Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kretingoje, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų:

V. S. pagal 2012-06-29 darbo sutartį Nr. 3140 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų surinkėju, 2013-04-09, (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, darbo metu renkant siją HQ2-11 pagal surinkimo brėžinį 121024-072-211B, neturėdamas teisės dirbti nuo žemės valdomų tiltinio tipo kranų operatoriumi, prie 5 tonų keliamosios galios tiltinio krano (identifikacijos Nr. KR-01–03527) keturšakio grandininio stropo atšakos prikabinęs 2000 kg keliamosios galios stacionarų magnetinį keltuvą ir jį pridėjęs prie 9800 mm ilgio, 14 mm storio ir 360 mm pločio metalinės juostos, kad ją perkelti nuo suvirinimo stendo ant 0,6 m aukščio atramų, pasirinko netinkamą kėlimo reikmenį – nenaudojo lynų ar grandinių, o ir nenustatė metalinės plokštės storio ir kėlimo galios procentinės dalies, neįvertino tarpelio tarp keltuvo kontaktinio paviršiaus ir keliamos detalės paviršiaus dydžio, nepridėjo magnetinio keltuvo ant keliamos metalinės juostos centro, kad paskirstytų svorį ir užtikrintų krovinio pusiausvyrą ir pultu valdydamas tiltinį kraną, apie 9.50 val. keldamas metalinę juostą į apie 1,8 m aukštį, neužtikrino, kad su juo dirbęs K. B. nesiartinų prie keliamo krovinio ir jo neliestų rankomis, ko pasekmėje keliama metalinė juosta atsikabino nuo magnetinio keltuvo ir krisdama iš aukščio kliudė bei sužalojo šalia buvusį K. B., dėl ko jam buvo padaryti atviri daugiaskeveldriniai dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžimai, kas sukėlė nukentėjusiajam K. B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė 2003-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. I-171 patvirtintos „Saugos ir sveikatos instrukcijos metalo konstrukcijų surinkėjui Nr. 10” 1.12.1 p. numatančio, kad darbuotojas privalo „darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus“, 1.14 p. - „darbuotojas privalo... dirbti tik tuos darbus, kuriuos dirbti yra instruktuotas“, 3.1 p. - darbuotojas turi „... vykdyti tik tą darbą, kurį paveda UAB (duomenys neskelbtini) tiesioginis darbo vadovas, ir tik tada, kai saugūs jo atlikimo metodai yra žinomi“, 4.10 p. - „krovinio užkabinimą arba aprišimą vykdyti pagal patvirtintas užkabinimo schemas“, 4.11 p. - „konstrukcijų elementai keliant turi būti prilaikomi nuo įsisiūbavimo, sukimosi atotampomis. Nuleidžiamus gaminius, kad jie nesiūbuotų ir nesisuktų, reikia prilaikyti kobiniais arba lanksčiomis atotampomis“, „atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zoną būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Tokiose zonose darbuotojams būti draudžiama“, 4.13 p. - „draudžiama rastis darbuotojams po keliamais gaminiais ir jų galimo virtimo vietoje, kol gaminiai nenuleisti į nurodytą vietą ir patikimai nepastatyti“ ir 2003-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1–171 patvirtintos „Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14”, 4.5 p. -„Ilgą gaminį reikia aprišti ne mažiau kaip dviejose vietose, ant kitų gaminių aprišimo lynai ar grandinės turi būti uždėtos taip, kad tolygiai pasiskirstytų jų svoris ir užtikrintų pusiausvyrą. Aprišimo lynai ir grandinės turi būti uždėtos be mazgų, po aštriomis krovinio briaunomis reikia padėti padėklus, kad lynai ar grandinės nubūtų nukirptos. Kampas tarp stropo neturi viršyti 90 laipsnių.“, 4.14 p. -„Pakeltus krovinius reguliuoti galima tik atotampų pagalba arba kartimis su kabliais“.

Kaltinamasis V. S. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad prisipažįsta, jog neturėdamas teisės dirbti tiltinio tipo kranų operatoriumi, pultu valdė kraną ir juo kėlė krovinį–metalinę juostą, kuri nukrito ir sužalojo K. B., tačiau tai darė meistrų paliepimu, kurie puikiai žinojo, kad jis neturi teisės dirbti su tiltiniu kranu. Paaiškino, jog 2012 m. vasarą jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) metalinių konstrukcijų surinkėju. Darbas buvo pastoviai ir tiesiogiai susijęs su krovinių kėlimu ir pervežimu valdant kraną. Vėliau buvo paskirtas dirbti poroje su suvirintoju K. B.. Pagal nerašytą taisyklę kiekvienoje darbuotojų poroje darbuotojai vadinami Nr. 1 ir Nr. 2. Darbuotojas Nr. 1 yra atsakingas už metalinių konstrukcijų brėžinių skaitymą, konstrukcijų surinkimą ir detalių paiešką ceche, o darbuotojas Nr. 2 yra pagalbinis darbuotojas, kuris valo detales, jas šlifuoja, prikabinėja detales suvirinimo aparatu. M. R. V. jam paaiškino, kad jis dirba poroje darbuotoju Nr. 1, nes mokėjo skaityti metalinių konstrukcijų brėžinius, o K. B. – Nr. 2, pagalbiniu darbininku. K. B. žinojo, kad yra darbininkas Nr. 2, R. V. žinojo kokius jis turi atestatus, kuom ir su kuo gali dirbti. Pateikė jam turimus pažymėjimus. Meistras R. V. žinodamas, kad jo stropuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, tačiau jokių instruktažų nepravedė ir neįtraukė į kursuose dalyvaujančių asmenų sąrašą, tik padavė daug dokumentų pasirašyti, ant kurių jis pasirašė. Įvykio dieną, ryte su K. B. tęsė pradėtą darbą, t. y. pagal brėžinį surinkinėjo metalinę konstrukciją. Jis pats ant krano kablio grandinių prikabino 2 t keliamosios galios kėlimo magnetą, kurį padėjo ant metalinės juostos, kurios ilgis apie 10 m, apie 40 cm pločio ir apie 14 mm storio (mano, kad svėrė apie 350 kg) bei magneto keltuvo rankena jį pritvirtino prie minėtos juostos. Kadangi metalinė juosta buvo gana ilga, tai iš akies magneto keltuvą pritvirtino per juostos centrą. Metalinę juostą jis pakėlė į apie 1,80 m aukštį, kad ją perkelti nuo surinkimo stendo ant atramų. Keldamas jis stovėjo viename juostos gale, o kitame stovėjo K. B.. Vienas juostos galas pakilo nuo stendo, o galas, kur stovėjo K. B., tebebuvo ant stendo. Todėl K. B. rankomis bandė metalinę juostą prikelti nuo stendo. Kai metalinė juosta kažkiek pasikėlė nuo stendo, staiga ji atitrūko nuo kėlimo magneto, krito ant grindų ir sužalojo K. B.. Prieš keliant šią metalinę juostą, jis su K. B. jau vieną tokią pačią metalinę juostą, naudodamiesi tuo pačiu magnetiniu keltuvu, sėkmingai buvo perkėlę nuo stendo ant atramų. Tokiais kėlimo magnetais ceche naudodavosi beveik visi darbininkai (metalinių konstrukcijų surinkėjai), nes tam minėti kėlimo magnetai buvo padėti ceche ir visiems prieinami.

Nukentėjusysis K. B. iš esmės nurodė tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis V. S., papildomai paaiškindamas, jog įvykio dieną pirmą kartą keliant siją, jis su matavimo prietaisu buvo atmatavęs sijos centrą ir tik tuomet V. S. į atmatuotą vietą uždėjo kėlimo magnetą. Kai antrą kartą kėlė siją, V. S. pasakė, kad viskas bus gerai, todėl kėlimo magnetą pridėjo jam neišmatavus sijos centro, tai padarė, kadangi V. S. jam duodavo nurodymus, kuriuos turėjo vykdyti. Apie tai, kad V. S. neturėjo leidimo dirbti su kranu, nežinojo. Mano, kad sija atitrūko nuo magneto todėl, kad magnetas nebuvo prikabintas sijos centre.

Liudytojas M. S. parodė, kad įvykio dieną matė, kaip V. S. valdant kraną, o K. B. rankomis reguliuojant judėjimo kryptį, jie naudojant magnetą kėlė ilgą metalinę siją, kurią ketino užkelti ant 0,8 m aukščio paaukštinimų. Kadangi sija dėl ilgio buvo išlinkusi, ji buvo pakelta į maždaug 3 metrų aukštį. Keliant siją, vienas jos galas pakilo nuo žemės, o kitas tik labai nežymiai. K. B. prilaikė siją, kad ji tiesiai stovėtų, o paskui atsitraukė, nutrūkus sijai, K. B. patyrė sužalojimus. Išlinkusi sija atitrūko bei krisdama sužalojo K. B. koją. Patvirtino, kad bendrovėje egzistuoja tvarka, jog poroje dirbantys darbuotojai suskirstomi numeriais vienas ir du, iš kurių pirmasis numeris vadovauja antrajam, kuris pirmajam gali tik patarti kaip elgtis, bet negali duoti nurodymų.

Liudytojas R. D. parodė, kad bendrovėje dirba suvirintoju ir mano, jog visiems darbuotojams žinoma, kad magnetas nėra skirtas perkelti konstrukcijas ar gaminius, todėl taip pat mano, kad V. S. su K. B. tiesiog norėjo pagreitinti darbą. Tokios plokštės, kurias kėlė V. S., turi būti perkeliamos tik naudojant stropavimo diržus. Be to, prieš kelias dienas iki įvykio, K. B. su V. S. naudodami magnetą kėlė panašią plokštę, kuri išlinko, tačiau jam pareiškus pastabą, kad taip negalima dirbti, jie plokštę nuleido ir nebekėlė.

Iš esmės analogiškai parodė ir liudytojas N. Š..

Liudytojas G. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) meistru. V. S. ir K. B. buvo pavesta tęsti darbą renkant siją. Darbas šiai porai buvo įprastas. K. B. buvo atestuotas dirbti krovinių kabinėtoju ir nuo žemės valdomų tiltinio tipo kranų operatoriumi. V. S. neturėjo leidimo ir nebuvo atestuotas dirbti su kranu, pastarajam ne kartą buvo siūloma praeiti kursus, bet jis atsisakydavo motyvuojant tuo, kad išeis iš darbo. Pačio nelaimingo atsitikimo nematė, apie tai jam buvo pranešta, kai buvo gamybiniame pasitarime. Darbuotojai ceche nėra kontroliuojami, tačiau jie dirba instruktuoti, žino savo pareigas ir saugos darbe reikalavimus. Kiekvienas darbuotojas žino, kad neturėdamas atitinkamo pažymėjimo–leidimo, negali dirbti tam tikrų darbų ir su tam tikra technika. Nors V. S. ir dirbo poroje pirmuoju numeriu, tačiau K. B., kadangi turėjo tiek stropuotojo, tiek krano operatoriaus pažymėjimus, turėjo uždrausti V. S. valdyti kraną. Anksčiau nėra matęs, kad V. S. valdytų kraną.

Liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos bei gaisrinės saugos tarnybos vadovu. Dėl K. B. nelaimingo atsitikimo darbe, pagal atliekamų darbų specifiką, darbai buvo atliekami su tipiniais metalo lakštais, kurių stropavimui privalėjo būti naudojamas tipinis metalo lakštų stropavimo būdas, nepriklausomai nuo metalo lakšto matmenų (ilgio, dydžio ir t. t.) ir magnetinis keltuvas šiuo atveju buvo panaudotas neteisingai. Visi darbuotojai pagal visus instruktažus buvo apmokyti. V. S. ir K. B. poroje pirmuoju numeriu dirbo V. S., kuris skaitė brėžinius, o jam dirbti turėjo padėti K. B.. V. S. nebuvo praėjęs krano naudojimo kursų, nes ruošėsi išeiti iš darbo.

Liudytojas R. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1998 metų, o meistru nuo 2007-03-01. Pagal įsakymą yra paskirtas atsakingu už metalo konstrukcijų suvirinimo–surinkimo cecho darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę. Bendrovėje, metalo konstrukcijų surinkimo–suvirinimo ceche dirba du meistrai, t. y. jis ir G. R.. Meistrai darbuotojų nesiskirsto, tiesiog kai darbuotojai ar jų pora pabaigia vieną darbą, kuris iš meistrų yra laisvesnis, tas paskiria naują užduotį. Nei vienam darbuotojui nėra nurodytas laikas per kurį jis turi surinkti metalo konstrukciją. Ceche darbuotojai dirba poromis ir yra vadinami Nr. 1 ir Nr. 2. Nr. 1 - už darbų kokybę atsakingas darbuotojas, kuris moka skaityti brėžinius, o Nr. 2 - darbuotojas, kuris atlieka dažniausiai pagalbinio darbininko vaidmenį. Kiekvienoje poroje yra darbuotojas, kuris turi pažymėjimus ir leidimus atlikti konkrečius darbus ir su konkrečia technika ar instrumentais, tačiau nuo to skirstymas į Nr. 1 ir Nr. 2 nepriklauso. V. S. atėjęs dirbti į bendrovę, turėjo stropuotojo pažymėjimą, tik jo galiojimo laikas buvo pasibaigęs ir jį reikėjo pratęsti. Dėl to, ne kartą V. S. buvo įtrauktas į sąrašus atestavimui dėl kranų valdomo nuo žemės operatoriaus pažymėjimo gavimui ir stropuotojo pažymėjimo pratęsimui. Tačiau V. S. visada pareikšdavo, kad jis ruošiasi išeiti iš darbo, dėl ko nebūdavo reikalingumo jį siųsti į kursus. Tiek K. B., tiek V. S. labai gerai žinojo kas yra magnetinis keltuvas, kokios jo kėlimo funkcijos ir kokius darbus dirbant jį galima naudoti. 2013-04-09 ryte, kai meistrų kabinete vyko gamybinis pasitarimas, V. S. su K. B. savavališkai pasinaudojo netinkamu instrumentu–magnetiniu keltuvu, kurį valdė V. S., jį pritvirtinęs prie krano. Po nelaimingo atsitikimo su K. B., pats V. S. jam pasakė, kad magnetiniu keltuvu pasinaudojo todėl, kad greičiau būtų atlikti darbai, t. y. perkelta metalinė plokštė. Be to, V. S. pasakė, kad tą pačią dieną, magnetiniu keltuvu jau vieną metalinę plokštę buvo sėkmingai perkėlę ir todėl, norėdamas sutaupyti laiko, vėl magnetiniu keltuvu kėlė metalinę plokštę. Pats V. S. turėjęs leidimą dirbti stropuotoju ir buvęs atestuotas (nors pažymėjimo galiojimo laikas ir buvo pasibaigęs), turėjo visus stropuotojo pagrindus ir puikiai žinojo stropuotojui keliamus reikalavimus. Jei būtų matęs V. S. ir K. B. atliekamą minėtą darbą, būtų sustabdęs jų neteisėtai vykdomus darbus.

Iš 2013-04-09 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamybinės patalpos yra (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone. Angare ant žemės užfiksuota 9 m ilgio magnetinė plokštė, o virš jos magnetas (1 t., b. l. 13–17).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota, jog gamybiniame ceche ant sienų ir darbuotojų poilsio patalpose stenduose yra vaizdinė medžiaga – schemos su tipiniais metalinių lakštų stropavimo būdais, iš kurių matyti, kad stropavimui naudojami juostiniai stropai, o ne magnetas (2 t., b. l. 1–93).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo ir 2013-05-08 nelamingo atsitikimo darbe akto Nr. 19 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra tai, kad darbuotojai ilgos detalės kėlimui naudodami netinkamą kėlimo reikmenį – kėlimo magnetą ir stovėdami pavojingoje keliamo krovinio zonoje, sujudino rankomis krovinį, kuris atsikabino ir krisdamas sužalojo darbuotoją bei tai, kad įmonėje nekontroliuota ir neužtikrinta, kad kranus valdytų tik apmokyti ir atestuoti darbuotojai, kėlimo operacijoms būtų naudojami tinkami kėlimo reikmenys. Pažeista: 1. Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14, patvirtintos 2003-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1–171, 4.5 p., „Ilgą gaminį reikia apriški ne mažiau kaip dviejose vietose...“, 4.14 p., „Pakeltus krovinius reguliuoti galima tik atotampų pagalba arba kartinis su kabliais“, 4.21 p., „Stropuotojui draudžiama: darbo metu stovėti po keliamu krūviu, strėle, krūvio kritimo zonoje“, 2. Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425, 22.2 p. „Kranui valdyti ir kroviniams perkelti tvarkomuoju dokumentu paskirti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka išmokytą ir atestuotą krano operatorių ir mašinistą (kranininką)“, 36.5 p. „Krano darbo vadovas privalo kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus. Ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kad kranai nebūtų perkraunami, kroviniai būtų teisingai aprišami arba prikabinami...“, 42.13 p., „magnetinių ir greiferinių kranų veikimo zonoje neleidžiama būti žmonėms ir vykdyti darbus“ (1 t., b. l. 18–69).

Iš 2011-10-05 darbo sutarties Nr. 2890 nustatyta, kad K. B. priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju (1 t., b. l. 24).

Iš Operatorių–kranininkų, stropuotojų paskyrimo ir instruktavimo žurnalo (5 t. tiltinio krano) nustatyta, kad K. B. 2013-01-10 instruktuotas kaip krovinio kabinėtojas ir tiltinio krano operatorius. V. S. neinstruktuotas (1 t., b. l. 49–52).

Iš 2012-12-20 atestacijos pažymėjimo Nr. 1171 nustatyta, kad K. B. suteikta teisė dirbti nuo žemės valdomų tiltinio tipo kranų operatoriumi (1 t., b. l. 53).

Iš 2012-12-19 atestacijos pažymėjimo Nr. 1145 nustatyta, kad K. B. suteikta teisė dirbti krovinių kabinėtoju (1 t., b. l. 54).

Iš 2005-08-31 atestacijos pažymėjimo Nr. 05266 nustatyta, kad V. S. buvo suteikta teisė dirbti krovinių kabinėtoju (1 t., b. l. 55).

Iš Saugos ir sveikatos instrukcijos stropuotojui Nr. 14, patvirtintos 2003-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-171 nustatyta, kad 4.5 p. „Ilgą gaminį reikia aprišti ne mažiau kaip dviejose vietose, kad tolygiai pasiskirstytų jų svoris ir užtikrintų pusiausvyrą“, 4.10.5 p., „prie kėlimo krūvio stropuotojas gali būti tol, kol keliamas krūvis nepakeltas aukščiau kaip 1 m. virš aikštelės, ant kurios stovi prikabinėtojas“, 4.12 p. „prieš keliant krovinį, jį reikia pakelti į 200-300 mm. aukštį ir patikrinti, ar tolygiai įtempti stropai, o taip pat įsitikinti, kad krovinys tinkamai aprištas, užstropuotas ir negali iškristi, atsikabinti ar išbyrėti, jį transportuojant. Pastebėjus stropavimo nesklandumus, nedelsiant krovinį nuleisti ant žemės“, 4.14 p. „Pakeltus krovinius reguliuoti galima tik atotampų pagalba arba kartinis su kabliais“, stropuotojui draudžiama: 4.21.1 p. „darbo metu stovėti po keliamu krūviu, strėle, krūvio kritimo zonoje“, 4.21.19 p., „užkabinti krovinį kitais, negu nurodyta kabinimo schemose, būdais...“, stropuotojas privalo: 4.22.1 p. „krovinius prikabinėti pagal jų kabinimo schemas“, 4.22.2 p. „krovinys, kuriam nesudaryta kabinimo schema, turi būti keliams tik dalyvaujant ir vadovaujant tiesioginiam darbo vadovui“ (1 t., b. l. 57–60, 88–98).

Iš Saugos ir sveikatos instrukcijos metalo konstrukcijų surinkėjui Nr. 10, patvirtintos 2003-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. I-171 nustatyta, jog 1.12.1 p. darbuotojas privalo „darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus“, 1.14 p. „darbuotojas privalo... dirbti tik tuos darbus, kuriuos dirbti yra instruktuotas“, 3.1 p. darbuotojas turi „... vykdyti tik tą darbą, kurį paveda UAB (duomenys neskelbtini) tiesioginis darbo vadovas, ir tik tada, kai saugūs jo atlikimo metodai yra žinomi“, 4.10 p. „krovinio užkabinimą arba aprišimą vykdyti pagal patvirtintas užkabinimo schemas“, 4.11 p. konstrukcijų elementai keliant turi būti prilaikomi nuo įsisiūbavimo, sukimosi atotampomis. Nuleidžiamus gaminius, kad jie nesiūbuotų ir nesisuktų, reikia prilaikyti kobiniais arba lanksčiomis atotampomis“, „atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zoną būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Tokiose zonose darbuotojams būti draudžiama“, 4.13 p. „draudžiama rastis darbuotojams po keliamais gaminiais ir jų galimo virtimo vietoje, kol gaminiai nenuleisti į nurodytą vietą ir patikimai nepastatyti“ (1 t., b. l. 73–82).

Iš instruktavimų žurnalų nustatyta, kad V. S. ir K. B. buvo instruktuot pagal jiems priklausančias instrukcijas (1 t., b. l. 152–158).

Iš darbuotojų supažindinimo su darbo įrankių instrukcijomis žurnalo nustatyta, kad V. S. supažindintas su darbo įrankių instrukcijomis, taip pat ir I-12, t. y. magnetinio griebtuvo instrukcija (1 t., b. l. 166, 173–175).

Iš specialisto išvados Nr. G 952/13 (03) nustatyta, kad K. B. įvykio metu buvo padaryti atviri daugiaskeveldriniai dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžiai. Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. K. B. kraujyje alkoholio nerasta. (2 t., b. l. 101–102).

Iš 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 3140 nustatyta, kad V. S. priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų surinkėju (2 t., b. l. 153–154).

Nors kaltinamasis V. S. ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau faktines veikos aplinkybes pripažino tai, kad dėl jo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. B. sveikata, tačiau darbus atliko ne savo iniciatyva, o meistrų paliepimu, kurie žinojo, kad jis neturi galiojančio leidimo dirbti su kranu. Kaltinamojo parodymai iš dalies vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvykusių faktinių aplinkybių niekas neginčija, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako, kas liečia nukentėjusiojo sužalojimų mechanizmą ir kaip jie buvo padaryti. Iš byloje ištirtų įrodymų ir faktinių aplinkybių nustatyta, kad visi darbuotojai yra supažindinti su darbų saugos reikalavimais, darbo įrankių instrukcijomis ir pan., tačiau iš apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų darytina išvada, kad įmonėje realiai jų nesilaikoma, įmonėje nusistovėjusi norminiais aktais nereglamentuota veikla, darbuotojų niekas nekontroliuoja, kaip jie dirba, nors ir būna nustatyti pažeidimai, tačiau darbuotojams ir toliau leidžiama dirbti nesilaikant nustatytos tvarkos, kaip šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamajam veikiant neteisėtai, tai turėjo įspėti nukentėjusysis K. B., bet dėl įmonėje nusistovėjusios „nerašytų taisyklių“ sistemos, jis negalėjo nieko padaryti, kadangi kaltinamasis V. S. jam vadovavo ir davė tiesioginius nurodymus. Kaip minėta, nors kaltinamasis V. S. teigia, kad jam taip liepė dirbti meistrai, kas šioje byloje neįrodyta, tačiau jis ir pats žinodamas, kad neturi teisės dirbti su kranu, turėjo leisti kraną valdyti K. B., kuris turėjo leidimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. B. parodymais apie tai, kad pirmą kartą sija buvo sėkmingai pergabenta (tai pripažįsta ir V. S.), tačiau pirmą kartą K. B. išmatavo sijos gabenimo centrą, o antrą kartą sija nutrūko nuo krano magneto nukentėjusiojo manymu todėl, kad dėl skubėjimo V. S. neleido nustatyti sijos centro, kur turėjo būti prikabintas magnetas, tačiau ir toks sijos gabenimo būdas prieštaravo nustatytai tvarkai. Darytina išvada, kad V. S. nesilaikė įmonėje nustatytos tvarkos, atliko darbą pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d., nes nustatyta, kad jis pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų.

Nukentėjusysis K. B. prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas – advokato pagalbai apmokėti 666,13 euro (2300,00 Lt). Prašymas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (3 t. b. l. 161), todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.).

Nukentėjusysis K. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 226,40 euro (781,70 Lt) turtinės ir 8688,60 euro (30000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 117–127, 3 t., b. l. 164). Civilinis atsakovas su turtinės žalos dydžiu sutiko, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, o dėl neturtinės žalos sutiko iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam K. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs atvirais daugiaskeveldriniais dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžiais, dėl ko neabejotina, kad jis patyrė psichologinę traumą, iškentėjo didelį skausmą, turėjo ne vieną operaciją ir dar gydymas tęsiasi, yra pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, iki šios dienos sužalojimai paliko daug neigiamų pasekmių, sunkiai vaikšto, dėl patirtų sužalojimų nustatytas 40 % darbingumo lygis. Įvertinus aptartų kriterijų visumą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant 7000,00 euro (24169,60 Lt) sumą neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma nustatyta atsižvelgiant taip ir į tai, kaip įmonėje laikomasi darbų saugos kontrolės ir priežiūros, užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams.

Žala priteistina iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 2, 3 d., 6.264 str. 1, 2 d., 6.270 str. 1, 2 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.

Kaltinamasis V. S. anksčiau neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, paskiriant pagal Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (376,50 euro/1300,00 Lt). Įsiteisėjus nuosprendžiui V. S. per 4 mėnesius privalo sumokėti įmoką į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, sumokant įmokos kodo nėra, tačiau mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti kaltinamojo V. S. asmens kodą. Sumokėjus kvitą būtina pristatyti teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš V. S. priteisti 666,13 euro (2300,00 Lt) proceso išlaidų nukentėjusiajam K. B..

Iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 226,40 euro (781,70 Lt) turtinės žalos ir 7000,00 euro (24169,60 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, viso 7226,40 euro (24951,30 Lt) nukentėjusiajam K. B..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.