- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 1-9-880/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00191-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- E. B., G. B.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-06-21 Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. 2011 m. birželio 25 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,16 ‰ etilo alkoholio), asmeninio konflikto su E. B. metu, savo sodyboje (duomenys neskelbtini), tikslu sužaloti E. B., tyčia vairuojamu automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pieva bėgusį E. B., tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimus veide, krūtinės ląstoje, sėdmenų srityje, dešinio raktikaulio lūžį,- tuo nukentėjusiajam E. B. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą.
Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
J. M. 2011 m. birželio 25 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,16 ‰ etilo alkoholio), po to kai automobiliu tyčia sužalojo E. B., savo sodybos kieme (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sugyventine G. B. dėl pastarosios sūnaus sužalojimo metu, nubėgo į namą ir iš ten atsineštu peiliu tyčia vieną kartą dūrė G. B. į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai pilvo srities paviršinę pjautinę žaizdą bei nežymiai sutrikdydamas G. B. sveikatą.
Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. birželio 25 d. jo sugyventinė G. B. ir jos sūnus E. B. buvo jo sodyboje (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. jis važiavo kartu su E. automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp jų prasidėjo konfliktas. Dėl ko jie prie automobilio susipyko ir I. sulaužė jo automobilio veidrodėlį. Baigusis ginčui kaltinamasis važiavo per pievą pastatyti automobilį ir netyčia juo užkabino nukentėjusįjį. Dėl šio įvykio jis labai susinervino ir nuėjęs į namą išgėrė pusė butelio degtinės. Jis buvo išsigandęs ir norėjo skambinti greitajai pagalbai, tačiau L. R. jam pasakė, kad tai jau padarė. Jis eismo įvykio metu buvo blaivus, o liudytojai yra vaikai ir jie nesupranta, kai žmogus yra neblaivus. Jis taip pat tyčia nedūrė peiliu G. B.. Ji netyčia buvo nežymiai sužalota virtuvėje, kuomet kaltinamasis pjaustė užkandą. Jis nenorėjo jos nei sužaloti, nei papjauti. Taip pat jis alkoholį vartojo tik po šio įvykio ir įvykio metu jis buvo blaivas.
Nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2011 m. birželio 25 d. apie 19 val. jis kartu su savo motinos sugyventiniu J. M. ir L. K. automobiliu Audi 80 atvažiavo į J. M. sodybą (duomenys neskelbtini). Visi trys buvo neblaivūs. Įvažiavus į sodybos keliuką, J. M. sustabdė automobilį. Visi išlipo iš automobilio ir susipykę pradėjo stumdytis. Laima nuėjo į namus, o jis su J. pradėjo muštis. Muštynių metu jis kumščiu išdaužė J. M. automobilio kairės pusės šoninį veidrodį. Dėl to J. labai užpyko. Muštinių metu J. įšoko į savo automobilį, o jis išsigandęs pradėjo bėgti pieva. Iš vietos J. automobiliu greitai pajudėjo ir pieva važiavo dideliu greičiu. Nukentėjusiajam bebėgant pieva, prie jo iš nugaros pusės privažiavo J. su automobiliu ir priekine dalimi partrenkė jį. Kas vyko toliau, to neprisimena.
Teismo medicinos specialistas davė išvadą, kad E. B. nustatyta kraujosruva dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, sėdmenų srityje, dešinio raktikaulio lūžis. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 19-20).
Nukentėjusioji G. B. nurodė, kad buvo sužalota virtuvėje J. M. peiliu netyčia. Ji pamačiusi numuštą automobiliu sūnų, atėjo ir ėmė rėkti ant J. M., kuris kažką virtuvėje pjaustė ir netyčia jai įpjovė pilvą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2011 m. birželio 25 d. ji savo sugyventinio J. M. name (duomenys neskelbtini) prabudo nuo triukšmo, sklindančio iš kiemo. Ji buvo neblaivi. Kai išėjo į kiemą, pamatė, kad kieme stovi G. M. ir L. R.. Kur tuo metu buvo J. M., ji nežino. Šalia ūkinio pastato, esančio priešais gyvenamąjį namą, netoli šulinio ant pievos stovėjo J. M. automobilis Audi 80. Pievoje automobilio priekyje ties automobilio viduriu ant nugaros gulėjo jos sūnus E. B.. E. kojos buvo po automobiliu. Jis buvo be sąmonės, jo rankos buvo prispaustos prie šonų. Kuriuo momentu J. patraukė automobilį iš įvykio vietos ir pastatė kieme netoli garažo, ji neprisimena. Ji nurodo, kad labai įpyko dėl sūnaus sužalojimo. Kai ji buvo šalia gulinčio E., priėjo J. M.. Jis norėjo pasižiūrėti, kas atsitiko E. Ji nematė, kad J. rankoje turėjo peilį. Jie abu susipyko ir J., kažkaip norėdamas ją patraukti nuo E., peiliu dūrė jai į pilvą. Tiesiog net nedūrė, o rankoje laikomu peiliu rėžė per pilvą. Ar J. peiliu jai dūrė tyčia, ji nežino (b.l. 60-63).
Teismo medicinos specialistas davė išvadą, kad G. B. nustatyta pilvo srities paviršinė pjautinė žaizda, padaryta pjaunančiu daiktu. Žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 25-26).
Daiktų apžiūros metu fiksuoti automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: priekinio bamperio dešiniojo kampo apatinė dalis įlūžusi, priekinio bamperio apačioje abiejuose šonuose nėra grotelių, iškritusi dalis dešinės pusės priekinio priešrūkinio žibinto, apačioje šio žibinto kairėje pusėje sulaužytas bamperis, virš šio lūžio sulankstytas bamperis, sulankstytas ant priekinio bamperio esantis valstybinio numerio ženklas; variklio dangtis apibrūžintas, kairės pusės priekinis ir galinis sparnai įlenkti, kairės pusės šoninis veidrodis sudužęs. Automobilio apačioje už detalių prilindę žolių (b.l. 44-50).
2011 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole yra fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Prie J. M. sodybos, pievoje, žolėje, yra matomos automobilio ratų vėžės, guminės šlepetės, automobilio priekinės dalies plastikinės grotelės (b.l. 10-15).
Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2011 m. birželio 25 d. apie 19 val. ji, būdama savo senelio Č. M. name (duomenys neskelbtini)., pro virtuvės langą matė, kaip iš kaimo kelio į keliuką įsuko dėdės J. M. automobilis Audi 80. Automobilis, įsukęs į keliuką, sustojo. Iš automobilio išlipo L. K. ir E. B.. Jie pradėjo stumdytis. Jie stumdėsi dešinėje automobilio pusėje. Po to iš automobilio išlipo J. M.. Jis priėjo prie E. ir L. ir visi trys pradėjo stumdytis. Jie mosikavosi rankomis, kumščiais. Po to jie nugriuvo ant žolės ir gulėdami voliojosi, kumščiavosi. Grumdamiesi jie rėkavo. Ji juos matė iš 50 metrų atstumo. Tuo pat metu prabudo neblaiva G. B. ir nuėjo link automobilio, prie savo sūnaus, sugyventinio ir L.. Kai G. ėjo link jų, Laima atsistojo ir iš sodybos išėjo. Tuomet į namą atbėgo J.. Jis bėgdamas šaukė, kad užmuš, papjaus. Matydama, kad J. bėga į namą, ji kiek spėjo surinko peilius. J. įbėgo į virtuvę ir iš stalo stalčiaus paėmė juodos spalvos rankena apie 10-15 cm ilgio geležte virtuvinį peilį. J. buvo neblaivus. Jis buvo labai įpykęs, tiesiog įsiutęs. Paėmęs peilį, jis greitai išbėgo iš namo ir nubėgo link savo automobilio. Ji taip pat išėjo į kiemą ir matė, kad pribėgęs prie G. J. peiliu dūrė į pilvą. Ji paties dūrio nematė, tik matė kaip rankoje laikomu peiliu jis užsimojo į G.. Tuo metu G. buvo prie pirmo medžio (nuo pagrindinio kelio) kažkur 10-15 metrų atstumu nuo J. stovinčio automobilio Audi 80. G. dūrio metu suriko ir susiėmė už pilvo. Ji negirdėjo, kad dūrio metu ar prieš pat dūrį J. būtų ką nors sakęs. Kur dūrio metu buvo E., ji nežino. Po to J. sėdo į automobilį. Ji matė, kad pievoje dešinėje įvažiavimo į sodybą pusėje (žiūrint nuo kiemo pusės) J. važinėjo per žolę. E. ir G. buvo taip pat ant pievos. Ji tuo metu nuėjo prie savo vaiko, nes nenorėjo, kad jis to įvykio metu nukentėtų. To momento, kaip J. automobiliu važiavo link G. ar E., ji nematė. Po poros akimirkų ji išgirdo, kad G. šaukia, jog suvažinėjo sūnų. Kai ji atsisuko į tą pusę, iš kur šaukė, tai matė, kad E. gulėjo ant žolės pievoje, o nuo jo pusės į kiemą automobiliu važiavo J.. J. pastatė automobilį kieme ir nuėjo į namą (b.l. 66-70).
Liudytoja G. M. nurodė, kad girdėjo, kaip J. M., bėgdamas į namus peilio, šaukė „papjausiu“, bei kad ji matė, kaip J. M. vijosi G. ir peiliu dūrė jai į pilvą.
Teismo medicinos specialistas davė išvadą, kad J. M. kraujyje rasta 2,16‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad padarė nusikalstamas veikas, tačiau nurodo, kad jas padarė netyčia, nenorėdamas sužaloti nuketėjusiųjų. Tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad J. M. tyčia sužalojo E. B. ir G. B., t. y. tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja L. R. parodė, kad J. M. tyčia automobiliu vijosi ir partrenkė nukentėjusįjį. Kaltinamojo parodymus, jog jis netyčia automobiliu numušė E. B. paneigia ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aiškiai matyti, kad jis važiavo ne keliu, o pieva. Be to, išvagota automobilio ratais pieva paliudija, kad buvo važiuota greitai. Analogiškai yra ir su G. B. sužalojimu. Nors kaltinamasis teigia, kad netyčia įdūrė nukentėjusiajai virtuvėje, šiuos jo parodymus paneigia liudytojų L. R. ir G. M. parodymai, pagal kuriuos J. M. tyčia pasiėmęs peilį, ne virtuvėje, o kieme, tyčia vijosi ir pasigavęs tyčia peiliu įdūrė nukentėjusiajai į pilvą. Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ją kaltinamasis sužalojo netyčia, kažką pjaustydamas, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė visai kitokius parodymus, kurie atitinka liudytojų parodymus, ir manytina, jog ji juos keičia teisme, nes gyvena kartu su kaltinamuoju ir šiuo metu jam yra atleidusi.
Byloje taip pat įrodyta, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Nors jis tai neigia, nukentėjusysis E. B. nurodė, kad jis su J. M. susistumdė būdami neblaivūs. Jog nusikalstamas veikas J. M. padarė būdamas neblaivus, paliudijo ir liudytojos L. R. ir G. M., kurios, teismo vertinimu, skirtingai nei nurodo kaltinamasis, nėra vaikai ir galėjo aiškiai suprasti, ar kaltinamasis yra neblaivus. Be to, byloje yra alkotesterio parodymai patvirtinantys, jog J. M. buvo neblaivus.
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
J. M. neteistas (b.l. 95), administracine tvarka baustas nuo 2011-08-11 du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 96), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 102-105), Širvintų darbo biržoje neregistruotas (b.l. 110), niekur nedirba (b.l. 109), Širvintų rajono Savivaldybės Administracijos Širvintų seniūnijos pateiktoje charakteristikoje rašoma, kad dėl J. M. netinkamo elgesio skundų, pareiškimų ar žodinių nusiskundimų iš kaimynų, giminių bei organizacijų seniūnija negavo. Soc. darbo organizatorė bei socialinė darbuotoja, dirbanti su soc. rizikos šeimomis, yra gavusios pranešimą apie girtavimą, muštynes. Lankėsi J. M. šeimoje, 2011 m. liepos 1 d. surašė buities tyrimo aktą (b.l. 107).
Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vadovaujasi BK 55 straipsniu ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus laisvės apribojimą – 6 mėnesių už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir 1 metų už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 120 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 4837,35 Lt, kuriuos sudaro E. B. gydymo išlaidos, kurias apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Šią sumą ieškovas grindžia 2012 m. gruodžio 5 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 136). Iš šio išrašo matyti, kad ieškovo prašomą priteisti sumą sudaro E. B. gydymas 2011 m. birželio 25 d. – 30 d., 2011 m. liepos 27 d. – 28 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d. – 2011 m. rugsėjo 6 d. bei 2011 m. gruodžio 27 d. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad 2011 m. gruodžio 27 d. E. B. gydymas nesusijęs su jo sužalojimu eismo įvykio metu. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad 2011 m. gruodžio 27 d. mokykloje jam buvo epilepsijos priepuolis, kuris nesusijęs su sužalojimu 2011 m. birželio 25 d. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo, ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant 4578,84 Lt (4837,35 Lt – 258,51 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 49 str., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., BPK 297, 298 str., 303 str. 2 d., 313 str.
nusprendė:
J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Pagal BK 63 str. 1 ir 3 d. bausmes subendrinti visiškai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 120 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. M. priteisti 4578,84 Lt žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentus grąžinti J. M..
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.