Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-248/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
1A-248/2012
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00070-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta
Nuteistasis
D. S.
Nukentėjusysis
L. V.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Bylos Nr. 1A-248/2012
Proceso Nr. 1-72-1-00070-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam D. S. ,gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 14 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d.

Iš nuteistojo D. S. nukentėjusiajai L. V. priteista 6470 litų ir 8 centai turtinės bei 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimas bei 500 litų už advokato paslaugas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2011 metų kovo 11 d. apie 19 val., Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini), N. S. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis pastūmė G. S. ir, taip pargriovęs ji ant grindų, tyčia sudavė G. S. mažiausiai vienuolika smūgių rankomis ir kojomis į galvą, kaklą, krūtinę, pilvą, padarė šiam kraujosruvą odoje pakaušio srityje, kairio antakio išorinio galo srityje, dešinės akies vokuose, nosies srityje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakro - pasmakrės srityje, odos nubrozdinimus pakaušyje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje ir pasmakrės dešinėje pusėje, kraujosruvą ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos pusrutulių visame paviršiuje, plonasluoksnę hematomą po galvos smegenų kietuoju dangalu kaukolės pamato užpakalinės daubos srityje ir dalinai kaukolės pamato vidurinės daubos kairėje pusėje, kraujosruvas odoje kaklo priekyje ir kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvą dešiniame galvos sukamajame raumenyje ir gerklų srities dešinėje pusėje, paliežuvinio kaulo dešinio didžiojo rago lūžimą ir skydinės kremzlės dešinės plokštelės lūžimą, krūtinkaulio viršutinės dalies tiesioginį lūžimą ir kraujosruvą priekrūtinkauliniuose minkštuosiuose audiniuose lūžio vietoje, dešinės pusės II ir V bei kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII šonkaulių netiesioginius lūžimus priekinių pažastinių linijų projekcijoje, kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairio plaučio krūtinplėvės sąaugų plyšimą šonkaulių lūžių projekcijoje bei kairio plaučio krūtinplėvės ir audinio plyšimus, odos nubrozdinimus pilve su nežymia poodžio kraujosruva bei kairės kepenų skilties priekinio krašto kapsulės ir audinio plyšimą, tuo sukėlė stiprų kūno sumušimą, pasireiškusį dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir audinius, trauminį šoką, dėl ko G. S. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais D. S. nužudė kitą žmogų.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas neneigia, kad įvykio dieną vartojo alkoholio, tačiau pažymi, kad nusikaltimo padarymui apsvaigimas nuo alkoholio įtakos neturėjo, nes jis buvo išsimiegojęs ir suvokė savo veiksmus.

Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė, kad jis turi vaiką, kuriuo, būdamas laisvėje, rūpinosi, ir kuriam be jo (D. S. ) pagalbos sunku gyventi. Apeliantas nurodo norintis atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą, pataisos namuose nori dirbti.

Nuteistojo teigimu, turėtų būti atsižvelgta, kad prieš byloje nagrinėjamą įvykį, nukentėjusysis jam buvo sužalojęs pilvą. Be to, nusikaltimo padarymo metu G. S. sakė jį (D. S. ) nužudysiąs. Apeliantas nurodo žinojęs, kad nukentėjusysis stalčiuje laikė peilį, todėl labai išsigando.

D. S. pažymi, kad gailisi nusikaltęs ir teigia nepagalvojęs, kad savo veiksmais gali nužudyti G. S. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

D. S. apeliaciniame skunde neginčija atėmęs gyvybę G. S. , tačiau nurodo nepagalvojęs, kad savo veiksmais gali jį nužudyti. Toks apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Iš 2011-04-19 d. specialisto išvados Nr. M 35-86/11(06) matyti, kad nukentėjusysis patyrė bent vienuolika trauminių poveikių (b. l. 65-68, t. 1). Specialisto išvadoje Nr. M 86/11 (06) nurodyta, kokie sužalojimai padaryti G. S. (b. l. 52-62, t. 1). Tarp sužalojimų nurodyti ir tokie, kaip paliežuvinio kaulo dešinio didžiojo rago lūžimas ir skydinės kremzlės dešinės plokštelės lūžimas, krūtinkaulio viršutinės dalies tiesioginis lūžimas ir kraujosruva priekrūtinkauliniuose minkštuosiuose audiniuose lūžio vietoje, dešinės pusės II ir V bei kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII šonkaulių netiesioginiai lūžimai priekinių pažastinių linijų projekcijoje, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairio plaučio krūtinplėvės sąaugų plyšimas šonkaulių lūžių projekcijoje bei kairio plaučio krūtinplėvės ir audinio plyšimai, kairės kepenų skilties priekinio krašto kapsulės ir audinio plyšimas. Dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir audinius, trauminiu šoku G. S. įvykio vietoje mirė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis įvykio metu buvo 26 metų amžiaus, turėjo vidurinį išsilavinimą ir gyvenimiškos patirties. Todėl jis negalėjo nesuvokti, kad padarydamas tokius sužalojimus nukentėjusiajam, kokie nustatyti specialisto išvadoje, gali jį nužudyti. Nėra įrodymų, kad jis turėjo tiesioginę tyčią nužudyti, tačiau neabejotinai suvokdamas pavojingą veikos pobūdį, numatydamas galimas pasekmes - nukentėjusiojo mirtį ir savo tyčiniais veiksmais leisdamas tokioms pasekmėms kilti, D. S. , veikdamas netiesiogine tyčia, atėmė nukentėjusiajam gyvybę, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti, jog prieš byloje nagrinėjamą įvykį nukentėjusysis buvo sužalojęs D. S. į pilvą, o įvykio metu sakė nužudysiąs jį (nuteistąjį), todėl jis, žinodamas, kad nukentėjusysis stalčiuje laiko peilį, labai išsigando.

Šie apeliacinio skundo teiginiai nepakeičia nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos vertinimo. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad D. S. į pilvą vašeliu buvo sužalotas 2010-12-11, tačiau vykti į ligoninę atsisakė. Tai patvirtina, kad sužalojimas nebuvo pavojingas (b. l. 72, t. 1). Be to, nuo D. S. sužalojimo vašeliu į pilvą iki byloje nagrinėjamo įvykio praėjo gana nemažai laiko – 4 mėnesiai, todėl nuteistasis neturėjo pagrindo manyti, kad nukentėjusysis turi kokių nors agresyvių sumanymų prieš jį, kuriuos ketintų realizuoti. Nukentėjusysis buvo 47 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, todėl jis nebuvo fiziškai pranašesnis už žymiai jaunesnį panašaus kūno sudėjimo nuteistąjį. Nukentėjusiajam nustatytas sunkus girtumas, kuris ribojo jo galimybes atlikti aktyvius, tarp jų ir smurto veiksmus. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo manyti, kad 2011-03-11 įvykio metu D. S. turėjo pagrindo bijoti, kad nukentėjusysis jį sužalos.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Apeliantui paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra vieneriais metais griežtesnė už sankcijos vidurkį. Kaip vienas iš faktorių, įtakojusių bausmės dydį, nuosprendyje nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad apeliantas nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas šią aplinkybę ginčija, nurodydamas, kad nors įvykio dieną vartojo alkoholio, nusikaltimo padarymui apsvaigimas nuo alkoholio įtakos neturėjo, nes jis buvo išsimiegojęs ir suvokė savo veiksmus. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2011-03-15 D. S. parodė, kad 2011-03-11 po pietų trise (jis, J. M. ir N. S. ) išgėrė 3 butelius degtinės ir butelį vyno (b. l. 170-172, t. 1). Tačiau tiek šioje, tiek ir 2011-03-17 apklausoje jis teigė, kad apsvaigimas nuo alkoholio įtakos jo veiksmams neturėjo (b. l. 174-175, t. 1). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino, kad įvykio metu buvo išgėręs butelį degtinės, tačiau teigė, kad apsvaigęs nesijautė. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo aiškinimą apie apsvaigimą nuo alkoholio ir jo poveikio apelianto veiksmams nebuvimą vertina kaip nuteistojo siekį išvengti atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir taip palengvinti savo padėtį. Kaip matyti iš nuteistojo bei liudytojų N. S. , J. M. , D. S. parodymų, apeliantas 2011-03-11 pradėjo girtauti po pietų. Nustatyta, kad konfliktas, kurio metu buvo nužudytas G. S. , tą pačią dieną kilo apie 19 val., taigi, nuo girtavimo iki konflikto praėjo tik kelios valandos. Atsižvelgiant į išgerto alkoholio kiekį (butelis degtinės), D. S. konflikto metu turėjo būti apsvaigęs. Tokia jo būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes, kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, smurtauti prieš G. S. jis pradėjo be jokios rimtos priežasties - dėl to, kad šis buvo neblaivus, piktas, pradėjo triukšmauti, blaškėsi po kambarį ir virtuvę, ieškojo valgyti. Tokia smurto priežastis ir jau anksčiau aptartas intensyvumas duoda pagrindą teigti, kad nuteistojo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, darbas laisvės atėmimo vietoje, žalos atlyginimas gali turėti reikšmės bausmės vykdymui ir jos trukmei, o šiuo metu vien tik noro tinkamai elgtis išreiškimas apeliaciniame skunde nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytinas.

Gailesčio išreiškimas dėl padaryto nusikaltimo taip pat nėra pakankamas pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatytas nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Iš nuteistojo pozicijos pirmosios instancijos teisme, kai jis grubiai atsisako pripažinti nukentėjusiosios – nužudytojo dukros civilinius ieškinius dėl laidojimo išlaidų ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš pirmosios instancijos teismo protokole užfiksuoto netinkamo D. S. elgesio šiai nukentėjusiajai duodant parodymus, taip pat iš to, kad jis tik iš dalies pripažino kaltę, nurodydamas mažesnį negu nustatyta nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, matyti, kad D. S. nelaikytinas nuoširdžiai besigailinčiu dėl padaryto nusikaltimo asmeniu.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad D. S. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – G. S. mirtį. D. S. ankščiau nėra teistas, niekur nedirba, neigiamai asmenį apibūdinančiose įskaitose neįrašytas, byloje jį charakterizuojančių duomenų nepateikta. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai paskyrė 1 metais už sankcijos vidurkį didesnę bausmę. Ši bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl nešvelnintina. Paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti ir atsižvelgiant į apeliacinio skundo teiginį, kad D. S. turi vaiką, kuriuo, būdamas laisvėje, rūpinosi, ir kuriam be jo (D. S. ) pagalbos sunku gyventi. Tačiau apeliacinės instancijos teisme kalbėdamas apie šią aplinkybę, nuteistasis kiek kitaip parodė apie savo bendravimą su sūnumi, teigdamas, kad sūnų aplankydavo kartą per mėnesį, jį remdavo pagal savo finansines galimybes. Taigi toks nuteistojo ir jo sūnaus, kuris gyvena su savo motina, bendravimas nelaikytinas prioritetu ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą.

Skundžiamu nuosprendžiu teisingai išspręsti ir su civiliniu ieškiniu susiję klausimai. Ši nuosprendžio dalis apeliaciniame skunde nėra ginčijama.

Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas Kruopys Svajūnas KnizlerisLinas Šiukšta