Kauno apygardos teismo nuosprendis

J. B. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2022 m. balandžio mėnesio tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, bendroje jo ir jo sutuoktinės V. B. lovoje, nukentėjusiajai V. Č. miegant kartu su jais, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas nukentėjusiosios V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko nukentėjusioji negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų, prieš mažametės valią, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. įkišęs pirštus pro nukentėjusiosios V. Č. apatinių kelnaičių kraštą lietė jos lytinius organus bei, įkišęs juos į nukentėjusiosios lytinius organus, laikė ten pirštus ne mažiau kaip 20–30 sekundžių, po to dirgino juos, be to, paėmęs mažametės V. Č. ranką, dėjo ją ant savo lytinio organo, kišo rankas po V. Č. palaidine ir glostė bei ranka spaudė jos krūtinę.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat jis tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei (duomenys neskelbtini) savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, ne mažiau kaip vieną kartą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, per nukentėjusiosios V. Č. rūbus lietė jos krūtinę, o (duomenys neskelbtini), 6–7 val. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, svetainės kambaryje, prisėdęs šalia jos, gulinčios lovoje, ir, pakišęs savo ranką po tuo metu jos vilkėtais naktinukais, delnu apie 2-3 minutes glostė jos nugarą iki pat kelnaičių ir taip glostydamas atsegė jos liemenėlę, o jai atsigulus ant pilvo ir susirietus, paklausė: ,,ar tu manęs bijai?", tokiais savo veiksmais atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti mažametės V. Č. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir šiais savo veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nesunkiai sutrikdė mažamečio sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei (duomenys neskelbtini) 6–7 val. laikotarpiu, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartaudamas ir tvirkindamas mažametę V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, t. y. sukėlė jai (duomenys neskelbtini), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų, t. y. sukėlė V. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 1 punkte

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis J. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog viskas yra sugalvota, kad žmonės gautų iš jo pinigų. Užaugino savo dukrą, pas jį atvažiuoja anūkės, nieko negailėjo V. V. šeimai nupirko televizorių, skalbimo mašiną. V. yra melagė, ką pati pripažino, yra isterikė – jei gražiai pašnekini tai viskas gerai, o jei ne – tai pyksta. Tėvams ne kartą sakė, kad nešauktų ant vaiko.

D. vienu momentu labai pykosi su seneliais. Ji neturėjo draugų, jo (J. B.) žmona yra jos podė (krikšto mama). Kadangi jų name yra dušas, D. atvažiuodavo praustis, žmona ją išmokė išsiplauti galvą, pas juos gamino maistą. Dėl jos visaip stengdavosi, visur veždavosi su savimi. Po kurio laiko ji pasikeitė ir seneliai ją pradėjo girti, o ne peikti. Jai tas labai patiko. Tačiau jos seneliams labai nepatikdavo, jei jie (B.) D. nupirkdavo kokį nors drabužį. Kad ji tapo linksmesnė, pastebėjo ir medikai. Taip pat ji pradėjo žmogiškiau rengtis. Kai kartą po D. nuotrauka Facebooke jis pakomentavo, kad galėjo fotografijai pasirinkti kokį žmoniškesnį foną, o ne daugybę metų nedažytas duris, seneliai labai supyko. Jei kur važiuodavo su D., tai visuomet važiuodavo ir jo žmona. Tuo metu jis (J. B.) dirbdavo, todėl vienas su D. niekur nevažiuodavo. Mano, jog jo šeimos dėka D. tapo normali mergina.

Teigia, jog jis niekada nelindo ir neketino lįsti prie vaikų, mano, jog iš jo norima pinigų – jų reikia tiek D., tiek V. Mano, kad viską sureguliavo V. mama. Apie V. pasisakymus gali pasakyti, kad visa tai ji rado internete. Šiais laikais vaikai daug gudresni. V. visuomet miegodavo su ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jų nupirkdavo arba jie, arba V. mama palikdavo. Tą dieną (kai ji išėjo) ryte jai užėjo kažkokia isterija. Jis ją žadino, kad nueitų į tualetą nueitų ir net nesuprato kas atsitiko, kodėl ta isterija ją ištiko.

Dėl problemų su (duomenys neskelbtini) sakė mamai, kad ją vežtų pas daktarus, tačiau ji nevežė, sakė, kad ji išaugs.

D. tiek nemeluodavo, kiek meluodavo V.. D. kartais duodavo 5 eurus pietums, nors ji gaudavo juos nemokamus, bet sakydavo, kad neskanūs. Buvo tokia kalba, kad nepirkti jai dovanų, o dėti pinigais į jos sąskaitą. Sąskaita nebuvo atidaryta, nes jai atidaryti buvo reikalinga mama, o ji sąskaitos neatidarė. Per kelis metus būtų susirinkę kažkiek pinigų. Pinigai visuomet reikalingi, todėl dabar ir prašo 10 000 Eurų, o anksčiau nebuvo sugalvoję, kaip gauti pinigų. Su D. seneliais bendraudavo, važiuodavo pas juos, jie priekaištaudavo, kad V. pas juos atvažiavus žaidžia, o D. reikia visus darbus daryt.

Pamena V. parodymus. Kodėl V. išlėkė iš namų – nežino. Tą rytą paėmė ją už peties ir pradėjo žadinti. Paskui jai paskambino mama ir liepė eit pas A. Nesuprato kame reikalas. Apie menstruacijas su V. nekalbėjo, liemenėlės jai neatseginėjo ir neglostė. Mano, kad V. melavo. Ir šiaip ji smulkmenas meluodavo, mano, kad pamelavo ir apie šį dalyką. Kai pirmą kartą liko nakvoti jų namuose, V. buvo penki, ji visą laiką miegodavo salione – jų su žmona miegamajame nemiegojo. Šalia žmonos jų lovoje iš krašto miegodavo S. Iš karto po įvykio dar bendravo. Viską, ką pasakojo V., laiko melu, mano, kad visa tai sugalvojo jos mama. Kalbėjo su jos mama apie šią situaciją, bet paviršutiniškai. Iki V. Č. apklausos, nei Č., nei D. seneliai iš jo pinigų neprašė.

Perskaičius elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą (3 t., b. l. 9–10), kur V. Č. nurodo jam išsitrinti žinutes J. B. paaiškino, jog toks pokalbis buvo pačioje pradžioje, kai tik sužinojo, kad prasidės tyrimas. Kodėl ji taip liepė daryti – jis paaiškinti negali. Telefono numeris, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) yra žmonos.

Su D. elgėsi kaip su dukra, ji norėjo atvažiuoti, nežino kas visa tai sugalvojo. Apie pinigų reikalavimą matė tik iš ,,popierių“, kuriuos surašė advokatas. Visą laiką, kai mergaitės atvažiuodavo, jos apsikabindavo, pabučiuodavo, su jomis elgėsi kaip su dukromis. Niekada nebuvo to, kad būtų lietęs V. lytinius organus, jos rankos nedėjo ant savo lytinio organo. Mano, kad vaikams buvo sutrikdyta sveikata tada, kai ant jų tėvai šaukdavo – aplinka vaikų sveikatą sutrikdė. Nemano, kad mergaitėms padarė kokią nors žalą.

Neįgalią savo motiną prižiūrėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kol ji mirė.

Ar tikrai jis dviese, kaip nurodo D., su ja yra kur nors važiavęs, dabar atsakyti negali. Prie krūmų buvo sustojęs, nes turi prostatos problemų.

Sakydamas, kad, kaip nujausdamas stengėsi nevažinėti tik dviese, turėjo omenyje, tai, jog vienu metu į „Facebook“ buvo atsiųstas pranešimas iš nežinomo asmens, su perspėjimu būti atsargiam su V. Č., nes turės su ja problemų. Datos, kada toks pranešimas buvo neprisimena, bet tai buvo prieš nemažai metų. Po to įvykio su V. Č., nors ir bendravo, bet nelabai daug.

Dėl veikų, susijusių su V. Č.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., atsižvelgus į ekspertų išvadą, jog V. Č. nerekomenduojama toliau apklausti (dalyvauti teismo posėdyje), buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiais duomenimis nustatyta, jog vaiko apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologei, V. Č. papasakojo, jog J. B. yra jos mamos draugės vyras, kuris labai daug kartų yra lietęs jos krūtinę. (duomenys neskelbtini), per atostogas (jos prasidėjo v(duomenys neskelbtini), baigėsi (duomenys neskelbtini), nuo sekmadienio, kartu su S. (pastaba – V. Č. brolio dukra, kuriai 5 metai) viešėjo pas V. ir J. B.. V. nurodė, jog pas B. važiavo dėl S., nes bijojo, kad J. B. gali prie jos lįsti. S. sekmadienį išsivežė, o ji liko, nes J. paprašė prižiūrėti kartu su jais gyvenančią, nevaikštančią jo mamą. Pirmadienį ryte, apie 6–7 val., jai miegant kambaryje ant išskleidžiamos lovos, J. B., atsisėdęs šalia jos, ėmė glostyti jai nugarą, glostydamas atsegė liemenėlę. Glostė delnu, plačiau kairę nugaros pusę, nes ant kitos pusės ji gulėjo. Glostė iki pat kelnaičių ir tai darė apie 2-3 minutes. Jai tas labai nepatiko. Tuo metu ji buvo veidu atsisukusi į J. B., vilkėjo naktinukus. Ji jam nieko nesakė, tik atsigulė ant pilvo ir susirietė. Jis jos paklausė: ,,ar tu manęs bijai?“. Į šį jo klausimą ji nieko neatsakė. Ji labai jo bijojo, bijojo, kad jis vėl taip gali padaryti. J. B. norėjo jai papasakoti apie mėnesines, tai nuėjo į savo kambarį prie kompiuterio, o ji, nubėgusi į tualetą užsisegė liemenėlę ir, paskambinusi mamai, pasakė, kad ,,tai atsitiko vėl“. Iš šių žodžių mama suprato, nes anksčiau jai buvo pasakojusiu apie J. B. veiksmus. Mama paliepė susirinkti daiktus ir eiti pas A. (mamos sugyventinis). Jai imant daiktus, J. paklausė, ar ji pasiskundė mamai, atsakiusi, jog to nedarė, išbėgo iš namo Nuėjus pas tėtį A. (taip ji vadina mamos sugyventinį), jam pasakė kas buvo. Kitiems, t. y. auklėtojai ir socialinei pedagogei, apie šį įvykį papasakojo mokykloje, kuomet šios pradėjo aiškintis kodėl ji nesportuoja per kūno kultūros pamoką. Ji joms paaiškino, jog nesportuoja todėl, kad kūno kultūros mokytojo balsas labai panašus į J., ir kad ji jo bijo. Socialinei pedagogei ir auklėtojai pasakojo, kad J. ją lietė. Kitą dieną, socialinė pedagogė jai pasakė, jog ji privalo apie tai pranešti policijai. Šio įvykio metu, namuose buvo tik J. B. ir jo motina (nevaikštanti, gulėjusi kitame kambaryje. V. Č. taip pat nurodė, jog J. B. pirmą kartą taip pasielgė kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kad nesušaltų, ji miegodavo kartu su V. ir J. B.. Ji miegojo tarp jų, per vidurį. Atsibusdavo naktį, jausdama, kad J. ją liečia. Atsimena daugelį kartų, tik nežino kuris buvo pirmas. Ji jausdavo jo lietimą pilvo apačioje, jo ranką jos tarpkojyje, į jį jis kišdavo pirštus. Jis kišdavo pirštus (kūno vietą ji parodė ant lėlytės) į jos lytinius organus, tai įvardindama kaip pilvo apačią, ir į vidų, ir iš išorės. Ji gulėdavo ir jausdavo kaip jis 1-2 pirštus kišdavo, kartais giliai, kartais ne. Ant savo piršto parodė, kiek J. B. jai į lytinius organus įkišdavo savo pirštą arba pirštus (parodė per savo piršto ilgį). Jai skaudėdavo, tačiau sužalojimai jokie nepadaryti. Įkišęs pirštus arba pirštą, laikydavo apie 20-30 sekundžių, slankiodavo pirmyn ir atgal, kartais tik įkišdavo ir ištraukdavo. Jai būdavo labai nemalonu. Taip pat jis liesdavo ir spausdavo jos krūtinę. Spausdavo viena ranka ir jai labai skaudėdavo. Naktį krūtinę liesdavo po rūbais, dieną, per rūbus. Tai pat dėdavo jos ranką, t. y. delną prie savo lytinio organo. Tas organas atrodė kaip ranka per riešą (parodo). Ji tik laikydavo jo lytinį organą. Po to, jis patraukdavo jos ranką ir nusisukdavo į šoną. Tuo metu ji gulėdavo ant nugaros, užsimerkusi. Nebūdavo, kad atsimerktų. Neatsimerkdavo, nes norėjo, kad jis galvotų, kad ji miega. Nukentėjusioji nurodė, kad kiek tų kartų buvo, ji negali tiksliai pasakyti, bet ant pirštų, jų nesuskaičiuotų. Atvejų, kai jis įkišdavo pirštą, buvo daug. Ji jausdavo kai jis įkišdavo pirštus ar pirštą. Ji visada miegodavo su apatinėmis kelnaitėmis, tai visus tuos kartus jis pirštus kišdavo pro kelnaičių apačios kraštą (parodo ant lėlytės). Tie visi kartai būdavo panašūs. Viskas vykdavo naktimis, o dienomis liesdavo per rūbus. Ilgiausiai pas J. ir V. B. buvo likusi 2–3 savaitėm. Per savaitę būdavo 2–3 tokie kartai. Ji prašydavo V. B. leisti jai miegoti atskirai, bet ji neleisdavo, sakydama, kad ji atsikloja ir gali sušalti. J. B. taip darydavo kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Iki (duomenys neskelbtini) metų ten dažnai likdavo. Būdama (duomenys neskelbtini) metų, ji pasipasakojo mamai ir tėčiui (taip ji vadina motinos sugyventinį A.). Pasipasakojo, supratusi, kad tai negali būti paslaptis (likus dviese, J. B. jai sakydavo, kad čia jų nedidelė paslaptis). Kai mamai papasakojo, kad J. lietė jos krūtinę ir tarpkojį, mama nustebo ir sakė, jog daugiau ten ji nevažiuos. Mamos sugyventinis pasakė taip pat. J. B. klausdavo, kodėl ji neatvažiuoja pas juos, o ji sakydavo, jog neleidžia mama. Pas V. ir J. B. ji vėl vyko po kokių (duomenys neskelbtini) mėnesių. Nukentėjusioji nurodė, jog tuomet kai likdavo pas J. V. B. miegoti, tai J. B. ne visuomet lįsdavo, bet daugiau lįsdavo nei nelįsdavo. Pirštus į jos lytinius organus kišdavo tuomet, kai ji miegodavo su V. ir J. B. jų bendroje lovoje (1 t., b. l. 118–120).

Nukentėjusiosios V. Č. atstovė pagal įstatymą V. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog J. B. žmona yra jos sugyventinio sesuo. Santykiai artimi. (duomenys neskelbtini) V. išvažiavo pažiūrėti J. B. mamą. Ryte ji paskambino apie 7.15 val. ir pasakė, kad diedukas (taip ji vadino J. B.) ją lietė už krūtinės. Kai skambino, ji kalbėjo verkdama ir tyliai, paklausus, kodėl tyliai kalba, pasakė, kad yra tualete ir nori, kad negirdėtų diedukas. Liepė V. eiti pas savo sugyventinį A. P. (V. B. brolį), kuris dirbo fermose netoliese ir palaukti mašinoje, kol ji (V. Č.) atvažiuos. Kai V. parsivežė namo, ji tik drebėjo ir nieko nesakė. Kai V. nuėjo į mokyklą, mokytojas pakėlė balsą, kažką pasakė ir ji nubėgo pas socialinę darbuotoją, kuriai pasakė, kad nebegali klausyti to balso. Ji pasikeitė iš esmės, jeigu jai kažką pasakai ji susigūžia. Ji labai stresavo, paskui jai (duomenys neskelbtini), po ligonines važinėjo. Namie ji daugiau nieko nepasakojo, tik kai atvažiavo vaikų teisės, tada ji pradėjo kalbėti. Girdėjo, ką ji pasakojo apklausoje. Ji pasakojo, kad ją kelis kartu lietė, vienais metais, kitais metais, ji buvo nieko to nepasakojusi. Iki tol ji buvo linksma. B. šeima labai padėjo jų šeimai, buvo pavyzdys, dar dabar nelabai tiki, kad jis kažką galėtų padaryti blogo, bet kai V. pasakė, kad lietė lytinius organus, suprato, kad tai buvo ne vienas kartas. Gal paskutinį kartą ji buvo didesnė ir suvokė, kad reikia pasiguosti. Iki to karto būdavo, kad parvažiavusi ji eidavo miegoti. V. buvo bendraujanti. Paskutinį kartą, kai ji paskambino, tai buvo žiauru, nuvažiavus ją pasiimti, ji išlipo iš mašinos drebėdama, net striukės buvo nepasiėmusi. Buvo (duomenys neskelbtini). Jos tokios niekada anksčiau nebuvo mačiusi. Anksčiau ji irgi buvo pasakojusi, bet galvojo, kad gal ji neteisingai suprasdavo, gal diedukas (J. B.) netyčia ranką ant krūtinės padeda. Sakė jai, kad ten nevažiuotų, bet tą kartą ji sakė važiuos, nes važiuoja S. (teisėjos pastaba – V. Č. anūkė, V. dukterėčia ir J. B. žmonos V. krikšto dukra). Su B. daug bendravo ir niekada nieko nepastebėjo, su jais niekada nesipykdavo. Tą sekmadienį (duomenys neskelbtini) parvežė S., o V. liko. Dar klausė, kodėl ji važiavo, o ji atsakė, kad nori pas močiutę – J. B. mamą, nes jos sutardavo ir J. paprašė jai paduoti maistą. Įtarimų tikrai jokių nebuvo. J. B. turi žmoną, jie gerai sutaria. Jos (V. Č.) šeima pas B. namuose gyveno dvejus metus. Su J. nekalbėjo dėl įvykio, tik buvo sakiusi, kad V. taip sakė. Dėl to, kad lietė krūtinę buvo V. sakiusi ir ankščiau, o J. sakė, kad visada taip apkabina, sako tai dabar ar negalima apkabinti, prisiglausti vaiko. Tik apklausoje V. Č. teigia išgirdusi viską, o iki tol nežinojo. V. nemeluoja, net supykus ji viską į akis pasako. Būna, kad ji ką nors nutyli, nepasakoja, bet nemeluoja. Dabar ji lankosi pas psichologus, jai buvo (duomenys neskelbtini), pablogėjo jos regėjimas.

Kai turėjo bėdų B. pasiūlė prieglobstį pas save, gyveno pas juos dvejus metus kartu su dukra ir A. P., tais žmonėmis labai pasitikėjo, J. buvo kaip pavyzdys. Nuo to laiko dukros santykiai su B. ir liko. V. būdama (duomenys neskelbtini) metų buvo nusiplikinusi krūtinę, (duomenys neskelbtini) pirmą kartą jai buvo (duomenys neskelbtini) veidas, gydytoja aiškino, kad nuo vėjo, o kita sakė, kad negali paaiškinti. Šį kartą taip pat buvo (duomenys neskelbtini), ji net prasčiau mato. Gydytoja sakė, kad (duomenys neskelbtini) nuo didelio streso. Žino apie patyčias mokykloje dukros atžvilgiu, ji daugiausia mokykloje rodo piktumą, bet apsisuka ir vėl gerai. Vaistų V. nevartodavo, dabar geria raminamuosius ir nuo to karto kai pradėjo irzli darytis, kai nėjo į fizinio lavinimo pamokas, psichologė patarė jai duoti žolinių arbatų. Su (duomenys neskelbtini) dabar viskas gerai. Namuose lytinėmis temomis V. nekalbėdavo. Į kūno kultūros pamokas apie metus laiko pradėjo neiti, nuo (duomenys neskelbtini), kai pasikeitė mokytoja (pasikeitė nuo (duomenys neskelbtini) klasės).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 44–48), ji nurodė, jog V. yra sakiusi, kad J. B. ją pasisodina ant kelių, apkabina, padeda ranką ant krūtinės, bet ji (V. Č.) tuo metu nieko blogo nepagalvojo. Sakydama, kad ranką deda „netoli tos vietos“, V. rodė į kojos vietą prie kelio, o paklausus, kuri ,,ta vieta“, V. pasakė: ,,mama tu jau visai nesupranti“. Po to laiko nebeleido jos pas B., kol jie neatvažiavo ir nepaprašė, kad V. pabūtų su močiute. Vi. dėl D. nieko nepasakojo. Su J. B. apie tuos įvykius telefonu nekalbėjo, tik tą patį rytą jis parašė žinutę su klausimu, ar jis senas ir durnas, kad nesupranta, kas įvyko, bet ji jam nieko neatrašė. V. sugyventiniui pirmiau pasakojo, o ne jai. Kai pradėjo kalbėti V. pradėjo verkti ir nėjo su ja normaliai kalbėti, ji nieko neaiškino, tik sakė, kad gulėjo lovoje, diedukas kišo ranką po palaidine, dėjo ant krūtinės, norėjo per kompiuterį parodyti kodėl mergaitės moteriškomis ligomis serga. V. visada miegojo su V. kitame kambaryje, kad V. miega tarp B. – V. Č. teigia nežinojusi. Kai ji buvo mažesnė ir kai gyveno pas B., V. nubėgdavo pas juos pagulėti. Jie su ja labai daug užsiimdavo. Dar problema tokia, kad V. nesutaria su fizinio lavinimo mokytoju, jai užduoda sunkias užduotis, rėkia. Sakė, kad mokytojo balsas panašus į J., todėl ji ir bijo eiti į pamokas. Su B. buvo vėliau susitikusi, sakė jam, kad ieškotųsi advokato. Nebuvo pokalbių, kad jis nerašytų žinučių, nes gali būti tikrinami telefonai.

Perskaičius elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą (3 t., b. l. 9–10), V. Č. paaiškino, jog pradžioje tikrai netikėjo V. Liepė trinti žinutes, kad nerašytų jiems, nes tyrėja sakė nebendrauti, nerašinėti ir trinti žinutes. Tyrėja sakė, kad su juo negalima bendrauti, todėl jam ir rašė, kad ištrintų žinutes. Kai (duomenys neskelbtini) V. paskambino ir nubėgo iki už maždaug 200 metrų esančios A. mašinos, rado ją apsiverkusią, ji visa drebėjo, net striukės buvo nepasiėmusi. Bandant su ja kalbėti, ji tylėjo susikusi į kamuoliuką. Jos kūno kalba buvo stresinė. Pradžioje netikėjo, kad iš viso J. B. gali kažkam kažką blogo padaryti. Bet tikėjo, kad dukrai kažkas atsitiko.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini), J. atvažiavo pas juos ir jis paprašė paaiškinti kaip buvo, kad jis apsikabino Vi. ir lietė jos krūtinę. J. pasakė: ,,gal juokauji?", ,,aš žmoną turiu", ,,nesu iki to dakritęs, kad prie nepilnamečių lįst". Sakė jam, kad jei tai pasitvirtins, tai rašys pareiškimą. J. į tai reagavo visai šaltai, sakė, kad jis dėl to yra ramus, nekaltas, kad jis nėra toks ,,durnas", kad lįstų prie jos dukros. Pati V. šia tema nesileidžia į kalbas, pasidaro nervinga ir nieko daugiau nepasakoja, todėl nežino ar J. atliko dar kokius nors veiksmus su V. (duomenys neskelbtini) V. išėjo į mokyklą. Per fizinio lavinimo pamoką, įvyko kažkoks incidentas kai mokytojas mokino daryti "špagatą", tai V. pabėgo iš pamokos ir socialinėms darbuotojoms pasipasakojo apie J. V. jau seniai nelanko fizinio lavinimo pamokų. Aiškinantis, dėl kokių priežasčių taip yra, V. nepaaiškina. Tai jau antras kartas kai V. pasiskundžia J. Pirmas kartas buvo gal (duomenys neskelbtini). V. pasisakė, kad J. pasisodina ją ant kelių ir padeda savo ranką jai ant kojos, netoli ,,tos" vietos. Apie tai, kad J. liestų V. intymias kūno vietas, V. nekalbėjo. Tuo metu namuose būdavo V., J. mama. Pats J. neigė, kad būtų bandęs liesti V. intymias kūno vietas. Po to, kurį laiką, ji neleido V. pas J. Iki šio laiko, ir pati nesiprašydavo, nors jų namuose jie sutardavo gerai. V. jis visada sveikindavo gimtadienio proga, pravažiuodamas visada užsukdavo, atveždavo lauktuvių. Patikslina, kad J. ir V. taip lepindavo tiek V., tiek S. J. naudojasi mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), jo ,,Facebook" paskyra vadinasi ,,(duomenys neviešinami)". Daugiau iš dukros jokių nusiskundimų nėra gavusi. Kitų asmenų, tokiais dalykais, dukra nėra kaltinusi. Prieš (duomenys neskelbtini) metus, dėl (duomenys neskelbtini), V. buvo gydyta (duomenys neskelbtini), o problemų dėl to, turi iki šiol. Nuo (duomenys neskelbtini) pradės lankytis pas psichiatrą UAB ,, (duomenys neskelbtini)". V. mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje lankosi pas psichologą dėl piktybiško elgesio su mokytojais, pamokų praleidinėjimo. Liudytoja nurodė, jog negali netikėti savo dukra, tačiau nežino kaip buvo iš tikrųjų ir kokius veiksmus atliko J. (2 t., b. l. 44 – 48).

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gyvena su V. Č., o J. B. yra jo sesers vyras. Vieną rytą apie pusę aštuonių pas jį į darbą atėjo verkdama V. (Č.), jos mama paskambinusi pasakė, kad tuoj atvažiuos, o jo paprašė nuraminti mergaitę. Ją nuraminęs, pasodino į automobilį, o pats nuvažiavo dirbti toliau. Maždaug po 5 min. atvažiavo V. mama ir ją pasiėmė. Prieš tai, paskambinusi V. mama pasakė, kad ateis V., bet dėl ko ji ateis – nesakė. Nežinojo, kas atsitiko, neklausinėjo, nes mergaitė buvo apsiverkusi. V. nuvažiuodavo pas B. pabūti savaitgaliais, nes V. (B. žmona) yra jos krikšto mama. Kaip dažnai važiuodavo neprisimena, bet ne kiekvieną savaitgalį, o kad grįžusi elgtųsi kaip nors kitaip – nepastebėjo. Tik po įvykio sužinojo apie J. B. galimą priekabiavimą prie mergaitės. Su juo apie tai nekalbėjo, jis visuomet buvo pavyzdys. V. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų. Iš pradžių kažkaip nepatikėjo V. vien dėl J., nes jis buvo rimtas žmogus, o paskui pradėjo ja tikėti. Apie tai kas įvyko girdėjo tik iš V. mamos. V. Č. anūkė S., taip pat būdavo pas B. kartu su V. Iki to įvykio, kažkurį laiką V. ten nevažiuodavo, o kai nusprendė tą kartą važiuoti, jis (A. P.) V. dar paklausė, kodėl važiuoja, jeigu anksčiau sakė, kad nenori, į ką V. atsakė, kad nori. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė savo valia. Sesei (V. B.) būdavo smagiau, kai V. atvažiuodavo. Ji su V. B. kartu darydavo, užsiimdavo – gamindavo maistą. Kai V. atėjo į jo darbą, kas atsitiko su ja, ji nepasakojo. Kai J. pro jų namus pravažiuoja keliu, V. bėga arba į kambarį, arba į virtuvėlę, ji nuo to karto kai atbėgo į fermą, jo vengia. Per tą laiką iki to įvykio, tik vieną kartą buvo, kad ji nenorėjo pas juos važiuoti, bet tiksliai datų neprisimena. Niekada nesigilino dėl V. mokyklos.

Perskaičius liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 67–68), jis nurodė, jog apklausoje nurodytas aplinkybes jis žino iš V. mamos, parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad anksčiau V. ir S. dažnai važiuodavo į svečius pas V. ir J. B.. Dažniausiai jas pasiimdavo savaitgalį, kai V. nedirbdavo, sekmadienį parveždavo. Tikslios datos negali nurodyti, bet galimai metų laikotarpyje, V. pareiškė, kad nenori daugiau važiuoti pas J. Su V. detaliai nesiaiškino, bet iš V. sužinojo, kad V. jai yra pasipasakojus apie tai, kad J. ją kažkaip liečia, kas jai nepatinka. Koks tas lietimas, nežino, jis į tai nesigilino. V. yra jautresnė, ji greitai susinervuoja, susijaudina pasikalbėjusi telefonu su savo biologiniu tėvu. Susinervinusi V. visada atbėga pas jį, apsikabina, ji nusiramina ir viskas būna gerai. Po to karto, V. pas V. ir J. B. neišleisdavo, netgi pati V. nenorėdavo pas juos važiuoti. (duomenys neskelbtini), šeštadienį, V. užsimanė važiuoti pas V. ir J. Jis V. priminė apie jos ankstesnį nenorą važiuoti pas juos, tačiau ji pasakė, kad vis tiek važiuos. (duomenys neskelbtini), J. pasiėmė S. ir V. į savo namus. (duomenys neskelbtini), J. parvežė mergaites. Grįžusi, V. pasiprašė V. ją išleisti atgal, kad ji padėtų prižiūrėti J. mamą. Pirmadienį, ryte, tikslaus laiko nežino, paskambinusi V. pasakė, kad ateis V. ir ją reikės parvežti į namus. V. pasakė, kad jis negali. Suprato, kad kažkas negerai, bet V. nesakė kas atsitiko. V. atėjus, jis, palydėjo ją iki savo automobilio. V. buvo apsiverkusi. Pamačiusi jį prisiglaudė, ir jie taip nuėjo iki automobilio. Suprato, kad vėl kažkas negerai, bet pačios V. neklausė kas atsitiko. Ji pati taip pat nieko nepasakojo. Jis tik ją ramino, liepė neverkti, sėsti į mašiną ir laukti mamos. Jis turėjo dirbti, todėl V. viena jos laukė. Grįžęs po darbo, iš V. sužinojo, kad V. vėl skundėsi, kad J. ją kažkaip lietė. Koks tas lietimas, nežino. Pats nesuprato, kodėl V. norėjo ir važiavo pas J., jeigu jai buvo priminęs ankstesnius skundus. Su pačia V. nekalbėjo apie tai kas atsitiko J. namuose, nenorėjo jos jaudinti. Savo iniciatyva V. taip pat nieko nepasakojo, todėl kas ten atsitiko, nežino. Daugiau tokių situacijų su V. ir J. nėra buvę, išskyrus šituos du. Iš S. panašių dalykų nėra girdėjęs. Kaip jam atrodė, V. su J. ir V. gerai sutardavo, jie ir gyvenę pas J., konfliktų nebuvo. Kaip sakė, V. yra labai jautri mergaitė, gal ką ne taip suprato, tačiau nežino ar V. galėtų meluoti apie J. veiksmus. Šiuo metu, kai vyksta tyrimas, J. jų namuose nebesilanko (2 t., b. l. 67–70).

N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Klasės auklėtoja J. P. pasakė, jog V. jai prasitarė, kad kažkas per atostogas atsitiko su dieduku, kas sukėlė jai nerimą ir reikėtų pakalbinti tą mergaitę. (duomenys neskelbtini), pasibaigus pamokoms, ji pasikvietė V. Č. pasikalbėti, prisijungė klasės auklėtoja. (duomenys neskelbtini) metu, tą savaitę jos vyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), mergaitė viešėjo pas dieduką, kurį ji taip įvardino, nors paskui patikslino, kad jis jai nėra tikras diedukas. Ji minėjo, kad diedukas negerai su ja elgėsi – lindo kur nereikia. Pasakodama ji labai susigraudino, verkė. Paklausus, ar ji pasisakė suaugusiems ir savo mamai, ji teigė, kad taip, paklausus, ar jai reikia pagalbos, pasakė, kad ne. Aptarus su ja, jog tai neleistina ir, kad reikės pranešti atitinkamoms tarnyboms, V. neprieštaravo, ji netgi sakė, kad bijo dėl savo dukterėčios S. Pokalbio metu ji visą laiką verkė. Nuo ko prasidėjo pokalbis su V., dabar jau nepamena, nes dar kažkiek kalbėjo ir apie kitus dalykus, tą dieną buvo kažkas pažymėta dėl elgesio pamokoje ir tik paskui jos paklausė apie tai, kas nutiko viešint pas dieduką. Paklausus, ar ji nenorėtų kažką apie tai papasakoti. Ji pasakojo pati. Labai jos neklausinėjo, ji neįvardijo, nepasakė konkrečių vietų, kur jai lietė. Ji teigė, kad tai daro jau ne vieną kartą. Kai klausė, ar sakė kažkam iš suaugusių, ji sakė, kad dar to priekabiavimo metu paskambino savo mamai ir pasakė apie situaciją, mama iš karto liepė eiti į fermas pas A., kuris yra mamos sugyventinis. Sakė, kad pasikalbėjo su mama ir mama iš karto skambino močiutei, kuri yra kaltinamojo žmona ar sugyventinė. V. teigimu, močiutė netiki tuo, ką sakė mama. Pati V. sutiko, kad taip būti negali. Ji pati sutiko, kad būtų pranešta tarnyboms, nes tokie veiksmai neleistini. Kad prie jos lenda ir liečia, tai sakė, kad tai ne pirmą kartą, tačiau liudytoja susidarė vaizdą, kad mamai pasakė tik apie tą paskutinį kartą. Apie tai, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas, liudytoja telefonu informavo V. mamą, jau neatsimena, ką sakė mama, tačiau nebuvo kad priešintųsi. Su V. yra tekę bendrauti anksčiau. Ji turėjo problemų mokykloje, tokių kaip dažnas mokyklos nelankymas, nemalonus kūno kvapas. Retkarčiais buvo probleminis elgesys, nes klasėje gali nedalyvauti, nedirbti, šaukti, parašiusi darbą nuspręsti, kad mokytojui jo neatiduoda. Ji vengdavo kūno kultūros pamokų, paskutinį kartą, tai pasakė, kad nenori dalyvauti kūno kultūros pamokoje, dėl to, kad nutiko tas įvykis su dieduku. Nors kūno kultūros pamokas ji vengė lankyti ir visus metus prieš tai. Kūno kultūros mokytojas yra vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ar V. yra linkusi meluoti – negali pasakyti, šiaip neįvardintų jos kaip linkusios meluoti, tačiau ji labai emocinga. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) dienomis, jų metu ji viešėjo pas netikrą dieduką ir močiutę ir tos viešnagės metu prie jos lindo, lietė kur nereikia. Pokalbis su V. apie tai vyko (duomenys neskelbtini) V. iki to įvykio nelankė ne tik kūno kultūros pamokų, bet ir kitų pamokų, buvo problemų ir su jos mokymusi. Kūno kultūrą vedė tas pats mokytojas. Iš kūno kultūros ji tiesiog pabėgdavo, pasislėpdavo tualete. Dėl pamokų nelankymo buvo kalbėta ir su mama ir su pačia mergaite, ji prižadėdavo eiti, ateidavo, tačiau vėl neidavo. Galvoja, kad viena iš priežasčių galėjo būti (duomenys neskelbtini) problemos, bet tas nebuvo įvardinta. Nuo šių mokslo metų V. elgesys ir lankomumas pagerėjo. Pokalbio su V. metu mama nebuvo iškviesta, mergaitė pokalbio metu pastoviai verkė, ji atrodė susijaudinusi, abejonių, kad tai, ką ji pasakoja gali būti netiesa – nekilo.

Žemesnės instancijos teismas

Perskaičius dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų jos parodymų (2 t., b. l. 51, 52), J. P. parodė, jog kai davė parodymus irgi nurodė, kad sunku pasakyti, kada mergaitė meluoja. Su mama ar dalyko mokytoju kalbant, lyginant jų pasakymus tai V. viską turi – ir kūno kultūros aprangą ir vadovėlius. Ji geba išsisukinėti. Žino, kad ji turi (duomenys neskelbtini) problemų. Buvo tokia priežastis, kad nedarydavo kūno kultūros, nes (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio su mama suprato, kad jai visada būdavo įdedami (duomenys neskelbtini) pasikeisti. Būdavo pasiteisinimas, kad (duomenys neskelbtini) ir tikrai nedarys kūno kultūros. Tuo metu ji iš karto pasakė kitą priežastį, kodėl nedarė kūno kultūros, o būtent, kad nedaro ne dėl (duomenys neskelbtini). Anksčiau apie tai ji nepasakojo. Geriau prisiminė įvykius ikiteisminio tyrimo metu per apklausą. V. auklėtoja ji yra nuo (duomenys neskelbtini) klasės, šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) metai. Nelabai galėtų pasakyti, kad ją pažįsta, nes ji nelinkusi kalbėti. Išsisukinėjimas būdingas tik su pamokomis, dėl kitų veiklų tai ji tikrai noriai dalyvauja, visur važiuoja. Lankomumas jos geras, o jei ji nelanko, yra mamos pateisinimas, kad serga. Jos elgesys, lyginant dabar ir tada, yra pasikeitęs, mergaitė ramesnė. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. netinkamai lietė ne pirmą kartą, reiškia taip suprato iš jos. Gali būti, kad ji įvardino, jog kūno kultūros pamokose nedalyvauja, nes bijo vyresnių vyrų, dabar tiksliai neprisimena. Administracijai žinomų patyčių mokykloje nėra – iš V. niekas nesityčiojo kiek jai yra žinoma, V. nesiskundė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad V. nurodė, kad tai, jog ,,diedukas prie jos lindo“ yra ne pirmas kartas, ir kad jis darė tą patį, kai jai buvo dešimt metų. Anksčiau V. apie galimus ,,netikro dieduko" veiksmus nėra užsiminusi. V. pasakė, kad fizinio pamokų nedaro dėl to, kad jas veda vyras, o ji bijo vyresnių vyrų, būtent dėl ,,dieduko" elgesio. Nors V. išaiškino apie būtinybę dalyvauti fizinio pamokose, tačiau V. iki šiol jose nedalyvauja, t. y. nesirengia sportinės aprangos, pamokos metu sėdi sporto salėje ant suoliuko. Praėjusiais mokslo metais taip pat buvo tokia pati problema, tačiau V. pasiteisinimai būdavo tokie, kad pamiršo aprangą, nepatinka veiklos, kurias liepia daryti mokytojas. Fizinio lavinimo pamokose V. dalyvauja tik tada, kai būna gražus oras, pamoka vyksta lauke ir būna žaidžiamas futbolas (2 t., b. l. 51–54).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad V. Č. yra jos brolio A. P. sugyventinės V. Č. dukra. A. su V. apie du metus gyveno pas juos, (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir V., kuriai tuo metu buvo gal (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu namuose gyveno ji, jos vyras J., A., V. ir jos dukra V. Dabar apie aštuonerius metus, brolis A., kartu su šeima gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Iki šiol su brolio šeima sutarė labai gerai, mylėjo V.. Vėliau V. pasidarė uždaresnė, jautresnė. Jei tik jai ko nors neleisdavo, pasidarydavo verksminga. Pakalbėjusi su J., V. nusiramindavo ir viskas būdavo gerai. V. lepindavo, nupirkdavo jai lauktuvių, drabužių. Tiek jos ir V., tiek V. ir J. santykiai buvo šilti: apsikabindavo, visur ją veždavosi, ji juos vadindavo močiute ir dieduku, o jie ją mylėjo kaip dukrą. Kai V. buvo mažesnė, ji dažnai lankydavosi pas juos. Maždaug prieš metus, V. elgesys pasikeitė: ko nors jai neleidus ar sudrausminus, pradėdavo verkti, šaukti. Jai įsiaudrinus, J. ją apkabindavo, pasikalbėdavo ir viskas būdavo gerai. V. pas juos atvažiuodavo pagrinde kai ji būdavo namuose, jos atostogų metu, o viena, namuose su J., nepasilikdavo. Pas V. šiuo metu gyvena ir jos mama, bei brolis V., V. sūnus V. ir V. dukra S. (duomenys neskelbtini), šeštadienį, su J. nuvyko aplankyti mamos. Jiems atvažiavus, S. užsimanė važiuoti pas juos į svečius. Sutarus, kad S. važiuos pas juos, ir V. pasiprašė važiuoti kartu. Su vaikų tėvais nesitarė kiek laiko jie bus pas juos, bet žinojo, kad ateinančią savaitę turėjo būti vaikų atostogos. V. su S. liko nakvoti jų namuose. S. miegojo su ja ir J. miegamajame. S. gulėjo prie krašto, ji per vidurį, o J. už jos. V. miegojo svetainėje. V. visada ten miega, kai lieka pas juos nakvoti. Jų namuose taip pat gyvena jau nevaikščiojanti močiutė – J. mama, kurios kambarys yra virtuvės dešinėje pusėje. (duomenys neskelbtini), J. paskambino V. pasakyti, kad parveš S. namo ir paprašė leisti pasilikti V., kad pirmadienį padėtų prižiūrėti J. mamą, kol ji grįš iš darbo. V. leido V. pasilikti. V. buvo patenkinta, kad liks ilgiau, o ir J. dar buvo žadėjęs jai duoti kažkiek pinigėlių už tai. J. išvežė S. namo, o ar su jais važiavo V., neatsimena. (duomenys neskelbtini), V. nakvojo tame pačiame kambaryje, viena. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), atsikėlusi anksti, nuėjo rūpintis J. mama, o jo, paprašė prikelti V., nes kai ši lieka pas juos nakvoti, ją rytais prikelia į tualetą, kadangi ji (duomenys neskelbtini). Tą savaitgalį V. miegojo su (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek kėlė kad eitų į tualetą. Kai išėjo pas J. mamą, V. dar miegojo. Kaip J. ją prikėlė, ji nematė ir negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Eidama į miegamąjį pamatė, kad nėra V., tai pagalvojo, kad ji tualete. J. tuo metu buvo virtuvėje. Paklausus J. kur V., šis atsakė, kad atėjusi iš tualeto, V. pasakė, kad jai skambino mama ir liepė eiti pas A.. Nežino kodėl V. nepasiliko. J. sakė, kad nesuprato ko V. reikėjo iš V. Jai nei V., nei A. neskambino ir nesakė dėl kokių priežasčių V. išvažiavo namo. Nežino ar jie tarpusavyje skambinosi (duomenys neskelbtini) rytą. Išeinančios V. nematė. Būdama pas J. mamą tik girdėjo, kad kažkas vaikšto pro virtuvę. Į darbą išvažiavo apie 7 val. 45 min., nes nuo 8 val. dirba. Po V. išvykimo J. tylėjo, nepasakojo kas atsitiko. Tą dieną, kai policijos pareigūnai lankėsi jų namuose, J. pasipasakojo, kad buvo atvažiavusi policija, fotografavo jų namus. J. sakė, kad nieko nesakė, nes nenorėjo nervuoti. J. sakė, kad yra kaltinamas, kad neva lindo prie V., t. y., kad pridėjo ranką jai prie kojos. J. teigė, kad tikrai taip nebuvo. Tai pirmas kartas, kai V. kalba, kad J. prie jos lenda. Anksčiau to nebuvę, nėra apie tai girdėjusi. Neįsidėmėjo ir negali atsakyti kada paskutinį kartą V. nakvojo jų namuose iki (duomenys neskelbtini). Mano, kad turėtų būti ne mažesnis kaip trijų mėnesių laiko tarpas. Kiek yra mačiusi, J. keldavo V. judindamas ją už rankos, peties srityje, sakydamas: ,, (duomenys neskelbtini)". Nėra mačiusi, kad J. liestų intymias V. kūno vietas (2 t., b. l. 57–60).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog V. Č. pasakoja, kad nuo pat (duomenys neskelbtini) klasės patiria patyčias dėl išvaizdos, teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) klasės ji tapo drąsesnė. Linkusi labiau atsiriboti: nelanko būrelių, labiau mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Save apibūdina: ,,draugiška, rūpestinga, tvarkinga, greitai susinervinu, pradedu pykti". Kalbėdama apie šeimą, neigia bet kokius sunkumus, susijusius su tarpasmeniniais santykiais, vengia daug pasakoti, pakeičia temą. Aktyviai skundų dėl savo būsenos neišsako, tačiau detaliau paklausinėjus, pasakoja, kad būna isterijos priepuoliai (dukterėčia iššaukia), tada pradeda ,,klykti": nusiraminti padeda arbata. Pamini savo ligas, tarp jų (duomenys neskelbtini), teigia, kad problema atsirado nuo (duomenys neskelbtini). Įvykio poveikio skalėje (IES-R) atsiskleidžia potrauminio streso sutrikimo rizika (duomenys neskelbtini), vyraujant vengimo simptomams. Tiriamoji deda pastangas slopinti emocijas, tačiau pasakojimas apie byloje nagrinėjamus įvykius iššaukia graudulį, gėdą, pasimetimą, kurių tiriamoji negeba sukontroliuoti. Nuotaika kintanti, priklausoma nuo pokalbio temos. Kalbėdama apie bylai reikšmingas aplinkybes bei galimus įtariamojo J. B. veiksmus, tiriamoji nuliūsta, pradeda graudintis, susigėsta, dar labiau įsitempia, tačiau nuosekliai pasakoja. Iš tiriamosios žodžių: ,,J. B. mane lietė privačiose vietose (graudinasi). Jis mano patėvio sesers vyras, jo metų nežinau, nesirūpinu aš juo. Buvau pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Ne pirmas sykis. Pirmas kartas buvo, kai man buvo (duomenys neskelbtini), važiuodavau pas jį savaitgaliais, per atostogas. Lietė jis mane privačiose vietose, kur niekas negali matyti ir liesti: krūtinę ir apačią pilvo. Kai lietė, man buvo nemalonu, man skaudėjo. Dauguma kartų buvo naktį, per savaitę 3-4 sykius. Miegodavau aš su patėvio sese ir jos vyru, neleisdavo atskirai miegoti. Miegodavau vidury. Kai jis galvodavo, kad aš miegu, jis liesdavo mane, lietė krūtinę ir pilvo apačią. Pakišdavo po apatiniais ranką. Bijodavau kažką daryti. Mamai pasakiau (duomenys neskelbtini), mama supyko, kai sužinojo patėvis, nebevažiuodavom pas juos. Paskutinį kartą važiavau su dukterėčia, galvojau gal pasikeitė. S. sekmadienį išvažiavo. Aš miegojau kitoje lovoje. Pirmadienį iš ryto jis atėjo prie lovos ir pradėjo glostyti krūtinę. Kai supratau, kas vyksta susisukau į kamuoliuką. Jis glostė nugarą, jis sakė: ,,ar tu manęs gėdijiesi?", jis norėjo man kažką apie mėnesines parodyti. Po to aš paskambinau mamai, pasakiau, susirinkau daiktus ir išbėgau pas patėvį į mašiną. Pasakiau patėviui, atvažiavo mama, išvažiavau namo. Nuo (duomenys neskelbtini) klasės nelankau fizinio, nes mokytojas panašus į J. Po įvykio jaučiausi nemaloniai, bjauriai. Sunku man čia pasakoti. Aš jo neprisimenu, stengiuosi apie tai negalvoti. Nuo (duomenys neskelbtini) bijau priešingos lyties žmonių, su bendraamžiais sutariu, bet vyresnių bijau: šalia man pradeda darytis nemalonu, baisu, pradedu labai nervintis. J. reikia pasodinti į kalėjimą“. Pasakodama apie bylai reikšmingas aplinkybes tiriamoji graudinasi, įsitempia, išsako, kad jai yra nemalonu prisiminti byloje nagrinėjamus įvykius. Tiriamosios žinios lytiškumo tema atitinka jos jauną amžių, menką gyvenimišką patirtį bei jai nustatytą emocinį nebrandumą ir yra itin siauros, ribotos, netikslios, paremtos informacija gauta iš reikšmingų asmenų (psichologės, mokytojų, mamos). Ji vis dar pilnai nesupranta biologinės vaikų atsiradimo bei lytinių santykių reikšmės (,,apie šitą temą aš su mama nekalbėjau dar“). Įvardija tik vieną seksualinio prievartavimo elgesį (kai liečia privačias vietas). Paaiškina: ,,mane lietė vienas žmogus. J. B.. Jis mano patėvio sesers vyras, vadindavau jį dieduku, o dabar tiesiog J.“. Bekalbant tiriamajai kyla nerimas – ji dūsauja, jai ima drebėti rankos, jas aktyviai krutina. Išsako „nenoriu šnekėt“, nuleidžia galvą, bando suvaldyti kylantį graudulį. Pasakojimą tęsia: ,,jis mane lietė kur negalima“, tai išsako verkdama. Toliau kalba ašarodama: ,,krūtinę ir, kaip aš vadinu, apačią pilvo. Nežinau dėl ko (lietė). Nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini), kai aš pas juos namuose būdavau. Kai aš miegodavau jis ateidavo ir liesdavo. Paskutinis įvykis buvo savaitinės atostogos, aš nuvažiavau ten penktadienį su dukterėčia S., ji yra jų (įtariamojo ir jo žmonos) podinukė (krikštaduktė) ir tada dar pasilikau padėt jam su jo mama. Kai pradėjo liesti jis paklausė: ar tu gėdijiesi manęs, tai aš nieko neatsakiau, susiriečiau į kamuoliuką. Tiksliau, atsiguliau ant pilvo ir susiriečiau. Kai jis baigė pasiėmiau telefoną ir nuėjau į tualetą, paskambinau mamai, pasakiau: jis pradeda vėl. Mama sakė: susirink daiktus ir eik pas patėvį į mašiną. Tada aš išėjau ir atvažiavo patėvis su traktorium ir aš jam papasakojau, kad jis vėl pradeda. Kol rinkausi daiktus jam (įtariamajam) pasakiau, kad mama sakė rinktis daiktus ir eiti pas patėvį. Jisai klausė: ,,ar tu mamai pasiskundei? Aš sakiau, kad ne“. Paprašyta detaliau apibūdinti paminėtą lietimą ima purtyti galvą, knibinėtis, tarsteli ,,nenoriu sakyt“; klausiama prideda: ,,aš (duomenys neskelbtini) apklausoj viską papasakojau“. Tikslinantis ima graudintis, įsitempia (susisiaučia megztinį stipriau, apkabina save per liemenį), kalbinama purto galvą ir tyli. Akivaizdu, kad apie byloje tiriamus įvykius tiriamai kalbėti emociškai sudėtinga – vos pradėjusi kalbėti ji graudinasi ir apsiverkia, sunkiai rimsta, kalba nenoriai, su tylos pauzėmis, nebepalaiko laisvo pasakojimo, todėl reikia jos nuolat klausti, tikslintis, kartais kelis kartus pakartojant klausimą. Iš jos žodžių: ,,jis atėjo prie mano lovos ir aš jau supratau, kad nori mane liesti, nes pradėjo liesti. Gulėjau ant nugaros, pradėjo liesti krūtinę“, buvo liečiama ,,po drabužiais“, ,,palindo taip su ranka“ (...) ,,man buvo žiauriai nemalonu. Jis norėjo man papasakot, kas yra mėnesinės, per kompiuterį. Nepasakojo, nes aš atsisakiau. Kai gulėjau ant pilvo susisukusi, jis nuėjo prie savo kompiuterio, kad apie mėnesines parodyti“. Tą kartą jis ,,ir nugarą glostė ir paskui atsegė liemenėlę, kai glostė nugarą“. Paklausta apie jos minėtos pilvo apačios lietimą nurodo: ,,tiksliai neatsimenu (kada tai buvo), irgi naktį buvo. Aš jaučiau, bet aš nemačiau, nes miegojau“. Tuo metu jautė, ,,kad jo ranka buvo po naktiniais šortais“, jautėsi ,,nemaloniai“. Tikslinantis apie prisilietimo pobūdį tiriamoji sudreba, vėl graudinasi ,,su pirštu įlindo į pilvo apačią, priekį turiu omeny. Nebenoriu pasakoti“. Sakydama pastaruosius žodžius įsiverkia, nurimus išsako, kad jai buvo ,,žiauriai nemaloniai, neina išreikšt žodžiais“. Perklausta prideda: ,,kišo tą pirštą pirmyn-atgal. Nieko nesakė, nes galvojo, kad aš miegu, nors aš viską jaučiau. Vėliau sakė, kad čia bus mūsų mažytė paslaptis. Pirmą sykį (kai taip darė) taip sakė“. Klausiama apie nupasakotų veiksmų dažnumą nurodo: ,,kartai, neina suskaičiuot. Daugiausiai krūtinę glostė, bet ir pirštus ne vieną kartą kišo“. Paklausta, kaip suprantanti, kas jai nutiko išsako: ,,jisai norėjo pasinaudoti manimi. Čia kaip mano psichologė klausė, ar jis pasinaudojo manimi, sakiau taip. Nežinau kam jis taip darė arba kodėl, neįsivaizduoju“. Tiriamoji išsako nesipriešinusi nupasakotiems veiksmams, nes ,,bijojau, kad jis gali man trenkti“, nors čia pat pripažįsta niekuomet fizinio smurto iš jo nepatyrusi, taip pat ,,nes jis vyresnis už mane“. Nurodo, kad nupasakotiems veiksmams prasidėjus „aš nesupratau, kad taip negalima daryti“, daugiau suprasti pradėjo ,,kaip buvo (duomenys neskelbtini) metų man, nes mama pasakė, kad taip negalima daryti“. Mamai pirmą kartą pasipasakojo ,,kaip buvo (duomenys neskelbtini) metų. Aš pati tą paskutinį sykį norėjau (važiuoti į įtariamojo namus), galvojau, kad pasikeitė žmogus, bet sužinojau, kad žmonės nesikeičia“. Paklausta kaip bendrai su įtariamuoju sutardavo išsako: ,,be to (byloje tiriamų veiksmų) labai gerai sutardavom. Jeigu kažkokių saldainių norėdavau jis nupirkdavo, priglausdavo, kai aš verkdavau. Daugumą (laiko) tai gerai sutardavom“. Šiuo metu kalbėdama apie įtariamąjį ,,man yra sunku sakyt apie šitą situaciją, yra sunkumas ir viskas“.

Atsakymai į teismo pateiktus klausimus: Objektyvių duomenų, kad V. Č. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu (duomenys neskelbtini) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra; Objektyvių duomenų, kad V. Č. iki nusikalstamos veikos būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Suvokimą apie byloje narinėjamų įvykių esmę bei reakcijas į juos lemia ne psichikos sutrikimas, bet asmeniui būdingi amžiaus ir individualūs psichologiniai ypatumai bei turimos žinios; Ekspertizės metu V. Č. realistiškai papasakoja, kad galimai patyrė seksualinę prievartą iš įtariamojo (t. y. jos pasakojimas atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus, lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų); Nustatyta, kad tiek byloje tiriamų veiksmų, tiek šiuo metu V. Č. nėra pajėgi suprasti jos atžvilgiu galimai atliktų byloje tiriamų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Aktyviau priešintis byloje tiriamiems veiksmams V. Č. negalėjo dėl mažo amžiaus bei jai nustatyto emocinio nebrandumo, jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų esmės nesuvokimo, santykio su įtariamuoju ypatumų bei emocinės būsenos; 5. V. Č. nenustatyta tokių ypatumų (įskaitant kognityvinius gebėjimus, individualius ypatumus, socialinę brandą, emocinę būseną), dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja; Taip pat, duomenų, kad V. Č. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti byloje nurodomas aplinkybes arba pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį negauta; Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas V. Č. nenustatyti. Ekspertizės metu V. Č. pakartoja (duomenys neskelbtini) duotų parodymų esmę; jos pasakojimas apie byloje tiriamus įvykius realistiškas (t. y. atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus, lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų). 8. Šiuo metu V. Č. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti parodymų; Šiuo metu V. Č. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus; V. Č. žinios lytiškumo tema atitinka jos jauną amžių, menką gyvenimišką patirtį bei jai nustatytą emocinį nebrandumą ir vis dar yra itin siauros, ribotos, netikslios, paremtos informacija gauta iš reikšmingų asmenų; V. Č. intelektas atitinka vidutinius jos amžiaus tarpsnio gebėjimus, tačiau nustatyta, kad jai būdingas amžiaus tarpsnio neatitinkantis emocinis nebrandumas (1 t., b. l. 158–167).

Globos namų ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos apie V. Č.“ pateiktoje įvertinimo išvadoje nurodoma, kad kalbantis su lytiškumu susijusiomis temomis V. yra itin uždara, neigia turinti jos amžiaus vaikams įprastų žinių (apie mergaičių ir berniukų kūno skirtumus, dauginimosi funkcijas, lytinius santykius). Ji skiria viešas ir privačias kūno vietas, privačioms priskiria krūtinės, lyties organų ir sėdmenų sritis. Paklausus jos apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kito žmogaus kūną privačiose vietose arba pati buvusi pamatyta ar paliesta) mergaitė įsitempia, susigraudina, išsako nenorinti apie tai kalbėti. Tikslinantis mažametė nurodo, kad ,,patėvio sesers vyras“ matė ir lietė jos privačias kūno vietas. Kadangi V. teigė apie jo elgesį viską papasakojusi prieš atvykimą į Pagalbos centrą vykusios teisinės apklausos metu, vengiant galimos retraumatizacijos per konsultacijas įtariamo seksualinio smurto situacijų detalės išsamiau aptarinėjamos nebuvo. Daugiau negatyvių intymaus pobūdžio patirčių tyrimo metu neatsiskleidė. Kalbantis apie jos emocines reakcijas į galimą seksualinės prievartos patyrimą, V. nurodo patirianti daug vengimo reakcijų (siekianti negalvoti, nekalbėti apie smurtines situacijas, nejausti su jomis susijusių jausmų, nesusitikti su patėvio sesers vyru), prisiminusi aptariamus įvykius teigia išgyvenanti susijaudinimą, kūniškas streso reakcijas (prakaitavimą), epizodiškai patirianti jausmą, tarsi smurto epizodai vyktų dabarties momentu. Mergaitės teigimu, po galimo seksualinės prievartos patyrimo ji tapo itin atsargi ir būdama su daugeliu žmonių jaučiasi nesaugiai, svarsto, kaip, esant poreikiui, galėtų nuo jų apsiginti. Ji taip pat nurodo negalinti prisiminti kai kurių svarbių galimos prievartos detalių, pavyzdžiui, kiek kartų tai vyko. V. apibūdinamos patirtys yra būdingos reakcijoms po trauminio pobūdžio įvykių. Vertinimo metu surinkti duomenys (mergaitės pasakojimas apie intymaus pobūdžio veiksmus bei atsiskleidžiančios kongruentiškos emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (2 t., b. l. 83–85).

(duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. Č. yra (duomenys neskelbtini) mokinė. Mergaitė gyvena kartu su mama, patėviu, suaugusiu broliu ir jo dukra. V. mokosi patenkinamai. Mokinė dažnai nepasiruošia ir nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose, nes pasak V. ,,nepatinka sportuoti ir mokytojas“. V. nuolat bendrauja su klasės auklėtoja, probleminės situacijos sprendžiamos dalyvaujant socialinei pedagogei, psichologo konsultacijos šiais mokslo metais nebuvo teiktos. Su mama dažniausiai bendraujama telefonu, informacija pateikiama ,,Tamo“ dienyne (2 t., b. l. 93).

(duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – gyvenamasis namas, yra adresu (duomenys neskelbtini). Aprašytas kambarių name išsidėstymas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 58–61; 62–86).

(duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono ,,Samsung“, paimto iš V. Č., apžiūra. Nustatyta, kad įrenginyje įdiegta programėlė ,,Facebook", kurioje naudojama paskyra pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)". Programėlės ,,Facebook" skiltyje ,,Chats“ rastas pokalbis su paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“ naudotoju. Matomos (duomenys neskelbtini) gautos dvi žinutės ,,Mama“, ,,Mama“, po to matomas įvykęs 2 min. trukmės vaizdo skambutis ir išsiųsta žinutė: ,,(duomenys neskelbtini)“, 07 val. 47 min. gauta žinutė ,, (duomenys neskelbtini)“. Daugiau tyrimui reikšmingų susirašinėjimų pokalbyje nėra. Programėlės ,,Facebook“ skiltyje ,,Chats“ taip pat rastas pokalbis su paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“ naudotoju. Matoma (duomenys neskelbtini) 07 val. 50 min. gauta žinutė ,,Kas atsitiko“ ir 08 val. 58 min. gauta žinutė ,,Aš senas ir durnas radau kieno paprašyti pagalbos. DIDELIS AČIŪ UŽ PAGALBĄ!!!“. Daugiau tyrimui reikšmingų susirašinėjimų pokalbyje nėra. Įrenginio adresatų sąraše rasti išsaugoti adresatai ,,(duomenys neskelbtini)”, ,,(duomenys neskelbtini)”. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (3 t., b. l. 24–26, 27–39).

Atlikus V. Č. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), analizę, nustatyta, kad telekomunikaciniai įvykiai tarp V. Č. ir J. B. nuo (duomenys neskelbtini) užfiksuoti beveik kiekvieną savaitę, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių neužfiksuota. (duomenys neskelbtini) liudytoja V. Č. programėlėje ,,Messenger“ iš nukentėjusiosios V. Č. gavo žinutes ,,Mama“, ,,Mama“, įvyko 2 min. trukmės vaizdo skambutis, 07 val. 47 min. iš V. Č. gauta žinutė ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš V. Č. telefono išklotinių nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) užfiksuotas tik vienas telekomunikacinis įvykis – 15:02 val. išsiųsta SMS į V. Č. telefoną, po to telekomunikaciniai įvykiai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) nuo 07:57 val. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių tarp V. Č. ir J. B., liudytojos V. B. neužfiksuota. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) 18:50 val. iki (duomenys neskelbtini) 07:54 val., fiksuoti tik mobilieji duomenys: 07:54 val. įeinantis 49 s trukmės J. B. skambutis; 07:55 val. išeinantis 92 s trukmės skambutis į A. P. tel.; 07:57 val. išeinantis 37 s trukmės skambutis į V. Č. tel.; 08:11 val. įeinantis 34 s trukmės A. P. skambutis (2 t., b. l. 161–163).

(duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), užfiksuotas tyrimui reikšmingas telefoninis pokalbis, kuris vyko (duomenys neskelbtini) 10:14 val. pokalbio trukmė 01:04 min. J. B. paskambino moteris (tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio esmė: paskambinusi moteris pasiteirauja, kurioje vietoje yra J. ir ar gali jis kalbėti. Moteris sako, jog ji jau bendravo su advokatu, bet advokatas nelabai suprato, kokiu klausimu ji teiraujasi ir liepė pačiam J. susisiekti su juo ir pasikalbėti. Moteris sako J., jog jis pasiklaustų advokato, jei būtų melagingi parodymai, kas tada būtų, ir dar paklaust ar pasodintų ar ne. Pokalbis nutrūko J. padėjus telefono ragelį. Pokalbio IID: (duomenys neskelbtini), kuris vyko (duomenys neskelbtini), 08:41 val. pokalbio trukmė 01:43 min., J. B. paskambino moteris (tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio esmė: moteris paklausia, ar J. namie ir sako, jog ji susiskambinusi su advokatu ir susitarusi susitikti, prašo J. ją ten nuvežti, sakydama, jog nuvykus viską apsiklausinės ir bus viskas aiškiau. Toliau pokalbis vyksta apie moters paėmimą ir nuvežimą. Taip pat nustatyta, jog J. B. toliau bendrauja su V. Č., bendravimas vyksta apie asmeninius klausimus, nesusijusius su įvykiu. Daugiau kontrolės metu tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b. l. 178–180).

(duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), užfiksuotas tyrimui reikšmingas telefoninis pokalbis (IID: (duomenys neskelbtini), pokalbis įvykęs (duomenys neskelbtini), 13:27 val., pokalbio trukmė 05:13 min. V. Č. paskambino J. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iškart pasakė, jog jis nerašytų daugiau taip žinučių, nieko, nes visų telefonų patikrinimai vyksta, tikrino V., tikrino jos pačios telefoną. Tyrėjai tikrino telefonus. Pokalbio metu V. pasakoja, jog tyrėjai sakė, kad ji netiki, jog J. galėjo taip padaryti. V. pasakoja J., jog V. papasakojus, jog mokytojas mokykloj lietė kojas ir kad J. apsikabinęs krūtinę lietė. Vėl pakartoja jog ji netiki, kad taip galėjo atsitikti, taip pat tvirtina, jog J. V. rūpinosi visada kaip savo dukra. V. sako J., jog jis išsitrintų žinutes, kad nieko nebūtų matyti. V. pasakoja, ką kalbėjo su tyrėja. Taip pat pasakoja, jog gali būti ir melagingas V. apskundimas. Toliau pokalbis vyksta apie tai, jog socialinė darbuotoja dirba ne ta linkme kur reikia. Taip pat kontrolės metu užfiksuota, jog visu kontrolės metu V. Č. toliau bendrauja su J. B. asmeniniais klausimais. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos kontrolės metu neužfiksuota (3 t., b. l. 9–10).

Įrodymai ir jų vertinimas

Aptartais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) metais gimusi V. Č., kartu su savo motina V. Č. ir jos sugyventiniu A. P. laikotarpiu, kuomet V. Č. buvo (duomenys neskelbtini) metai (galimai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyveno V. ir J. B. name, kur jau nebegyvena apie (duomenys neskelbtini). Šių asmenų santykiai buvo itin geri ir artimi, V. B. vadindavo dieduku, abu sutarė. Kuomet V. Č. išsikraustė iš B. namo, jos dukra V. dažnai savaitgaliais ir per atostogas pas juo lankydavosi. Šių aplinkybių neginčija nei vienas iš byloje apklaustų asmenų.

Kaip nurodė V. Č., jai nakvojant B. namuose (duomenys neskelbtini) ryte, miegant svetainėje, J. B. pradėjo glostyti nukentėjusiosios nugarą ir atsegė liemenėlę, po to, pasakė, kad papasakos jai apie mėnesines ir nuėjo įsijungti kompiuterį, todėl tuo metu ji nuėjo į tualetą ir paskambino mamai. Šiuos jos parodymus patvirtina tiek telefono apžiūros metu gauti duomenys, iš kurių matyti, jog 7 val. 36 min. V. Č. per ,,Messenger“ programėlę išsiuntė dvi žinutes su tekstu ,,Mama“, ,,Mama“, po to vyko 2 min. trukęs vaizdo skambutis bei V. Č. parašyta žinutė, kurioje rašoma, kad V. nusiramintų ir nueiti pas tėtį. D. V. klausė mamos, ką jai sakyti J., tačiau atsakymo nebuvo. Tai, jog minėtą rytą B. namuose įvyko V. sukrėtęs įvykis patvirtino ir A. P., kuris nurodė, jog pas jį į darbą ryte atėjusi V. labai verkė bei V. Č., pasak kurios, tokios susijaudinusios ir taip verkiančios V. ji nebuvo mačiusi.

Taigi, netikėti V. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, o būtent tuo, jog (duomenys neskelbtini) ryte J. B. atliko jos nurodytus veiksmus (glostė nugarą ir atsegė liemenėlę) – pagrindo nėra.

Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. Č. nurodė, jog J. B. lietė ją vietose, kuriose negalima ir anksčiau jai svečiuojantis B. namuose. V. Č. labai smulkiai nupasakojo J. B. veiksmus liečiant jos krūtinę, liečiant ir kišant pirštus į jos lytinius organus, pakankamai tiksliai nurodydama laikotarpį – kai jai buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog būdama (duomenys neskelbtini) apie J. B. veiksmus ji papasakojo savo mamai, dėl ko mama ir patėvis jos neleido važiuoti pas J. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) įvykio metu V. Č. buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų, taigi, įvertinus tai, jog iki paskutinio įvykio ji pas J. B. nesilankė (duomenys neskelbtini) mėnesių, akivaizdu, jog paskutinio apsilankymo metu (po kurio jai nebuvo leista lankytis) jai buvo (duomenys neskelbtini) metų.

Taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) V. pati išreiškė norą važiuoti pas B.. Nurodydama šio noro aplinkybes, V. Č. paaiškino, jog važiavo dėl jos brolio dukros S., bijodama, kad su ja J. B. nepasielgtų taip pat kaip elgėsi su ja (V.), o pasiliko, tikėdamasi, jog jis pasikeitė ir daugiau taip nesielgia. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) rytą, V. paskambinusi mamai pasakė, jog ,,jis ir vėl taip elgiasi“, kas rodo, jog J. B. elgesys nebuvo pirmas, nebuvo neteisingai suprastas, o buvo toks pat kaip anksčiau, apie ką V. Č. buvo nurodžiusi apklausoje. Tai, jog toks elgesys anksčiau buvo ir, kad apie tokį J. B. elgesį V. buvo pasakojusi mamai, rodo ir pačios V. Č. poelgis, o būtent tai, jog ji, smulkiau apie tai kas atsitiko V. neklausinėdama, liepė eiti pas A. P. į darbą. Akivaizdu, jog, jeigu V. Č. V. nebūtų anksčiau sakiusi apie J. B. veiksmus, jai būtų pagrindas išsamiau apie įvykį klausinėti tiek J. B., tiek jo žmonos, tačiau ji iš karto liepė eiti pas tėtį. Ir net po to, nei J. B., nei jo žmonai V. V. Č. neskambino, neklausė kas atsitiko su V., nors, įvertinus ankstesnius jų puikius santykius, toks V. elgesys, jeigu jos mama nebūtų žinojusi apie ankstesnį J. elgesį, turėjo sukelti klausimų.

Vertinant V. Č. parodymus, atsižvelgiama ir į teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, jog V. Č. realistiškai pasakoja, apie galimą seksualinę prievartą, t. y. jos pasakojimas atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus, lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų. V. Č. nenustatyta tokių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, taip negauta duomenų, kad V. Č. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti byloje nurodomas aplinkybes arba pateikti tendencingą informaciją. Padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas V. Č. taip pat nenustatyti (1 t., b. l. 167).

Nors kaltinamasis teigia, jog V. jį apkalba, kad yra pasidavusi suaugusiųjų įtakai ir pan., tačiau bylos duomenys patvirtina priešingai. Kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, (duomenys neskelbtini) V. Č. J. B. pasakė, jog nerašytų daugiau taip žinučių, nes vyksta visų telefonų patikrinimai. Šio pokalbio metu ji nurodė, jog sakė tyrėjai, kad netiki, kad jis taip galėjo padaryti, tikino, kad gali būti melagingas V. apskundimas, vėl pasakė išsitrinti žinutes (3 t., b. l. 9–10). Šie duomenys patvirtina, jog priešingai, nei teigia kaltinamasis, aptartais veiksmais, nurodydama, kad nelabai tiki tuo ką sako V., V. Č. siekė jį apginti, nereiškė jam jokių pretenzijų, neišsakė pasipiktinimo, o tuo labiau nereikalavo atlygio už jo veiksmus. V. Č. noras nepakenkti J. B. matomas ir iš to, jog ji apie J. B. galimus veiksmus nepranešė atitinkamoms institucijoms, nors V. apie jo elgesį buvo papasakojusi jau anksčiau (ką V. Č. patvirtino teisiamojo posėdžio metu), dėl ko ji kurį laiką neleido dukros svečiuotis B. namuose. Tai, jog ji apie savo žinojimą nepranešė nei J. B., nei teisėsaugos institucijoms, teismo įsitikinimu, lėmė jų neabejotinai itin draugiški santykiai, ankstesnė B. šeimos pagalba V. Č. šeimai ir tai, jog V. Č. gyveno su kaltinamojo žmonos (V. B.) broliu – A. P.. Tiek V. Č., tiek ir pati V. Č., nuosekliai tvirtino, jog santykiai su J. B. visuomet buvo labai geri, jis daug padėjo, mylėjo ir rūpinosi V., tokias pat aplinkybes nurodė ir kaltinamasis bei A. P.. Įvertinus šiuos duomenis daroma išvada, jog jokio noro apkalbėti J. B. nei V. Č., nei jos mama V. Č. neturėjo ir nesiekė kokiu nors būdu jam pakenkti.

Taigi teismas sprendžia, jog bylos duomenys patvirtina, jog tiksliai nenustatytu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miegamojo kambaryje, lovoje J. B. ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) kartų tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. liesdamas, spausdamas mažametės krūtinę bei liesdamas ir dirgindamas jos lytinius organus bei dėjo jos ranką ant savo lytinio organo. Taip pat nustatyta ir tai, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savo namuose J. B. tiksliai nenustatytą skaičių kartų per rūbus lietė V. Č. krūtinę, o (duomenys neskelbtini), apie 6–7 val. svetainės kambaryje glostė jos nuogą nugarą iki pat kelnaičių ir taip glostydamas, atsegė liemenėlę, o jai atsigulus ant pilvo ir susirietus, paklausė: ,,ar tu manęs bijai?“. Tokie jo veiksmai neabejotinai galėjo sukelti mažametės V. Č. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą. Todėl J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį.

Kaltinime nurodyta, jog 2023 m. vasario 13 d. J. B. lietė nukentėjusiosios krūtinę bei lytinius organus, tačiau tokių aplinkybių apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. Č. nenurodė. Nors apie tai ji nurodė atliekamos ekspertizės metu, tačiau, įvertinus bylos duomenų visetą, teismas sprendžia, jog vis tik (duomenys neskelbtini) J. B. tik glostė mergaitės nugarą bei atsegė liemenėlę, o jai susigūžus klausė, ar ši jo bijanti. Tokie jo veiksmai išgąsdino nukentėjusiąją, nes ji suprato, kad jis ir toliau elgiasi taip kaip elgdavosi anksčiau, dėl ko ji buvo nustojusi pas jį svečiuotis, todėl išsigandusi ji pabėgo ir skambino mamai. Nors V. Č. nurodė, jog V. jai pasakė, kad J. B. lietė ir jos krūtinę, tačiau, įvertinus tai, jog tai jis buvo daręs anksčiau, V. Č. galėjo mamai (taip pat ir ekspertizės metu) netiksliai nurodyti J. B. veiksmus (duomenys neskelbtini) arba jos žodžiai galėjo būti neteisingai suprasti. Vis tik teismas remiasi ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta apklausa, kuomet per apklausoje dalyvavusią psichologę, teisėjas šias aplinkybes aiškinosi labai išsamiai, V. Č. keletą kartų buvo klausta, ar be to, jog atsegė liemenėle ir glostė nugarą, dar kokius nors veiksmus J. B. atliko, į ką nukentėjusioji aiškiai ir nuosekliai paaiškino, jog daugiau nieko nebuvo, nes jis nuėjo prie kompiuterio, kad paskaitytų jai apie mėnesines.

Todėl aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) J. B. lietė V. Č. krūtinę ir glostė lytinius organus iš kaltinimo šalinama. Kiti J. B. veiksmai, atlikti (duomenys neskelbtini), o būtent nugaros glostymas, liemenėlės atsegimas, klausimas, ar V. jo bijo ar gėdinasi, tuo pat metu bandymas kalbėti pakankamai intymiomis temomis (apie menstruacijas), bendrų jo veiksmų kontekste sudaro neabejotiną pagrindą išvadai, kad tokiais veiksmais J. B. siekė sukelti mažametės V. Č. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą. Todėl aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) J. B. lietė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos J. B. veikos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui.

Nors kaltinamojo gynėja baigiamosiose kalbose nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, jog J. B. dėjo V. Č. ranką ant savo lytinio organo taip tenkindamas savo lytinę aistrą, kad priliesti jo lytinį organą mergaitė galėjo netyčia miegant šalia kaltinamojo, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, teismas sprendžia, jog tokie veiksmai buvo atlikti. V. Č. labai aiškiai apibūdino erekcijoje esančio vyriško lytinio organo savybes (parodydama ant savo rankos, kad jis yra kaip ranka ties riešu tik be delno), kas rodo, jog tai nebuvo trumpalaikis neatsargus prilietimas. Kad mergaitė galėtų nupasakoti šio organo savybes, jį neabejotinai turėjo būti laikiusi savo rankoje. Tai, jog buvo tenkinama lytinė aistra rodo ir tai, jog prieš dedant nukentėjusios ranką sau ant lytinio organo, kaltinamasis prieš tai atliko ir kitus veiksmus – lietė spaudė nukentėjusios krūtinę bei lytinius organus bei atliko į juos intervenciją – kišo pirštus taip dirgindamas lytinius organus, o po to nusisukdavo. Nors duomenų, kad kaltinamasis po tokių veiksmų lytinį aktą pabaigdavo nėra (V. Č. nenurodė mačiusi kokių nors skysčių ar išskirtinių kaltinamojo garsų), tačiau tai kvalifikacijai pagal BK 150 straipsnio 4 dalį reikšmės neturi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iš tiesų nukentėjusioji turėjo šlapimo nelaikymo problemų. J. B. nurodo, jog ji visuomet miegodavo su ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriuos pirkdavo arba jis arba V. mama. Iš tiesų, nustačius, jog mažametė miegodavo su (duomenys neskelbtini), kiltų abejonė dėl galimybės pro apatinių kelnaičių kraštą liesti jos lytinius organus, tačiau, nukentėjusiosios klasės auklėtoja J. P. teisme nurodė, jog nukentėjusiajai dėl šios problemos mama visuomet įdėdavo į mokyklą (duomenys neskelbtini), kuriuos ji naudojo. Taigi šių higienos priemonių naudojimas niekaip netrukdė atlikti su V. Č. jos nurodytų veiksmų.

J. B. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip pat įrodyta. Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) V. Č. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Akte nurodoma, jog V. Č. pasakojimas apie byloje nagrinėjamus įvykius iššaukia graudulį, gėdą, pasimetimą, kurių tiriamoji negeba sukontroliuoti. Bekalbant kyla nerimas – ji dūsauja, jai ima drebėti rankos, jas aktyviai krutina. (1 t., b. l. 158–167). Šį tyrimą atliko teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė E. K., turinti (duomenys neskelbtini) metų darbo ekspertu stažą, ir teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė T. G.–N., turinti (duomenys neskelbtini) metų darbo ekspertu stažą. Ekspertės įvertino visus byloje pateiktus medicininius dokumentus nuo pat nukentėjusiosios gimimo. Ekspertizės akte aprašyti ir įvertinti medicininiuose dokumentuose užfiksuoti susirgimai, traumos, psichologinė būsena, (duomenys neskelbtini) metais neurologo konstatuotas (duomenys neskelbtini), duomenys apie V. Č. šeimynines aplinkybes, santykiai su artimos aplinkos asmenimis. Aptarti duomenys rodo, kad nukentėjusioji nuo vaikystės turėjo įvairių susirgimų, lankėsi gydymo įstaigose, tačiau psichiatrų konsultuota nebuvo. Tik (duomenys neskelbtini) konsultuota dėl jautrumo ir nerimo ir šios konsultacijos metu jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Psichikos būsenos ir psichologinio vertinimo metu naudojant stebėjimą, pusiau struktūruotą pakalbį psichologinio įvertinimo metodikas, buvo patvirtinta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Taigi, vertinant šiuos faktinius duomenis, daroma išvada, kad tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl gynybos teiginys, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas padarytas ne J. B. veiksmais, o V. Č. artimųjų elgesiu su ja yra visiškai nepagrįstas. Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

J. B. buvo kaltinamas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį tuo, jog tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sustabdęs vairuojamą automobilį ,,Mazda Mazda 2", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose, netoli savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, uždėjo savo ranką jai, sėdėjusiai šalia jo, automobilio ,,Mazda 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje, ant kairės kojos kirkšnies, ties jos lytiniais organais, o jai pasakius: ,,ne“, pykdamas jos paklausė: ,,ar tau sunku“, o toliau vykstant automobiliu, vis kartojo: ,,niekas nesužinos“, ,,ar tau sunku“, ,,ar tu negali duot“; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išlipęs iš savo automobilio ,,Mazda Mazda 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė automobilio galines dureles toje pusėje, kur sėdėjo D. K., šiai paklausus, kodėl jie stovi ir nevažiuoja, viena ranka per drabužius lietė jos krūtinę ir pilvą, o jai pasakius, jog jai tai nepatinka, nusišypsojęs įkišo tą pačią savo ranką per jos vilkėto megztuko viršų ir lietė jos krūtinę ir pilvą po drabužiais, t. y. nuogą krūtinę ir pilvą, tuo tarpu D. K. patraukus jo ranką ir pasakius, jog ji to nenorinti, pasakė jai, kad: ,,tavo nekaltybę vis tiek kas nors nulauš“, ,,nieko čia tokio, niekas nesužinos“, „lipk iš automobilio, einam pažaisti“, tokiais savo veiksmais atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti mažametės D. K. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir šiais savo veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmą kartą apie tai pasipasakojo kai buvo praėję daug laiko, pradėjo kalbėti tik apklausoje, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų po įvykių. Važiavimai pas B. pasibaigė (duomenys neskelbtini), tada jau nepalaikė jokių santykių. Draugiškų apkabinimų iš J. B. pusės būdavo, iš jų suprato, kad jis ją globoja ir myli.

Žemesnės instancijos teismas

Perskaičius nukentėjusiosios D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 24), ji nurodė, jog pagalvojo, kad ją ketina išprievartauti. (duomenys neskelbtini), kai dar gyveno pas senelius, mamai pasakė, jog J. B. lietė krūtinę, bet daugiau nieko nesakė.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja R. K. nurodė, jog kaltinamasis yra dukros krikšto mamos vyras. Santykiai buvo labai geri, o dabar pasikeitę, atšalo. D. pasakojo, kad jis ją lietė. Su D. kalbėjo, ji nurodė, kad jis ją lietė, o būtent, lietė krūtį, kokiomis aplinkybėmis tai buvo – dukra nepasakojo. Dukra su J. B. sutarė gerai, bendraudavo, visur važiuodavo, būdavo pas juos. Nežino, kas dar pas jį būdavo be D. D. pasakojo, kad būdavo ir V. B. brolio žmonos dukra V. D. buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai ji papasakojo apie šias aplinkybes. Ji tiesiog priėjo, paklausė ar gali pasikalbėti ir viską papasakojo. Gali būti, kad jis ją lietė anksčiau. Kada tas anksčiau nežino. Kai D. pasakojo, ji buvo ne nuotaikoje, pasimetusi. Pati R. K. su J. B. jokiomis neįprastomis ar intymiomis temomis nebendravo.

Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 72–73), šiuos parodymus ji patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš D. K. parodymų, seksualinė prievarta prieš ją buvo panaudota kuomet jai buvo (duomenys neskelbtini) metų (tikslaus amžiaus ji negalėjo nurodyti). Taip pat D. K. teigė, jog tuo laikotarpiu, ji dažnai lankydavo B. namuose, ne kartą yra miegojusi vienoje lovoje su J. B. tiek ir kartu su V. B., tiek ir tik su J., tačiau jokių seksualinės prievartos veiksmų tuo metu iš J. B. pusės nebuvo. Taip pat D. K. nurodė, tuo pat metu pas B. dažnai viešėdavo V. Č., su kuria jos abi susidraugavo. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi (duomenys neskelbtini) metų jai buvo (duomenys neskelbtini) metais. V. Č. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o tai reiškia, jog (duomenys neskelbtini) metais jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Iš V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) metus, tuo metu kai V. Č. buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metukai, V. Č. šeima gyveno B. name ir (duomenys neskelbtini) metai (apklausos ikiteisminio tyrimo dienai, kuri vyko (duomenys neskelbtini) jie ten nebegyvena. Taigi, D. K. nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) metais ji kartu su V. viešėdavo B. namuose klysta, kadangi būtent tuo metu V., kuriai tada buvo (duomenys neskelbtini) metai, kartu su savo mama ir patėviu tuose namuose gyveno. Kaip matyti iš V. Č. parodymų, gyvenant B. namuose, V. miegodavo kartu su ja kambaryje, tik kartais atsibudusi nubėgdavo pas B. į lovą pagulėti, todėl nei su J., nei su V. tuo metu ji miegoti, kaip kad nurodo D. K., negalėjo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog D. K. netiksliai nurodo galimų J. B. veiksmų prieš ją laiką. Tokią išvadą sustiprina ir tai, jog apklausos metu D. K. žemėlapyje nurodė vietą miške, kur, pasak jos, antrą kartą J. B. buvo sustojęs ir norėjo su ja ,,pažaisti“, tačiau akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikui įsidėmėti vietą miške ir ją beveik po (duomenys neskelbtini) metų parodyti žemėlapyje yra neįmanoma. Be to, D. K. nurodė, jog važiavimai pas B. baigėsi (duomenys neskelbtini) metais, tačiau V. Č. nurodė, jog D. važiuodavo pas B. labai dažnai, o dabar jau nebevažiuoja. Taigi, jeigu V. Č., žinojo ir pažinojo D. K., kaip pas B. dažnai besilankantį asmenį, tuomet D. K. ten turėjo lankytis vėliau nei (duomenys neskelbtini) metais, nes, priešingu atveju, V. Č., pasakodama apie D. turėjo prisiminti įvykius, matytus kuomet jai (V. Č.) buvo (duomenys neskelbtini) ir mažiau metų. Be to, D. K. teigia galvojusi, jog J. B. prie V., kaip prie vaiko nelįs, o tai rodo, jog jos nurodytų įvykių metu jai pačiai neabejotinai buvo ženkliai daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Tačiau didžiausias abejones teismui kelia D. K. parodymai apie J. B. elgesį su ja. Nors D. K. teigia, jog įvykių metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau pasakodama apie J. B. elgesį miške, ji savo supratimą apie pastarojo veiksmus nurodo, lyg būdama ženkliai vyresnis asmuo. (duomenys neskelbtini) ar net (duomenys neskelbtini) metų mergaitė vargu ar suprastų, jog rankos ant kojos (net ir netoli kirkšnies) uždėjimas, gali reikšti norą ,,eiti prie sekso“, o dar mažiau tikėtina tai, jog tokio amžiaus vaikui galėjo būti sakoma, o jis suprastų žodžių ,,kad tavo nekaltybę vis tiek kas nors nulauš“ reikšmę. Bylos duomenimis, aprašytais šio nuosprendžio dalyje ,,dėl veikų prieš V. Č.“, nustatyti J. B. veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kurie iš esmės skiriasi nuo D. K. nurodytų. Nors neabejotinai kiekvieno žmogaus brandos laikotarpis yra savitas, tačiau aptarti D. K. parodymų neatitikimai vertinant juos kartu su kitais byloje nustatytais įvykiais kelia pagrįstų abejonių apie galimos J. B. veikos prieš D. K. atlikimo laiką. Sugretinus visus duomenis, teismas sprendžia, jog D. K. nurodyti J. B. veiksmai, jeigu ir buvo atlikti, tai jie atlikti ne iki (duomenys neskelbtini) metų, o ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini) metais, t. y. tuomet, kai D. K. buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Neturint galimybės tiksliai nustatyti nukentėjusiojo asmens amžių jo atžvilgiu atliktos veikos metu, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog D. K. nurodytų veiksmų jos atžvilgiu atlikimo metu ji buvo jaunesnė nei 16 metų. Nesant galimybės konstatuoti vieno iš BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento – jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens, visas abejones, kurių neįmanoma pašalinti, vertinant kaltinamojo naudai, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju J. B. kaltas dėl šios veikos padarymo.