- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- I1-2396-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00589-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d. atliko bausmę Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 kartu su kitais 10 nuteistųjų. Teigia, jog 2/3 patalpos ploto užima patalpose esantys baldai ir inventorius, nebuvo ploto judėti, todėl tekdavo gulėti arba sėdėti. Teigia, kad gyvenamojoje patalpoje buvo šalta ir drėgna, ventiliacija veikė blogai, pūtė šaltą orą ir nemalonius kvapus. Esant blogoms oro sąlygoms gyvenamosios patalpos per langus buvo neįmanoma išvėdinti. Pareiškėjo teigimu, naktinis apšvietimas neveikė, o dieninis – buvo labai blogas, pareiškėjas negalėjo skaityti, mokytis, skaudėjo akis ir galvą. Nurodo, kad dienos šviesa į patalpą nepatekdavo, nes ant langų yra tankios ir cinkuotos grotos, vasaros metu nuo grotų sklido nemalonus ir sveikatai kenkiantis cinkuotos skardos kvapas, nuo jo skaudėdavo galvą.
Teigia, kad nebuvo gesintuvų, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo. Buvo gausu parazitų – blakių. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nebuvo įrengta pakankamai praustuvų, neįrengtas atskiras tualetas personalui, todėl pareigūnai naudodavosi nuteistųjų tualetais be eilės. Nurodo, kad įrengtų pisuarų skaičius daug mažesnis nei numato teisės aktai, todėl pareiškėjas patirdavo fizinį skausmą, kančias, nes norėdavo šlapintis. Teigia, kad sanitariniuose mazguose nebuvo atliktas kapitalinis remontas, ant lubų ir sienų yra pelėsis, praustuvai ir tualetai surūdiję, veidrodžiai suskilę, dušuose šalta, drėgna, gausu parazitų, grybelio ir pelėsio, blogas apšvietimas ir slidžios grindys.
Pareiškėjo teigimu, jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą ir depresiją, sveikatos pablogėjimą ir kančias.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 18–24) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 203 plotas – 34,41 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam tenka apie 3,12 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Teigia, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Atsakovės atstovo teigimu, 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Mano, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pabrėžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. Tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartą į savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duše. Papildomai informuoja, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.
Nurodo, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Teigia, kad ant bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų langų sumontuotų apsauginių grotų įrengimas yra numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams.
Akcentuoja, kad siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, blakių ir kitų buitinių parazitų naikinimo darbus, Vilniaus PN patalpų priežiūrą bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus.
Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
Teigia, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Nurodo, kad sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Teigia, kad sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis viešuosiuose tualetuose.
Mano, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 51–52), kuriuose nurodo, jog judėti Vilniaus PN laisvai nebuvo galima dėl Covid - 19 – pandemijos, todėl didžiąją dalį laiko teko leisti bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203. Teigia, jog atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos darytos 2017 metais, situacija neatitinka nuotraukų. Nurodo, kad neprieštarauja grotoms, tačiau cinkas kenkia sveikatai. Teigia, kad Vilniaus PN nepateikia jokių faktų, kad apšvietimas gyvenamojoje patalpoje atitinka šviesą atitinkančius higienos normos teisės aktus. Pažymi, jog Vilniaus PN nepasisako dėl pareiškėjo teiginio, kad pareigūnai naudojasi nuteistųjų prausyklomis ir tualetais. Mano, kad tualetų ir prausyklų yra per mažai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d.
Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Vilniaus PN laikymo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu pataisos įstaigoje bendrabučio tipo patalpų ir kamerų gyvenamajam plotui keliami reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Taisyklės), kurių 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas).
Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno ir bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203, kurios plotas – 34,41 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų.
Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 teko 3,13 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti bendrabučių tipo patalpose laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Vilniaus PN nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Vilniaus PN bendrabučių tipo patalpoje jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl apšvietimo ir grotų ant langų
Pareiškėjas nurodo, kad ant langų įrengtos grotos trukdė natūralios šviesos patekimui į gyvenamąją patalpą. Be to, grotos buvo cinkuotos, o tai kenkė jo sveikatai.
Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Taisyklių 11.6 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Remiantis Vilniaus PN pateikta informacija, Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 buvo įrengtos grotos ant langų laikantis minėtų Taisyklių reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad grotos buvo iš cinko ir tai kenkė sveikatai, yra jokiais įrodymais nepagrįsta ir tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Byloje jokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar į sveikatos priežiūros specialistus dėl sutrikusio regėjimo, nepateikta.
Dėl parazitų
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje buco gausu parazitų – blakių.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, blakių ir kitų buitinių parazitų naikinimo darbus, Vilniaus PN patalpų priežiūrą bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes teismui nepateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl blakių sukandimų į Vilniaus PN gydytoją, kas galimai patvirtintų šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats pareiškėjas skunde nenurodo, jog dėl kenkėjų įkandimų jam teko kreiptis medicininės pagalbos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl parazitų buvimo kameroje.
Dėl gesintuvų, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad nebuvo gesintuvų, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl, jo teigimu, gesintuvų, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo nebuvimo, yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti (pareiškėjas nenurodė, kokiais laikotarpiais nebuvo gesintuvų, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo nebuvimo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimai). Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad jam buvo būtinybė pasinaudoti gesintuvu, priešgaisrine sistema ir avariniu išėjimu, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors neigiamus išgyvenimus dėl gesintuvų, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo nebuvimo. Vien tik abstraktūs teiginiai ir įsivaizdavimas, kas būtų, jei įvyktų gaisras, ar pareiškėjas turėtų galimybę išsigelbėti, atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodo.
Dėl ventiliacijos ir temperatūros
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad gyvenamojoje patalpoje buvo šalta ir drėgna, ventiliacija veikė blogai, pūtė šaltą orą ir nemalonius kvapus.
Taisyklių 11.8. punkte įtvirtinta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Nors pareiškėjas nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje buvo šalta ir drėgna, tačiau nenurodo, kokia temperatūra buvo gyvenamojoje patalpoje, kuriuo laikotarpiu, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šį savo nusiskundimą grindžia abstrakčiais argumentais. Be to, teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės gyvenamosiose patalpose.
Nors pareiškėjas teigia, jog ventiliacija veikė blogai, tačiau nenurodo, kuriuo laikotarpiu blogai veikė ventiliacija ir kad jis dėl blogai veikiančios ventiliacijos patyrė kokią nors žalą. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė gyvenamąsias kameras vėdinti natūraliu būdu per langus. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas dėl netinkamos ventiliacijos būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ar atitinkamas institucijas (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Dėl praustuvų, tualetų, dušų
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad Vilniaus PN nebuvo įrengta pakankamai praustuvų, įrengtų pisuarų skaičius daug mažesnis nei numato teisės aktai.
Taisyklių 5.7. punkte numatyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).
Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7.4 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų prausykloje, tualete turi būti praustuvė - 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.6 punktas).
Atsakovės atstovas nurodė, jog I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog praustuvų, pisuarų ir klozetų Vilniaus PN įrengta tiek, kiek numatyta teisės aktuose. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus PN pareigūnai naudodavosi nuteistųjų tualetais be eilės, tačiau šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Nors pareiškėjas nurodo, jog sanitariniuose mazguose nebuvo atliktas kapitalinis remontas, ant lubų ir sienų yra pelėsis, praustuvai ir tualetai surūdiję, veidrodžiai suskilę, dušuose šalta, drėgna, gausu parazitų, grybelio ir pelėsio, blogas apšvietimas ir slidžios grindys, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų higienos sąlygų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus. Teismo nuomone, kreipimosi į įstaigos administraciją ar atitinkamas institucijas (pvz., NVSC Vilniaus departamentą) aspektas yra svarbus tuo, kad jos sužinojusios apie tam tikrų reikalavimų, šiuo atveju higienos normų galimą nesilaikymą, gali imtis veiksmų, kad tai būtų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.
Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taip pat atsižvelgdamas į anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nenustačius vienos būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Vilniaus PN veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.