Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. F., jo atstovui advokatui Olegui Drobitko, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Agnei Jokšaitei (Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė), Eglei Balčienei (Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovė), Mindaugui Sėdaičiui (Marijampolės pataisos namų atstovas), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. skundą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo prašymui gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje paduoti, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. F. (A. F., toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo:

1) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dėl teisės įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos jo kompetencijos ribose atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimu;

3) priteisti iš Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą – 8 800 Lt už laikotarpį nuo 2008 06 01 iki 2009 04 01, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;

4) priteisti pareiškėjui neturtinės žalos 10 000 Lt atlyginimą iš Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos.

Teismo posėdyje pareiškėjas sutiko su teismo 2009 05 04 nutartimi, kuria iš atsakovų pašalintas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, atsakovu patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų administracijos.

Skunde paaiškina, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Klaipėdos mieste. 1979 m. sausio 4 d. pareiškėjui buvo išduotas pasas serija VI-OK Nr. (duomenys neskelbtini). 1985 m. buvo išduotas naujas pasas serija XIII-OK Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus VRS. Nuo 1983 metų iki 2008 05 21 pareiškėjas atlikinėjo bausmes įkalinimo įstaigose. Bausmės atlikimo įstaigose pareiškėjo asmens tapatybė nebuvo nustatinėjama, nes pareiškėjas neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pareiškėjas paaiškina, kad 1994 metais, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl asmens dokumentų sutvarkymo, tačiau buvo atsisakyta.

Paaiškina, kad nuo 1958 metų pareiškėjas gyveno Klaipėdoje, niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos teritorijos. Šiuo metu yra be asmens dokumento ir negali gauti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, socialinio draudimo pažymėjimo ir kt.

Pareiškėjas 2008 11 04 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie asmens gyvenamąją vietą nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2009 02 04 priėmė nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Dėl prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas paaiškina, kad jis nuo 2002 05 07 iki 2008 05 21 atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, pats neturėjo realios galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama teise – įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004 12 31, o pataisos namų administracija nepadėjo pareiškėjui realizuoti jo teisės įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, taip pat kitais straipsniais, nustatančiais žalos atlyginimo sąlygas. Taip pat reikalavimas grindžiamas Lietuvos Konstitucija, Konstitucinio Teismo 2000 06 30, 2004 12 13, 2004 12 29, 2006 08 19 nutarimais. Remiasi tuo, kad dėl pataisos namų darbuotojų neveikimo pareiškėjui nebuvo išduoti jokie asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, o dėl to jis nuo 2008 05 21, kai buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų, negalėjo niekur įsidarbinti ir negalėjo gauti jokių išmokų. Todėl remiasi 2007 12 17 Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, ir nustato padarytos turtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad yra valdžios institucijų kaltė dėl to, kad nebuvo sureguliuota, kaip pareiškėjas ir kiti laisvės atėmimo vietose esantys asmenys gali gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 11 28 įsakymu Nr. 4/07-230 skiriamiems atsakingiems pareigūnams pavedama padėti nuteistiesiems surinkti dokumentus, reikalingus asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams gauti. Nuteistasis privalo asmeniškai kreiptis į migracijos skyrių su prašymu pagaminti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pateikti reikalingus dokumentus bei nuotraukas.

Kadangi pats pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą, mano, kad terminas įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo bei aplaidumo, todėl atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo.

Dėl žalos atlyginimo paaiškina, kad nėra būtinų aplinkybių žalos atlyginimui, nes pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečius veiksmus turėjo atlikti bet atsisakė atlikti pataisos namai ir Kalėjimų departamentas. Nenurodo, kokios teisės normos buvo pažeistos. Be to, mano, kad pareiškėjas praleido ieškininės senaties terminą, kadangi jis pats nurodo, kad į pataisos namus kreipėsi 1994 m., bet jam buvo atsisakyta padėti. Tai reiškia, kad pareiškėjas jau 1994 metais žinojo apie pažeistą teisę gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nurodytą senaties terminą.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nesutinka su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, teigia, kad reikalavimas nepagrįstas Civilinio kodekso normų reikalavimais. Taip pat mano, kad pareiškėjas praleido ieškininės senaties terminą, kadangi pagal skundą matyti, jog pareiškėjas dar 1994 metais žinojo apie jo teigimu pažeistą jo teisę. Prašo taikyti CK 1.125 str. 8 dalį.

Prašo vadovaujantis ABTĮ 54 str. spręsti klausimą dėl Kalėjimų departamento pakeitimo tinkama šalimi, taikyti senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad skundas tenkintinas tik dėl reikalavimo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, kitoje dalyje skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

I. Reikalavimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos leido pareiškėjui gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tik iki 2004 12 31, kadangi duomenys apie jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, taip pat nustatyta, kad šis pilietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 07 01.

Nustatant minėtą terminą, atitinkamiems asmenims, kurie faktiškai ilgą laiką gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, buvo suteikta galimybė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimas yra reikšminga aplinkybė, sąlygojanti asmens teisinį statusą bei jo teisių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į asmens buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo reikšmingumą bei teisingumo ir protingumo principus, asmeniui, kuris minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turėtų būti sudaroma galimybė šį terminą atnaujinti bei kreiptis dėl savo buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo. Šiuo atveju iš įstatymo normų turinio tiesiogiai neišplaukia išvada, jog minėtas terminas turėtų būti laikomas naikinamuoju, dėl to šis terminas turėtų būti traktuojamas kaip atnaujinamasis.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui minėtą terminą įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu sudaryti jam sąlygas įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas visą savo gyvenimą gyveno Lietuvoje ir su kitomis valstybėmis nėra susijęs jokiais ryšiais. Pareiškėjas dėl susidariusios sudėtingos situacijos, susijusios su jo teisiniu neraštingumu, per įstatyme nustatytą terminą ilgą laiką buvimo laisvės atėmimo vietose, kitomis jo gyvenimo aplinkybėmis (asmens byla Nr. 4589), objektyviai negalėjo realizuoti savo teisių ir per įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo. Todėl terminas pareiškėjui nagrinėjamu atveju atnaujintinas. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (Administracinė byla Nr. A822-757/2009, sprendimas 2009 05 14).

Pareiškėjas neneigia, kad duomenys, esantys pažymėjime apie jo paleidimą, 2008 05 21 Nr. 1329, yra teisingi, šiuos duomenis patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas gimė Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), nuo 2002 05 07 iki 2008 05 21 atlikinėjo bausmę pagal 2002 12 24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį (b. l. 10). Gimimo vietą ir datą patvirtina Gimimo liudijimas (b. l. 12). Nustatyta, kad pareiškėjas 1978 12 27 teikė prašymą išduoti pasą, 1985 01 28 jam Alytaus VRS išdavė naują pasą XIII-OK Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). VRM pateikta pažyma apie teistumus (b. l. 49-55) patvirtina, kad pareiškėjas 1993 05 25 – 1993 12 13 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, iš jos išvyko gyventi į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini); 1994 06 07 – 1996 03 09 vėl atliko bausmę toje pačioje kolonijoje; 1997 05 30 – 2000 03 10 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, išvyko vėl tuo pačiu adresu į Klaipėdą; 2002 05 07 paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2003 04 03 atvyko į Marijampolės pataisos namus, paleistas 2008 05 21. Šie duomenys rodo, kad visą nurodytą laiką pareiškėjas gyveno Lietuvoje. Šie duomenys taip pat rodo, kad buvo laikotarpių (iki 2004 12 31), kai pareiškėjas buvo laisvėje ir galėjo kreiptis dėl asmens tapatybės dokumento išdavimo, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių jis galėjo nesuvokti, kad pats turi pasirūpinti dokumento gavimu.

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo tenkinamas.

II. Reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą prie VRM atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimu.

Šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka ir sąlygos reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, šio Įstatymo 24, 25, 26, 28, 53, 55 straipsniai). Įstatymo 2 straipsnio 32 punkte nurodyta, kad užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Šiuo atveju tai reiškia, kad pareiškėjui taikytinos Įstatymo nuostatos.

Įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tačiau jau iš šio straipsnio 1 dalies matyti, kad pirmiausiai prašymą ir dokumentus turi teikti pats asmuo, o tik po to sprendimą priima Migracijos departamentas (55 straipsnio 2 dalis).

Vidaus reikalų ministro 2005 12 21 įsakymu Nr. IV-445 patvirtintos Leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šios Taisyklės detaliai reglamentuoja leidimo nuolat gyventi išdavimo tvarką. Iš šių taisyklių nuostatų matyti, kad jokia migracijos įstaiga negali imtis kokių nors veiksmų dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo asmeniui, kol šis asmuo pats nesikreipia nustatyta tvarka į Taisyklėse nurodytą įstaigą su prašymu ir prie prašymo pridėtais dokumentais (jie taip pat nurodyti Taisyklėse), išduoti tokį leidimą. Dėl to, kol pareiškėjas nepateikė įgaliotai įstaigai prašymo Taisyklėse nurodyta tvarka, Migracijos departamentas negali būti įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus.

III. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

Iš pareikšto reikalavimo teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo iš valstybės, kai žalą jo manymu padarė valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, t. y. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Valdžios institucijų neteisėti veiksmai pareiškėjo paaiškinimu pasireiškė tuo, kad, jam ilgą laiką būnant laisvės atėmimo vietose, šių įstaigų administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad jam būtų išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Pagal CK 6.271 straipsnį žala gali būti atlyginama, kai nustatomi valstybės valdžios institucijų neteisėti aktai (institucijos ar jos darbuotojo veikimas ar neveikimas). Nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ir jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas teigia, kad dėl pataisos namų darbuotojų neveikimo pareiškėjui nebuvo išduoti jokie asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, dėl to pareiškėjas, kai buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų, negalėjo niekur įsidarbinti, negalėjo gauti jokių jam pagal įstatymus priklausančių išmokų. Teigia, kad tuo buvo padaryta turtinė žala. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš tų pačių aplinkybių – neturėdamas dokumento jis negauna darbo, darbo užmokesčio, socialinių išmokų, pašalpų. Dėl to patiria didelius nepatogumus, emocinę depresiją, negali integruotis į visuomenę.

Visų pirma, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodytos pasekmės tikrai buvo, taigi neįrodė vienos iš būtinų žalos atlyginimo sąlygų, numatytų CK 6.249 straipsnyje, buvimo.

Kita sąlyga, kuri būtina žalos atlyginimui, nurodyta CK 6.246 straipsnyje. Tai neteisėti veiksmai. Iš Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatų matyti, kad žalos atlyginimui būtini neteisėti valdžios institucijų veiksmai, t. y. kai institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Jau minėtos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos pareigą kreiptis su prašymu dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, o tuo pačiu ir dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nustato pačiam asmeniui, kuriam toks dokumentas būtinas. Tokios pačios nuostatos buvo ir 1998 12 17 – 2004 04 30 galiojusiame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Tik pats asmuo, kuris siekia gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, galėjo paduoti prašymą dėl leidimo, o tuo pačiu ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo.

Pareiškėjas ilgą laiką buvo laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose. Tiek iki 2003 05 01 galiojusiame Pataisos darbų kodekse (50 str.), tiek nuo 2003 05 01 galiojančiame Bausmių vykdymo kodekse (11 straipsnio 2, 4 punktai) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, leidžiama su prašymais, pareiškimais, skundais kreiptis į valstybės institucijas, gauti teisinę pagalbą. Taip pat šie asmenys per visą šį laikotarpį turėjo teisę paduoti prašymus laisvės atėmimo vietos administracijai, o administracijos atsisakymą tenkinti prašymą galėjo skųsti Kalėjimų departamentui. Nenustatyta, o pats pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, kad per visą bausmės atlikimo laiką pareiškėjas kada nors būtų kreipęsis dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento jam išdavimo, o toks jo prašymas nebūtų nagrinėjamas. Pareiškėjas nurodo, kad 1994 metais kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl dokumentų sutvarkymo. Visų pirma, dėl to nėra jokių įrodymų, antra, jau yra praėję senaties terminai kreiptis į teismą dėl įstaigos administracijos neveikimo, jeigu į tokį pareiškėjo prašymą ir nebuvo tinkamai reaguojama. Senaties terminą taikyti prašo valstybės atstovai šioje byloje.

Visi išvardinti teisės aktai nenumatė pareigos valstybės institucijoms nesant asmens prašymo inicijuoti kokias nors procedūras tam, kad asmenims būtų išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Iš pareiškėjo asmens bylos Nr. 4589 matyti, kad jo asmens tapatybė Klaipėdos miesto areštinėje buvo nustatyta užpildant areštuoto asmens anketą, ši anketa yra su fotonuotrauka areštuotajam identifikuoti. Pareiškėjo asmens tapatybė buvo nustatyta tinkamai, pareiškėjas neginčija, kad jo asmens tapatybė nustatyta teisingai. Paleidžiant pareiškėją jam buvo išduota pažyma, kuri, jam neturint kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, yra dokumentas, patvirtinantis tapatybę. Tai patvirtino ir pareiškėjo atstovas, pateikęs teismui tą patį 2008 05 21 pažymėjimą, kuriame banko darbuotoja, jo teigimu, įrašė skaičius, imituojančius asmens kodą (duomenys neskelbtini), nes taip pareiškėjas galėjo kreiptis į banko įstaigą. Bausmių vykdymo kodekso 180 straipsnyje nustatyta, kad paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai. Kadangi pareiškėjas neturėjo asmens dokumento, jam buvo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis bausmės atlikimą bei jo asmens duomenis (yra nuotrauka, gimimo data, vieta, šeimyninė padėtis).

Daugiau pareigų dėl asmens tapatybės dokumento išdavimo nuteistajam laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos neturi, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tai, jog jam nebuvo išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, yra šių institucijų ir Kalėjimų departamento kaltė. Kalėjimų departamento kaltės šiuo atveju iš viso nėra, nes pareiškėjas niekada neskundė pataisos namų įstaigos administracijos veiksmų ar neveikimo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo klausimu. Pareiškėjo atstovas nepagrįstai grindė Kalėjimų departamento kaltę tuo, kad apskritai nekontroliuojama, ar nuteitieji asmenys turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Visų pirma, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimą nuteistiesiems Kalėjimų departamentas kontroliuoja. Tai patvirtina Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 11 28 įsakymas Nr. 4/07-230 ir 2006 02 27 įsakymas Nr. 4/07-73 (b. l. 63-72). Antra, bet kuriuo atveju dėl tokių dokumentų išdavimo iniciatyvą turi parodyti pats nuteistasis, o sąlygas jo prašymo tenkinimui privalo sudaryti pataisos namų administracija. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, o jam būtų atsakyta, kad laisvės atėmimo vietoje tai neįmanoma.

Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad nei Kalėjimų departamento, nei pataisos namų administracijos kaltės tame, kad pareiškėjas iki šiol neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra. Nenustatyta, kad šios institucijos būtų neveikusios taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalo veikti.

Pareiškėjas neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tik dėl to, kad pats pasirinko tokį elgesio būdą. Minėta pirmiau, kad per visą periodą, kai pareiškėjas galėjo gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis pats niekur dėl to nesikreipė, nors nuo 2000 03 10 iki 2002 05 07 buvo laisvėje (taip pat buvo laisvėje ir iki 2000 metų). Skunde teismui pareiškėjas aiškina, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimas šiuo metu jam sukelia daugelį nepatogumų – jis negauna darbo, socialinių pašalpų. Tačiau lygiai tokia pati padėtis turėjo būti ir 2000 – 2002 metais, o pareiškėjas vis tiek nesiėmė priemonių, kad jam būtų išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Tuo periodu jis dar nebuvo praleidęs termino kreiptis dėl tokio dokumento gavimo. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad asmens tapatybės dokumento pareiškėjas neturi tik dėl savo paties neveikimo, todėl valstybės institucijas jis dėl to kaltina nepagrįstai.

Kadangi nėra CK 6.245 – 6.250 straipsniuose ir 6.271 straipsnyje nustatytų sąlygų ir pagrindų, žalos atlyginimas negalimas. Skundas šioje dalyje netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu – 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendž i a:

Pareiškėjo A. F., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies. Atnaujinti A. F. 2004 m. balandžio 29 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo (įstatymo Nr.IX-2207) 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kitus A. F. skundo reikalavimus atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.