Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Afganistano Respublikos piliečio M. T. H., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VSAT Užsieniečių registracijos centras prašo sulaikyti Afganistano Respublikos pilietį M. T. H. VSAT iki 2026 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau nei bus išsiųstas į kilmės šalį.

Teikime ir teismo posėdžio metu teikimą pateikusio VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovas nurodė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

Afganistano Respublikos pilietis M. T. H. su teikimu nesutinka. Paaiškino, kad į savo kilmės valstybę grįžti nenori, nori grįžti į Italiją, kurioje gyveno prieš patekdamas į Lietuvą.

Užsieniečio atstovė advokatė, atsižvelgdama į sulaikyto asmens paaiškinimus, siūlo užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę prašo taikyti užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą pranešti apie savo buvimo vietą elektroninių ryšių priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Nustatyta, kad M. T. H. 2024 m. liepos 22 d. Lazdijų rajono savivaldybėje, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Stalų kaimo ribose iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai, pėsčiomis, lydėdamas ir rodydamas kelią, gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius šešis užsieniečius, kol 7 val. 26 min. buvo pasienio pareigūnų sulaikytas. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu M. T. H. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs.

M. T. H. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai. Užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas.

Afganistano Respublikos pilietis M. T. H. nepateikė duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikoje turėtų gyvenamąją vietą, lėšų savarankiškam gyvenimui, todėl nėra pagrindo skirti jam advokatės siūlomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, manytina, jog sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo priėmimas ir jo įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5 dalies 2, 3, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Teikimą tenkinti.

Sulaikyti Afganistano Respublikos pilietį M. T. H., gimusį (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.