Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-818-168/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-27
Bylos Nr.
1S-818-168/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
Teisėjas Arūnas Nevardauskis Nr. 1S-818-168/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1.;2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.;2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo I. R. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutarties, kuria I. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. įtariamas tuo, kad jis, 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kaip įtariama narkotinės medžiagos – kanapes ir jų dalis, kurią gabeno ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2010-10-10, 14 val., kuomet neteisėtai įgytą ir laikytą kaip įtariamą narkotinės medžiagos - kanapes ir jų dalis, Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje „L.“, neteisėtai už 20 litų pardavė R. K., po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-10-10, apie 18 val., Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., neteisėtai laikytos kaip įtariama narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalis už 40 litų neteisėtai pardavė M. Ž., o likusią dalį neteisėtai įgytos, laikytos kaip įtariama narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė iki 2010-10-10, 20.05 val., kuomet kratos metu garaže, esančiame Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kitą dalį – tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kaip įtariama narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė prie savęs iki 2010-10-10, 21 val. 10 min., kuomet Panevėžio vyriausiajame policijos komisariate, asmens kratos metu šią kaip įtariamą narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d.

Įtariamasis I. R. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2006-10-10. Skundžiama 2010-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi I. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo I. R. gynėjas advokatas A. Penelis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį. Nurodo, kad teismas, spręsdamas suėmimo klausimą vadovavosi formaliais pagrindais ir motyvais. Teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, t. y., kad yra jauno amžiaus, neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, bei iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Mano, kad teismas pažeidė LR BPK 122 str. 6 d. reikalavimus ir LAT senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 22 punkto nuostatas, nes paskirdamas suėmimą nepakankamai išsamiai įvertino aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Todėl nėra aišku, kodėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo I. R. gynėjo skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.

Įtariamasis I. R. iš dalies prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, byloje yra ir daugiau faktinių duomenų, patvirtinančių jam pareikšto įtarimo pagrįstumą. Tai automobilio apžiūros protokolas, patalpų kratos protokolas, asmens apžiūros protokolas, rodomo asmens atpažinti protokolai, kitų įtariamųjų parodymai bei kita bylos rašytinė medžiaga.

LR BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (LR BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (LR BPK 122 str. 1-3 p.).

Teismas nutartyje nurodė, kad I. R. būdamas laisvėje, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tokius suėmimo pagrindus numato LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.

LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad I. R. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis I. R. nevedęs, niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtais šeimyniniais ir kitais socialiniais ryšiais. Šių aplinkybių buvimas teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad siekdamas išvengti galimos realios laisvės atėmimo bausmės I. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Įtariamojo jaunas amžius, gyvenamosios vietos turėjimas tokio pagrindo buvimo nepaneigia. Jo nepaneigia ir tos aplinkybės, kad I. R. nebuvo anksčiau teistas, yra registruotas darbo biržoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nors suimtasis I. R. nėra teistas, tačiau jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamas padaręs tyčinę BK 260 str.1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu yra savanaudiška. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis pragyvenimui lėšas gali gauti iš nusikalstamos veiklos, todėl teismas pagrįstai suėmimą paskyrė ir LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė ne tik suėmimo pagrindus, bet ir išsamiai motyvavo kiekvieno iš šių pagrindų buvimą, todėl skundo argumentai dėl LR BPK 122 str. 6 d. reikalavimų ir LAT senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 22 punkto nuostatų neatitikimo atmestini.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrįsta Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad I. R. atžvilgiu BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kaip tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aukščiau nurodyti suėmimo paskyrimo pagrindai yra patvirtinti šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Suimtojo I. R. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė