo įraše matosi ant grindinio esanti panaši į kraują dėmė. Būtent šio parodymų patikrinimo vietoje metu buvo paimti tos dėmės mėginiai. Apie tai pažymėta tame pačiame šio tyrimo veiksmo protokole. Iš užduoties atlikti objektų tyrimą ir iš specialisto išvados (t, 1, b.l. 63, 64-66) matosi, kad nuoplovoje nuo tos pačios paminėtos dėmės buvo rastas S. L. kraujas. Ši specialisto išvada kategoriška. Iš vaizdo įrašo taip pat matosi, kaip V. M. parodė vietą, iš kurios jis matė, kaip toje pačioje vietoje gulinčiam S. L. A. F. du kartus spyrė. Į kurią vietą pataikė, V. M. negalėjo pasakyti. Iš peržiūrėto nuteistojo A. F. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašo matosi, kaip A. F. parodė vietą baro kieme, kurioje jis rankomis sumušė P. Š. . Po to A. F. parodė, kaip bėgo per baro kiemą ir kaip kojomis užsikabino už gulinčio ant grindinio S. L. . A. F. parodė tą pačią vietą kaip ir V. M. , tik nurodė kitokią nukentėjusiojo kūno padėtį, parodė, kad S. L. galva buvo arčiau bortelio. Bet kuriuo atveju, ir A. F. parodyta vieta, kurioje, pagal jo parodymus, buvo nukentėjusiojo galva, taip pat yra ne mažiau negu 1 metro atstumu nuo betoninio bortelio. Šioje dalyje kolegija daro išvadą, kad S. L. kūno padėtį ant grindinio teisingai nurodė ne A. F. , o būtent V. M. , nes kaip tik jo nurodytoje vietoje buvo rasta kraujo dėmė, kuri galėjo atsirasti nukentėjusiajam kraujuojant iš dešinės ausies.

Papildomai apklaustas nuteistasis A. F. patvirtino, kad S. L. gulėjo būtent toje baro kiemo vietoje, kurią jis parodė peržiūrėtame vaizdo įraše.

Parodymų patikrinimų vietoje vaizdo įrašai buvo peržiūrėti dalyvaujant teismo medicinos ekspertui J. Rybalko. Apklausos metu šis ekspertas pirmiausia visiškai patvirtino jau aptartas šioje nutartyje teismo medicinos specialistų komisijos išvadas Nr. KG 45(160)/07(01) (t. 1, b.l. 25-29). Jo nuomone, patys peržiūrėti vaizdo įrašai jau paneigia, kad S. L. galėjo galva atsitrenkti į betoninį bortelį, nes jis nugriuvo kitoje vietoje. Tačiau apeliaciniame skunde nurodomą S. L. galvos sužalojimo versiją ekspertas paneigė ir dėl kitų priežasčių. Ekspertas aptarė visas net teoriškai galimas pasekmes, kurios galėjo kilti tais atvejais, jeigu S. L. būtų tikrai atsitrenkęs į nurodytą betoninį bortelį griūdamas aukštielninkas, griūdamas priekiu arba kairiu ar dešiniu šonu. Eksperto nuomone, nei vienu iš šių atvejų S. L. nustatytas dešinio momens-pakaušio sužalojimas negalėjo būti padarytas. Net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų griuvęs ant dešinio šono, į žemą bortelį galva jis negalėjo atsitrenkti, nes nuo šio smūgio jį būtų apsaugojęs dešinys petys. Todėl ekspertas dar kartą patvirtino išvadą, kad galvos sužalojimas S. L. buvo padarytas sudavus smūgį į dešinio momens-pakaušio sritį kietu buku daiktu, turinčiu pailgą paviršių. Tai galėjo būti padaryta spiriant į nurodytą galvos vietą batu apauta koja.

Ekspertas patvirtino išvadą, kad galvos sužalojimas S. L. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, tuo tarpu nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad A. F. nukentėjusiajam į galvos sritį spyrė ne mažiau kaip du kartus. Kolegijos nuomone, ši išvada irgi pagrįsta ir specialistų išvadoms neprieštarauja. Kaltinime nurodyta, kad A. F. spardė S. L. į galvos sritį, todėl antrasis smūgis galėjo būti suduotas nebūtinai į dešinio momens-pakaušio, o ir į kitą galvos dalį arba jai artimą sritį, be to, antruoju smūgiu sužalojimai ir iš viso galėjo būti nepadaryti. Tuo tarpu pats suduotų smūgių skaičius abejonių nekelia, nes apie tai, kad nukentėjusiajam spyrė du kartus, parodė pats nuteistasis.

Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad teismo medicinos specialistams nebuvo pateikti pas A. F. paimti batai, taip pat remiamasi specialisto išvada, kad ant tų batų nerasta kraujo pėdsakų. Pats nuteistasis A. F. , neprisipažindamas kaltu, savo parodymuose irgi nurodė, kad kraujo neradimas ant jo batų, jo nuomone, paneigia ir patį spardymą nukentėjusiajam į galvą. Šie apeliacinio skundo ir paties nuteistojo išdėstyti argumentai taip pat buvo paneigti. A. F. batai buvo apžiūrėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis patvirtino, kad būtent šiais batais buvo apsiavęs įvykio metu. Pateikus šiuos batus tam pačiam teismo posėdyje dalyvavusiam teismo medicinos ekspertui, jis paaiškino, kad šių batų padai kaip tik ir turi tokias traumuojančios briaunos savybes, apie kurias nurodyta specialistų išvadoje. Todėl galvos sužalojimas S. L. galėjo būti padarytas spiriant jam į galvą būtent apžiūrai pateiktais batais. Specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 64-66) tikrai nurodyta, kad ant A. F. batų dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Tačiau pirmiausia pažymėtina tai, kad A. F. nebuvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, o jo batai, atlikus poėmį, buvo paimti tik 2006 m. spalio 17 d. (t. 1, b.l. 53). Tai reiškia, kad kraujo ar kitų biologinių pėdsakų ant tų batų galėjo neišlikti arba jie galėjo būti tyčia pašalinti. Be to, posėdyje dalyvavęs ekspertas paaiškino, kad spyrus nukentėjusiajam į galą apžiūrai pateiktais batais, kraujo pėdsakų ant jų galėjo ir nelikti. Taip galėjo būti todėl, kad S. L. žaizdos minkštuosiuose audiniuose nebuvo padarytos, kraujavimas iš ausies jam prasidėjo ne iš karto ir nebuvo intensyvus. Tokią eksperto išvadą patvirtina ir konkretūs bylos duomenys, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jau aptartų vaizdo įrašų matosi, kad ant grindinio rasta kraujo dėmė buvo nedidelė ir tai reiškia, kad kraujavimas nebuvo nei gausus, nei intensyvus.

Aptartų įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visuma, kolegijos nuomone, visus apeliacinio skundo argumentus paneigia, o patvirtina būtent nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas. Byloje tikrai įrodyta, kad nusikalstamas veikas A. F. padarė būtent nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, t.y. baro kieme iš pradžių sumušė P. Š. jį pargriaudamas, suduodamas rankomis ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį ir padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o iš karto po to ne mažiau kaip du kartus spyrė ant grindinio gulinčiam S. L. į galvą šiam nukentėjusiajam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo nusikalstamas veikas teismas įvertino teisingai. Jau buvo išdėstyti nuteistojo A. F. ir liudytojo V. M. parodymai apie tai, kad konflikto iniciatorius tariamai buvo ne jis, o patys nukentėjusieji. V. M. buvo parodęs, kad vienas iš nukentėjusiųjų ėjo į jo pusę užsimojęs ranka, o A. F. parodė, kad P. Š. buvo sugriebęs už jo striukės. Tačiau šios tiek A. F. , tiek liudytojo V. M. versijos paneigtos kitais įrodymais. Abu nukentėjusieji parodė, kad buvo sumušti netikėtai, vos išėję pro baro duris į kiemą ir net nespėję gerai įsidėmėti ten buvusių asmenų. Apie tai, kad P. Š. ir S. L. su niekuo nekonfliktavo ir buvo sumušti vos išėję pro baro duris, parodė ir visi liudytojais apklausti bare tuo metu dar buvę pobūvio dalyviai. Pažymėtina, kad apie kultūringą nukentėjusiųjų elgesį parodė netgi barmenė G. G. , kuri buvo su A. F. prie baro atėjusio D. P. pažįstama. Be to, ir pats liudytojas D. P. nieko neparodė apie kokį nors nukentėjusiųjų agresyvų elgesį, o parodė, kad šio konflikto pradžios nematė iš viso. Nuosprendyje pagrįstai remiamasi ir pačių A. F. ir V. M. parodymais apie tai, kad nukentėjusieji jiems jokių smūgių nesudavė, o kad jiems nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai, patvirtina specialisto išvados (t. 1, b.l. 146, t. 2 b.l. 31). Kolegijos nuomone, iš viso neįtikėtina, kad jau pagyvenusio amžiaus nukentėjusieji būtų pradėję konfliktą su žymiai jaunesniais prie baro atėjusiais vyriškiais. Be to, nukentėjusieji tam neturėjo ir jokio motyvo. Tuo tarpu agresyvaus A. F. ir V. M. elgesio priežastys paaiškinamos konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Nustatyta, kad jie ir D. P. turėjo tikslą patekti į barą, tačiau šis buvo uždarytas dėl ten vykusio iš anksto užsakyto pobūvio. Suprantama, kad tai turėjo sukelti nuteistojo ir su juo kartu atėjusių asmenų nepasitenkinimą. Jau buvo aptarta tai, kad D. P. kelis kartus skambino barmenei vis klausdamas, kada bus galima patekti į barą. Nukentėjusysis P. Š. parodė, jog jį pirmas pastūmęs V. M. pasakė „jūs prisišventėt, dabar mes pašvęsim“. Liudytojas S. Z. girdėjo, kaip D. P. , išgirdęs apie tai, kad baras uždarytas, atsakė žodžiais „pažiūrėsim“. A. F. girtumo teismas nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nuteistasis pats neneigia, kad tą vakarą vartojo alkoholį, todėl negalima atmesti galimybės, kad ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus tiek apie tariamą būtinąją gintį, tiek apie bet kokį kitą nukentėjusiųjų provokuojantį elgesį. Bylos aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad konfliktą pradėjo pats nuteistasis ir kad jis iki tol nepažįstamus nukentėjusiuosius sumušė ir juos sužalojo be jokios dingsties. Nuosprendyje teismas padarė teisingą išvadą, kad abu nukentėjusiuosius A. F. sumušė dėl paskatų, kilusių ne dėl kokių nors jų tarpusavio asmeninių santykių, o tai padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo ir siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Be to, sumušdamas nukentėjusiuosius baro aikštelėje, šiais savo įžūliais veiksmais A. F. tuo pačiu dar ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl nuteistojo nusikalstama veika, kurios metu prieš abu nukentėjusiuosius buvo pavartotas fizinis smurtas, o P. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teisingai įvertinta viešosios tvarkos pažeidimu, o S. L. sunkus sveikatos sutrikdymas pagrįstai pripažintas padarytu dėl chuliganiškų paskatų. Šias nuteistojo nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. ir pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Paskirdamas nuteistajam bausmes, teismas BK 54 str. reikalavimų irgi nepažeidė. Iš bylos matosi, kad Rusijoje gimęs, bet Vokietijos pilietybę turintis A. F. gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl daug jo asmenybę apibūdinančių duomenų šioje byloje nebuvo surinkta, nuosprendyje tik pažymėta, kad nuteistasis Lietuvoje anksčiau neteistas. Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę, visas su tuo susijusias aplinkybes teismas jau įvertino nuteistojo naudai. Nors A. F. daugelio padarytų nusikaltimų aplinkybių nepripažino, o teisme iš viso neprisipažino kaltu, teismas kai kurių faktinių bylos aplinkybių pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino A. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas padarė išvadą, kad nuteistojo neblaivumas neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl nei šios, nei jokių kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nors buvo atsižvelgta ir į padarytų nusikaltimų sunkumą ir jų pavojingumo laipsnį, teismas, vadovaudamasis BK 41 str. nuostata apie bausmės paskirtį užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, padarė išvadą, kad A. F. yra pagrindas paskirti bausmes, mažesnes už baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkį. Pagal BK 284 str. 1 d. A. F. paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskirta 4 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė už sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius yra žymiai mažesnės. Be to, galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. Kolegijos nuomone, šios bausmės negali būti laikomos per griežtomis ir jas dar labiau švelninti jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. F. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.