Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 1983 m. sausio 13 d. Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 42 straipsnį, 2 m. laisvės atėmimo bausme;

2) 1985 m. birželio 7 d. Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnį, 4 m. laisvės atėmimo bausme;

3) 1989 m. spalio 5 d. Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio l dalį, 212l straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 42 straipsnį, 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

4) 1993 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 212¹ straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 1994 m. kovo 31 d. Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 4 dalį 5 m. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

6) 1998 m. lapkričio 10 d. Radviliškio r. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 4 m. laisvės atėmimo bausme su ½ dalies turto konfiskavimu;

7) 2002 m. kovo 12 d. Radviliškio r. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme su 100 Lt vertės turto konfiskavimu;

8) 2003 m. spalio 29 d. Radviliškio r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

9) 2003 m. lapkričio 27 d. Radviliškio r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2003 m. spalio 29 d. Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2006 birželio 5 d. Radviliškio r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 11 mėn. laisvės atėmimo bausme su 20 Lt turto konfiskavimu, pritaikius BK 64 straipsnį, galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo su 20 Lt turto konfiskavimu;

11) 2008 m. gruodžio 10 d. Radviliškio r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 m. laisvės atėmimo bausme; 2011 m. spalio 4 d. paleistas remiantis BVK 157 straipsniu, neatlikęs 2 mėn. 18 d.;

2) 2012 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėn neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. 2012 m. rugpjūčio 28 apie 20³⁰ val., (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su sugyventine D. V. metu sudavė nukentėjusiajai D. V. 3 kartus ranka į veido sritį, nuo suduoto smūgio D. V. griuvo ir atsitrenkė į krosnį, tuo padarydamas D. V. muštinę žaizdą pakaušyje, kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešiniame skruoste, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo (įtariamojo) G. Ž. paaiškinimais apklausos protokoluose (28-29, 34-35 b. l.), kuriuose nurodyta, kad maždaug 9 mėn. D. V. buvo jo sugyventinė. 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie 20 val. abu girti grįžo iš D. V. draugės. Kaltinamasis išgėrė 2 l. alaus, D. V. su drauge – 3 butelius degtinės. Jis norėjo eiti išgerti dar, o D. V. nenorėjo jo išleisti, užstojo kelią, pradėjo jį daužyti, nagais braižyti veidą, todėl jis sudavė sugyventinei 2-3 kartus į veidą. Kad D. V. būtų nugriuvusi, nematė. Padaręs nusikaltimą nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusiosios D. V. parodymais apklausos protokoluose (14-16 b. l.), kuriuose teigiama, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie 20³⁰ val. ji su sugyventiniu G. Ž. grįžo iš draugės gimtadienio. Abu buvo stipriai išgėrę, o G. Ž. norėjo eiti į kaimą gerti. Ji neleido išeiti, tada sugyventinis sudavė jai tris kartus į veidą. Nuo trečio smūgio ji nugriuvo ir susitrenkė galva į krosnį, prasiskėlė pakaušį, pradėjo bėgti kraujas. Po šio įvykio G. Ž. pas ją nebegyvena. Jai nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Sutinka, kad tyrimas baigtųsi teismo baudžiamuoju įsakymu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1504/12(04) (21 b. l.), kurioje sakoma, kad nukentėjusiajai padaryti tokie sužalojimai: muštinė žaizda pakaušyje, kraujosruvos akies vokuose ir dešiniame skruoste. Rasti kūno sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat nukentėjusiosios D. V. 2012 m. rugpjūčio 28 d. protokolu-pareiškimu (5 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu su schema (7-9 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. D. 2012 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (11-13 b. l.), asmens blaivumo testo duomenimis (alkotesterio parodymu), patvirtinančiu, kad įvykio dieną G. Ž. nustatytas 2,12 % girtumo laipsnis (22 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 30 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis G. Ž. sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti trumpesnį arešto bausmės terminą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p.); atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikaltimą (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (57 b. l.), yra teistas, teistumas neišnykęs (37-56, 60-61 b. l.); įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą: 1975-1992 m. jam diagnozuoti kiti specifiniai asmenybės sutrikimai, šiuo metu ligoninės paros stacionare nesigydo (59 b. l.).

Fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.). Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.

Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus kaltinamajam šiek tiek švelnesnę bausmės rūšį – areštą, kuris pagal savo esmę yra artimas terminuoto laisvės atėmimo bausmei (BK 49 str. 2 d.).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. 20⁴⁵ val. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. 13⁰⁵ val. (23-24 b. l.). Į atliktą arešto bausmę įskaityti dvi laikino sulaikymo paras, jas prilyginant dviems arešto paroms (t. y. santykiu 1:1) (BK 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (68-69 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Į atliktos arešto bausmės laiką įskaityti G. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. 20⁴⁵ val. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. 13⁰⁵ val. (dvi paras), jas prilyginant dviems arešto paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. Ž. patalpinimo į areštinę ar sulaikymo, jei to prireiktų, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas bus pirmesnis.

G. Ž. skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. Ž., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.