- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- I-15-289/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui M. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintus skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo R. K. skundas ir patikslinti skundai, kuriais prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 50000 Lt neturinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad koridoriaus trečiame aukšte yra įrengta klėtis. Koridoriumi vaikšto ne tik dirbantys, bet ir suimtieji ir nuteistieji. Šiame koridoriuje, kur yra klėtis, yra 88, 83, 105, 106 kameros, o už posūkio – kitas koridorius, kur yra daug kamerų. Žmonės vedami tuo koridoriumi pas medikus, į pasivaikščiojimo kiemelį, pas odontologą. Šiaulių tardymo izoliatoriuje patikrinimai vyksta nuo 7.30 iki 8.00 val., keičiasi pamainos – einama per kameras, asmenys yra išvedami į koridorių, pareigūnai apžiūri. Nurodė, kad visų keturių kamerų asmenų buvo matomas. Taip sužalotas buvo laikomas patalpoje („narve“) tokiomis sąlygomis, kur yra suoliukas, kurio ilgis – 3 m, o plotis gal 1.30–1.40 m, kol bus konvojuotas, o konvojuotas buvo apie 10–11 val. Mano, kad turėjo teisę būti medicininėje patalpoje, kur guldomi ligoniai. Jautė nežmonišką skausmą, buvo šoko būsenos, negalėjo kalbėti, jam buvo prileista vaistų, negalėjo gulėti, turėjo visą laiką stovėti ir kentėti skausmą, būti visų patyčioje. Iki šiol jaučia tą nuoskaudą, pažeminimą dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad į viešąją įstaigą Šiaulių respublikinę ligoninę kažkaip galėjo nuvežti, o į ligoninę nuvežti nesugebėjo. Pareiškėją vežė vežimėliu Šiaulių ligoninėje, nes paeiti negalėjo. Konvojavimo taisyklėse nurodyta, kad yra neplaniniai konvojavimai. Konvojavimo rūšis – neplaninis, konvojuojamieji lydimi nuo pirmo punkto iki paskirties punkto, laisvės atėmimo vietų pareigūnai konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius tik neplaniniu konvojumi ir tik į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Į kitos paskirties punktus nuteistuosius ir suimtuosius konvojuoti galima tik gavus teisingumo ministro, viceministro, kuruojančio tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, Kalėjimų departamento direktoriaus arba jo pavaduotojo, atsakingo už apsaugą ir priežiūrą, raštišką leidimą. Pareiškėjas nurodo, kad galėjo administracija pasirūpinti, kad būtų per 1,5 val. pristatytas į ligoninę padedant Šiaulių ligoninei būtų nuvežtas gulintis. Dabar buvo konvojuotas sėdintis. O 2011-07-30 buvo taip karšta, kankino troškulys, konvojus nespėjo pareiškėjui vandenį nešti. Mano, kad netinkamai Šiaulių tardymo izoliatorius pasirūpino ir įvertino visas aplinkybes. LVAT bylose pasisakoma dėl Konvencijos 3 str.: niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką elgesį, orumo pažeminimą, būti baudžiamas, nustato valstybės institucijos pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Mano, kad jo laikymą grotuotoje klėtyje, jam esant taip sužalotam, galima priskirti prie kalinimo sąlygų. Laikydamas tokiomis sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatorius užkirto kelią pareiškėjui, trukdė naudotis bet kokiu privatumu, tai buvo traumuojanti patirtis. Buvo visų akivaizdoje (patyčioje). Dėl sužalojimo fakto buvo iškelta baudžiamoji byla. Sužalojęs asmuo buvo nustatytas, buvo iš jo priteista 10000 Lt neturtinė žala. Pareiškėjas nurodė, kad jį atvedė į medicinos punktą, sesutė lakstė, nerado švirkšto, nes jie visi seife užrakinti. Greitoji atvažiavo ir suleido vaistų Šiauliuose, paskui matė, kad pareiškėjui blogai, kad dūsta, greitai pasodino pareiškėją į mašiną, uždėjo jam deguonies kaukę, nuvežė į Šiaulių ligoninę, kur visą aptepė kažkokiu skysčiu, apibintavo, suleido vaistų, pasodino į vežimėlį, pasodino į transporto priemonę ir atvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių ir ten jį patalpino į tą „narvą“.„Narve“ nemiegojo, nes nebuvo galimybių. Ten buvo kušetė, pareiškėjo patalynė buvo visa šlapia, numesta. Bendro naudojimo koridoriuje pareiškėjo asmeniniai daiktai visi buvo sumesti į krūvą, buvo ir apvogtas. Nepajėgė nešti, sunešė ūkio darbuotojai, dirbantys nuteistieji pareiškėjo daiktus sunešė prie klėties. Pareiškėjas negalėjo gerti, atnešė „šlangutę“, kad galėtų vandenį siurbti. Pareiškėjui patalo nepaklojo, jis pats nepajėgė, neturėjo galimybės. Patalynė jo buvo šlapia, nupilta karštu vandeniu su arbatžolėmis, buvo padėta už grotų netoliese. Pareigūnai, medikai, slaugytoja patogumų nesuteikė. Konvojavo planiniu konvojumi su kitais asmenimis, buvo keletas asmenų. Pareiškėjas pažymėjo, kad kelionė užtruko penkias valandas, kai būtų galėję nuvežti per 1,5 val., o vežė 3,5 val. po kitas konvojavimo įstaigas karštyje sėdintį. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tokios būsenos pareiškėją įtraukė į planinį etapą. Pažeidė Konvencijos 3 str., Konstituciją. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo prileista nuskausminančių vaistų, bet skausmą jautė, jį kentėjo.
Pareiškėjo atstovas advokatas G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad formaliai atrodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius viską darė pagal instrukcijas, bet kodėl nebuvo atsižvelgta ir padaryta daugiau nei reikalauja instrukcija, kodėl nebuvo aiškinamasi galimybių, kai nepaguldė į ligoninę vežti ir kitokiu būdu vežti į kitą ligoninę. Konkrečių įstatymų pažeidimų nėra, bet reikia vadovautis ne tik instrukcijų ir norminių aktų reikalavimais, bet ir bendro pobūdžio reikalavimais, kurie plačiai taikomi tarptautinių teismų praktikoje, būtent, Lietuvos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri draudžia asmens orumo žeminimą, kankinimą ir kitokius veiksmus. Tų reikalavimų, kurie išdėstyti tarptautiniuose bendro pobūdžio dokumentuose, reikėtų laikytis. Buvo du pagrindiniai asmenys, kurie pažeidė reikalavimus – direktoriaus padėjėjas ar jo padėjėjo budintis. Neplaniniam vežimui reikia teisingumo ministro, Kalėjimų departamento leidimo. Buvo remiamasi medikų išvada, kad reikia vežti į Vilnių planiniu konvojumi. Abudu asmenys neatsižvelgė į sveikatos būklę, prisidėjo prie fizinių skausmų, prie nepatogumų, kurių galėjo ir nebūti. Atsakovas, kuriam atstovauja Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeidė LR Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, nepasirūpino, kad nebūtų suteikta kančių pareiškėjui. LVAT 2013-10-24 nutartyje nurodyta, kad jei teismai nustato, kad buvo pažeidimai sveikatai, atsakomybę turi prisiimti ta institucija, kuri neužtikrino asmens saugumo. Prašo prašymą tenkinti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo buvo išvežtas į ligoninę neplaniniu konvojumi. Konvojavimo taisyklių 216 p. numatyta, kad būtinajai medicinos pagalbai suteikti, asmuo gali būti konvojuotas neplaniniu konvojumi. Jis ir buvo konvojuotas neplaniniu konvojumi būtinajai medicinos pagalbai suteikti – tokiai, kokios negalėjo suteikti darbuotojai. Pažymėjo, jog ne tardymo izoliatoriaus darbuotojų, dirbusių tą vakarą, kompetencija nustatyti, ar asmuo gali būti konvojuotas iš ligoninės ar ne. Byloje yra medžiaga su medicinos darbuotojų įrašais, kur nenurodyta, kad yra pavojus gyvybei. Asmeniui susižalojus ar jį sužalojus, medikai nuveža į ligoninę ir palieka ten. Šiuo atveju asmens gyvybei pavojus negrėsė, jam suteikė būtiną medicinos pagalbą ir jį konvojavo į Šiaulių tardymo izoliatorių. Tardymo izoliatorių įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios nenumato jokių specialių medicininės paskirties patalpų, kuriose būtų galima patalpinti asmenį, kuriam reikalingas stacionarus gydymas. Dėl to asmuo ir buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taisyklių 216 p. įvirtinta galimybė konvojuoti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ar sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti, jis ir buvo konvojuotas būtinajai medicinos pagalbai suteikti atsižvelgus į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikų rekomendacijas. Nebuvo neplaniniu konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę vežtas, nes nebebuvo poreikio medicininei pagalbai suteikti, buvo suteikta būtina medicininė pagalba, buvo nustatytas tam tikras gydymas. Būtų sudėtinga nakties metu gauti leidimą iš ministro ar viceministro ar dar kito asmens. Tuo metu, kai pareiškėjas buvo patalpintas nuolatinei priežiūrai, dar nebuvo aišku, kaip atsitiko tas įvykis, ir atsakovas jį patalpino nuolatiniam stebėjimui. Tos patalpos atvirumas didesnis nei kameros, ten didelė erdvė gulėti – 3 m ilgis ir 1,5 m plotis. Tai patalpa, kuri matoma iš prižiūrėtojo posto. „Narvas“ reikalingas laikinam asmenų laikymui, nuolatiniam stebėjimui, pvz., atvedus asmenis į sveikatos priežiūros tarnybą konsultacijai, nes ji yra prie tos tarnybos kabineto, laukiančius vizito pas mediką. Nebuvo aišku, ar asmuo pats susižalojo, ar kiti sužalojo. Greitosios pagalbos automobilio, atitinkančio reikalavimus, įstaiga neturi. Yra mikroautobusas, kur yra gultas, jis įrengtas pagal keliamus reikalavimus. Atstovo žiniomis, jis veikia šiuo metu ir yra organizuojamas kito automobilio pirkimas. Neplaniniu konvojumi vežti nebuvo poreikio, tokį sprendimą priima budintis. Jis būklės nevertina, kadangi yra nekompetentingas. Yra gydytojų išvados, jis nebuvo paguldytas stacionariam gydymui. Asmuo prieš išvykstant apžiūrimas medikų ir konstatuojama, ar jis gali vykti konvojumi. Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikui nekilo abejonių. Negali pasakyti dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų kaltės. Dėl šio konvojavimo nebuvo atliekamas tyrimas, o tik atliktas tyrimas dėl nuplikymo fakto. Negali pasakyti, ar buvo pareiškėjo skundų dėl konvojavimo aplinkybės bei jo laikymo atvežus iš ligoninės. Atsakovas pažymi, kad darbuotojai viską atliko, vadovavosi galiojusiais teisės aktais. Atsakingas darbuotojas priėmė deramą sprendimą – pastebėjęs, kad medikai negali suteikti būtinos pagalbos, ėmėsi veiksmų, neplaniniu konvojumi išvežė asmenį į VšĮ Šiaulių ligoninę. Budintis direktoriaus pavaduotojas nakties metu turi priimti sprendimą dėl asmenų planinio-neplaninio konvojavimo. Asmenys neplaniniu konvojumi gali būti konvojuojami tik būtinajai medicininei pagalbai suteikti. Atsakovas negali atsakyti, kad medikai nesuteikė kažkokio kitokio pobūdžio sveikatos paslaugų pareiškėjui. Prokuratūros rašte konstatuota, kad nėra nustatyta atsakovo veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip BK 229 str., t. y. darbuotojo teisės aktuose numatytų veiksmų neatlikimas, sukėlęs neturtinę žalą. Kaip ligonis jis buvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nes ten geresnės sąlygos. Įstaiga veikė protingai. Neplaniniam konvojui reikia atitinkamų institucijų leidimo. Pareiškėjas šioje byloje prašo 50000 Lt neturtinės žalos už tai, kad jis buvo konvojuotas ne pagal jo pageidavimą neplaniniu konvojumi. Reikalauja 50000 Lt, o iš sužalojusio asmens buvo priteista tik 10000 Lt žalos. Neracionalu priteisti asmeniui net ir nustačius atsakovo atsakomybę sąlygojančias aplinkybes. Įstaiga veikia pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, nėra sąlygų neturtinei žalai atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. K. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Dėl pareiškėjo laikymo režiminio korpuso atitvertame lokaliniame sektoriuje
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 12 d. atsiliepime (b.l.99-101) nurodoma, kad pareiškėjo sužalojimo aplinkybių nustatyti iš karto po sužalojimo nebuvo galimybių ir jos paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo metu, tai lėmė poreikį pareiškėjo priežiūrai skirti ypatingą dėmesį ir apie 5.50 val. jį parvežus iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus izoliuoti nuo kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas buvo laikinai, iki jo etapavimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, stebėjimui patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso 3 aukšto koridoriuje esantį grotomis atitvertą lokalinį sektorių (atvirą grotuotą kamerą).
Pareiškėjas nurodo, kad 2011-07-21 turėjo teisę būti medicininėje patalpoje, kur guldomi ligoniai.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 p. nurodoma, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 8 p. numatyta, kad režiminėje teritorijoje įrengiama asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nurodymas, kad jis turėjo teisę būti medicininėje patalpoje, kur guldomi ligoniai, yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais bei sutinkant su Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime išsakyta pozicija, kad esant neatliktam aplinkybių, susijusių su pareiškėjo apipylimu verdančiu vandeniu, tyrimui, buvo siekiama izoliuoti pareiškėją nuo kitų asmenų, negali būti konstatuojama, jog pareiškėjo laikymas 2011 m. liepos 21 d. nuo 5.50 val. Šiaulių režiminio korpuso atitvertame lokaliniame sektoriuje iki jo konvojavimo į Laisvės vietų atėmimo ligoninę buvo neteisėtas.
Dėl pareiškėjo konvojavimo planiniu konvojumi
Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas G. A. nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija privalėjo priimti sprendimą konvojuoti pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninę neplaniniu konvojumi.
LR teisingumo ministro ir LR vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.1R-240/IV-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 20 p. nurodoma, kad jeigu nėra šių taisyklių 19 punkte nurodytų pareigūnų įsakymo, teisę skirti neplaninį konvojų turi Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai tais atvejais, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti. Konvojavimo taisyklių 216 p. nurodo, kad konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių neplaninis konvojus.
LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Nr. V-208 įsakymu patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto (toliau – Tvarka) 1 p. numatyta, kad būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba. Tvarkos 3 p. išaiškinama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais. Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. 7 p. numatyta, kad pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.
Iš byloje esančios Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. HXI-4793 (b.l.127) matyti, kad pareiškėjui 2011 m. liepos 21 d. buvo teikiama būtinoji pagalba (gydytojų V. P. ir A. B. atžymos), ir nurodoma, kad asmuo yra siunčiamas stacionariam gydymui.
Liudytojas A. M. 2011 m. lapkričio 15 d. apklausos metu (b.l.145-146) nurodė, kad jis, įvertinęs situaciją, grįžo į budėtojų dalį ruošti konvojų į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, maždaug apie 4.00 val. paskambino Sveikatos priežiūros tarnybos bendruomenės slaugytoja R. U. ir pasakė iškviesti greitąją medicinos pagalbą dėl to, kad ant suimtojo R. K. kūno ir veido yra viršutinių kūno odos nudegimų. Nedelsdamas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri į įstaigą atvyko maždaug apie 4.06 val. Po atvykusių medicinos darbuotojų apžiūros greitoji medicinos pagalba savo automobiliu suimtąjį R. K., lydimą konvojaus, išsivežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priimamąjį suteikti tolimesnę pagalbą. Maždaug apie 5.35 val. telefonu buvo informuotas, kad suimtajam R. K. visa būtina medicininė pagalba suteikta ir jį galima grąžinti į įstaigą.
Atsižvelgiant į tai, kad Konvojaus taisyklėse numatyta pareiga konvojuoti asmenį neplaniniu etapu į Laisvės atėmimų vietos ligoninę tik esant būtinybei suteikti būtinąją pagalbą bei nustačius, kad būtinoji pagalba buvo suteikta pareiškėjui VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir jis buvo siunčiamas stacionariam gydymui, Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) negalima vertintini kaip neteisėtų.
Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra netenkintinas, todėl negali būti patenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l.35).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintus skundus dėl 50000 Lt neturtinės žalos pritiesimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.