Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-782-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
2S-782-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-07009-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Pareiškėjas
T. G.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-782-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07009-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. G. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja T. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notarą A. D. atlikti notarinį veiksmą, papildyti vykdomąjį įrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos T. G. skundą dėl notaro A. D. atsisakymo atlikti veiksmą paliko nenagrinėtą.

Teismas konstatavo, jog į teismo posėdį neatvyko pareiškėja ar jos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjai pranešta tinkamai ir laiku. Neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Iki teismo posėdžio pradžios iš pareiškėjos, jokių prašymų nėra gauta. Tokiu atveju pareiškėjai neatvykus į teismo posėdį, teismas pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja T. G. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantė teigia, kad ji yra pagyvenęs žmogus, turinti pakankamai daug ligų, bei sveikatos sutrikimų. Į teismo posėdį 2010-11-23 ji negalėjo atvykti dėl svarbios priežasties, nes ryte jai pakilo temperatūra bei pajuto didelį danties skausmą. Dėl šios priežasties buvo priversta kreiptis skubios pagalbos į medicinos specialistą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą notaras A. D. prašo jį atmesti, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtą tuo atveju, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 str.1 d. nurodytu atveju (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Skundai dėl notarų veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 442 str. 6 p.). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Jokių išimčių, susijusių su skundo dėl notaro veiksmų palikimu nenagrinėto, CPK V dalis nenumato, todėl sprendžiant tokio skundo palikimo nenagrinėtu klausimą vadovaujamasi bendrosiomis CPK normomis.

Remiantis CPK nuostatomis, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba, jei to prašo atsakovas, priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. pagrindu teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas (jo atstovas), neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Kitaip tariant, CPK 296 str. 1 d. 5 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymą įstatymų leidėjas tiesiogiai sieja su ieškovo bendrosios pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. – nevykdymu (CPK 7 str., 42 str. 5 d.).

Tuo atveju, jeigu ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviems sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina tai, kad teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu atveju vertinti šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą bei nuspręsti, ar neatvykimo į teismo posėdį priežastis yra svarbi.

Taigi aplinkybė, leidžianti šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra informavimo pareigos laiku pranešti teismui apie nedalyvavimą teismo posėdyje tinkamas įvykdymas. Dar daugiau, asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad tai yra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apie 2010-11-23 10.30 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį pranešė pareiškėjai pasirašytinai (b.l. 18,19). Tačiau nurodytą dieną ir valandą pareiškėja į posėdį neatvyko ir teismui iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikti jokie prašymai dėl bylos nagrinėjimo pareiškėjai nedalyvaujant, ar bylos nagrinėjimo atidėjimo. Tokiu būdu teismas neturėdamas teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, ar pareiškėja neatvyko į 2010-11-23 teismo posėdį dėl svarbių ar dėl nesvarbių priežasčių, nes pareiškėja iš viso neinformavo pirmosios instancijos teismo apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje, t. y. pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja neatvyko į teismo posėdį, pagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą. Kitaip tariant, teismas, pareiškėjai neatvykus į posėdį, neturėdamas duomenų apie neatvykimo priežastis, tačiau žinodamas, kad pareiškėja yra tinkamai informuota apie posėdį, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi procesine teisės norma, reglamentuojančia šalių neatvykimo į posėdį pasekmes, ir jos pagrindu ieškinį paliko nenagrinėtą. Priimti kitokį procesinį sprendimą, pavyzdžiui, atidėti bylos nagrinėjimą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi jam nebuvo žinoma pareiškėjos pozicija dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo.

Apeliantė teigia, kad į 2010-11-23 teismo posėdį ji negalėjo atvykti dėl svarbios priežasties, nes ryte jai pakilo temperatūra bei pajuto didelį danties skausmą. Dėl šios priežasties buvo priversta kreiptis skubios pagalbos į medicinos specialistą. Tačiau atskirajame skunde nurodomos neatvykimo į posėdį aplinkybės nagrinėjamu atveju nepripažintinos svarbiomis, kadangi pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kartu su skundu pateikta paskyrimų knygelė pas odontologą (b.l. 29) neįrodo, jog pareiškėja į 2010-11-23 teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad teismo posėdis buvo paskirtas ne anksti ryte, tačiau 10.30 val., todėl pareiškėja, net ir esant nenumatytoms aplinkybėms, trukdžiusioms atvykti į posėdį, pasinaudodama šiuolaikinėmis telekomunikacijomis, galėjo apie tai informuoti teismą, tačiau to nepadarė.

Civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą.

Nagrinėjamu atveju visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis bei netinkamai vykdė procesines pareigas, tokiu būdu vilkino procesą, gaišino kitų proceso dalyvių ir teismo laiką, kas, kolegijos teigimu ir sudarė pirmosios instancijos teismui teisinį pagrindą pritaikyti dėl to įstatymų leidėjo numatytas poveikio priemones – palikti skundą nenagrinėtą.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos T. G. skundą dėl notaro A. D. atsisakymo atlikti veiksmą palikdamas nenagrinėtu, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 246 straipsnio normą, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutarties, iš pareiškėjos T. G. priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos T. G. 5 (penkis) litus ir 60 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski