Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-571-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
2A-571-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis (pran.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
V. Z.
Ieškovas
I. Z.
Advokatai
Inga Abramavičiūtė
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-571-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant atsakovo V. Z. atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama padidinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimu vaikams V. Z. ir L. Z. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 200 Lt iki 500 Lt kiekvienam vaikui ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-3). Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams po 200 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai ir padidėjo išlaidos jų išlaikymui, vaikai turi sveikatos sutrikimų, būtinos papildomos išlaidos jų gydymui bei ugdymui. Ieškovė dirba UAB „Čili Bistro“, jos atlyginimas atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro per mėnesį 725 Lt, ieškovė privalo mokėti 900 Lt mėnesines įmokas bankui už būsto paskolą. Išlaidos vaikų išlaikymui sudaro apie 900 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Nurodė, jog tinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaikus, teikė net didesnį išlaikymą nei buvo teismo priteista. 2007 metais vaikai kartu su atsakovu vasarą praleido Didžiojoje Britanijoje, ieškovė išlaikymo už šį laikotarpį atsakovui nemokėjo. Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra C. Z., atsakovas augina sugyventinės sūnų D. T., prisideda prie motinos ir sesers išlaikymo, kurios turi ribotą darbingumą. Atsakovas nekilnojamo turto Lietuvoje nuosavybės teise neturi, su sugyventine yra paėmę būsto paskolą būstui Didžiojoje Britanijoje įsigyti, kurioje ir gyvena. Atsakovo būtinos išlaidos viršija jo gaunamas pajamas, todėl jis neturi galimybių teikti didesnio nei po 300 Lt išlaikymo per mėnesį nepilnamečiams vaikams V. Z. ir L. Z. (b.l.77-80).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius 2009-02-06 išvadoje nurodė, jog pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaikų interesai ir užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis, todėl reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo turėtų būti patenkintas (b.l.47-48).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. Z. nepilnamečių vaikų L. Z. ir V. Z. išlaikymui po 450 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y., 2009-01-25 iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas sumokant ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskyrė tvarkyti jų motiną ieškovą I. Z.. Priteisė iš atsakovo valstybei 324 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 57 Lt pašto išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo leido vykdyti skubiai. Konstatavo, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo išlaidos viršija jo pajamas, atsakovas neatkleidė tikrosios savo turtinės padėties, todėl laikytina, jog atsakovas pajėgus teikti prašomą išlaikymą vaikams, ir kad ieškovas nuslėpė savo tikrąją turtinę padėtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti – sumažinti priteistą išlaikymą nuo 500 Lt iki 300 Lt, bei perskaičiuoti iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo gaunamas pajamas ir turimas išlaidas. Vadovaujantis teismo logika, taip pat turėtų būti vertinama ir ieškovės turtinė padėtis, nes ieškovės išlaidos gerokai viršija jos gaunamas pajamas. Teismas neįvertino, jog 2007 m. ir 2009 m. atsakovas su vaikais praleido porą vasaros mėnesių Didžiojoje Britanijoje. Šiais laikotarpiais ieškovė neurėjo jokių vaikų išlaikymo išlaidų, tačiau atsakovui negrąžino priteisto išlaikymo vaikams už šiuos mėnesius. Atsakovas šiuo laikotarpiu turėjo didesnių išlaidų nei iš jo buvo priteista, tačiau teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių. Nesutinka su teismo išvada, jog visi kasdieniai priežiūros rūpesčiai tenka išimtinai ieškovei, nes vasaros atostogas vaikai praleido pas atsakovą. Pažymi, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tė­vų turtinė padėtis. Teismas neatsižvelgė, jog pragyvenimo lygis Didžiojoje Britanijoje yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl jo dukters C. Z. išlaikymo išlaidos yra ženkliai didesnės, nei Lietuvoje atsakovo gyvenančių vaikų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vienodos teisės į išlaikymą turėjimas nereiškia, kad dviem ir daugiau vaikams turi būti priteistos visiškai vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio tėvo. Tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų, turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas. Vaikams nustatyti žvairumas ir alergija yra nuo gimimo, ir papildomos išlaidos vaikų gydymui buvo įvertintos ištuokos metu. Šiai dienai šios išlaidos nėra padidėjusios. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį, bei sumažėjusias atsakovo pajamas, atsakovas sutinka vaikams teikti po 300 Lt išlaikymą per mėnesį. Esant panašioms faktinėms aplinkybėms Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-723-479/2008 sumažino priteistą vaikams išlaikymą iki 300 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė privalėjo užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, todėl sudariusi kredito sutartį su banku įsigijo butą, ir padedant tėvams mokėjo įmokas. Sumažinus ieškovei darbo užmokestį, banko įsipareigojimus perėmė jos tėvai. Nors atsakovas neturi pareigos išlaikyti sugyventinės vaiko ir padėti savo motinai ir seseriai, tačiau išlaiko ir padeda, todėl darytina išvada, jog turi galimybę teikti didesnį išlaikymą ir savo vaikams. Ieškovė pripažįsta, jog vaikų atostogų metu, ieškovė negrąžino atsakovui vaikams priteistų lėšų, tačiau nuo 2008-04-24 iki 2009-05-25 atsakovas už 13 mėnesių vaikams pervedė 4350 Lt, t.y., po 167,50 Lt, o tai reiškia, jog taip pat nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus. Vaikai nešioja korekcinius akinius, kuriuos kas pusmetį reikia keisti ir šios išlaidos sudaro apie 800 Lt. Vaikai alergiški, juos būtina vešti į sanatoriją, o tai yra taip pat papildomos išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006-08-29 sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. Z., gim.(duomenys neskelbtini), ir V. Z., gim. .(duomenys neskelbtini) priteistas po 200 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (b.l.9). Ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą iki 500 Lt periodinėmis išmokomis.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta LR CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą) (LR CK 3.201 str.). Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.

Byloje nustatyta, jog ieškovė dirbant UAB „Čili Pica“, jos mėnesinis atlyginimas nuo 2009-05-01 buvo 500 Lt (b.l.107). Šiuo metu ieškovė užsienyje. 2008-10-07 VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio .(duomenys neskelbtini) (b.l.14-15). Minėto buto įsigijimui, 2007-08-08 sudaryta kredito sutartis, pagal kurią kredito gavėjai yra ieškovė I. Z. ir jos tėvai V. G. ir J. G.. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota (b.l.26).

Atsakovas nuo 2005 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje. 2009-06-01 VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas Lietuvoje nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi (b.l.87). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės (b.l.38-39). Atsakovo vidutinės mėnesio pajamos Didžiojoje Britanijoje sudaro apie 600 svarų sterlingų (GBP). Atsakovas yra sudaręs būsto kreditavimo sutartį (b.l.131), pagal kurią atsakovo mėnesio įmokos yra 575,47 (GBP). Atsakovui 2008-03-18 gimė dukra C. Z.. C. tris dienas per savaitę lanko (duomenys neskelbtini) dienos darželį, kurio dienos kaina yra 30 GBP. Atsakovas su Camilos motina nėra susituokę.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, turi įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis. Atsakovui yra gimusi dukra C., kurią jis taip pat turi išlaikyti. Tačiau bylos duomenimis atsakovas nėra sudaręs naujos santuokos, o tokiu atveju vieniša motina yra socialiai remtina. Atsakovas pateikia tik išlaidų sąskaitas, tačiau nepateikia jokių pažymų apie gaunamas lengvatas C. išlaikymui ir ugdymui.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista 450 Lt suma kiekvienam vaikui iki pilnametystės nurodydamas, jog priteista išlaikymo suma nepagrįstai didelė, vaikų poreikiai nepasikeitė, o atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti tik 300 Lt išlaikymą. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus.

LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 200 Lt per mėnesį (iš abiejų 400 Lt), t.y., pusė minimalios mėnesio algos. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki šiol atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams sudarė po 200 Lt per mėnesį. Įvertinant vaikų amžių (L. 8 metai, o V. 13 metų), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, lavinimui, užklasinei veiklai bei metų šventėms atsakovo teikiamas 200 Lt išlaikymas vaikui negalėjo patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Taigi, vaikų išlaikymo našta buvo išimtai ieškovės rūpestis. Nors atsakovas nurodo, jog rūpinosi vaikais, atostogas vaikai praleisdavo pas atsakovą Didžiojoje Britanijoje, ir atsakovas dėl aukštesnio pragyvenimo lygio turėjo didesnių išlaidų nei vaikų išlaikymui buvo priteista, o ieškovė negrąžino vaikams priteistos išlaikymo sumos, būtina įvertinti, jog vaikai per metus turi kelis kartus atostogas, kuriomis rūpinasi ir jų metu turi papildomų išlaidų ieškovė. Taigi, toks epizodinis rūpestis, kuris papildomai atsakovui kainuoja parodo, jog priteistas po 200 Lt išlaikymas vaikams, nei Lietuvoje, nei Didžiojoje Britanijoje nėra pakankamas patenkinti kasdieninius vaiko poreikius. Nuo šalių ištuokos praėjo beveik ketveri metai, vaikai paaugo, o taip pat išaugo ir vaikų poreikiai, taip pat keitėsi ir minimalus pragyvenimo lygis. Taigi ištuokos metu priteista vaikams išlaikymo suma realiai nebegalėjo patenkinti vaikų poreikių. Iš medicininių pažymų matyti, jog vaikai yra alergiški, turi regos sutrikimų, ir sveikatai būtinos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo orientacinio vienam vaikui priteistino dydžio, ir priteisė šiek tiek daugiau nei iš abiejų tėvų priteistina viena minimali alga. Įvertinus šalių vaikų bendruosius ir specialiuosius poreikius, atsakovo gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį, galimai gaunamas lengvatas ir socialines išmokas dukters ugdymui, pirmos instancijos teismo priteista 450 Lt vienam vaikui išlaikymo suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar nepagrįsta.

Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, atsižvelgiama į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra 32 metų amžiaus. Duomenų, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių byloje nepateikta. Taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaikų bei jo poreikiai. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikams tinkamą išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nepakankamai uždirba, tačiau neieško papildomo darbo ar veiklos, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas nedidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymo suma yra pagrįsta.

Apeliantas nurodo, jog po ištuokos nepasikeitė vaikų poreikiai, o vaikų sveikata buvo įvertinta priteisiant vaikams išlaikymą ištuokos metu, todėl nebuvo pagrindo didinti priteisto išlaikymo vaikams.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-05-11 nutarimu Nr. 570 ,,Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 1998, Nr. 45-1241) nuo 2006-07-01 1 MMA sudarė 600 Lt (Žin., 2006, Nr. 35-1251). Tuo tarpu nuo 2007-12-28 – 800 Lt (Žin., 2007, Nr 137-5592). Priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams vadovaujamasi ne tik pasikeitusiais, t.y., išaugusiais vaikų poreikiais, ar pasikeitusiomis maisto ir kitų vartojimo prekių kainomis, tačiau ir nuo 2006-09-29 pasikeitusiu pragyvenimo lygiu ir 1 MMA. Taigi, priteisiant išlaikymai nepilnamečiams vaikams vadovautasi ne tik pasikeitusiais, t.y., išaugusiais vaikų poreikiais, ar pasikeitusiomis maisto ir kitų vartojimo prekių kainomis, o nuo 207-12-28 pasikeitusiu pragyvenimo lygiu ir 1 MMA, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priteista kiekvienam vaikui po 450 Lt išlaikymo suma iš atsakovo yra be teisinio pagrindo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, vadovaujantis LR CPK 93 str. 96 str. iš atsakovo valstybei priteistina 11,20 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 11,20 Lt pašto išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski