Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-02-02 · Administracinė byla Nr. eI-2373-428/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
eI-2373-428/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03534-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Atsakovas
G. S.
Pareiškėjas
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2373-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03534-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,dalyvaujant atsakovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 80,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Rokiškio rajone. Todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava), kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovas per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog namą paveldėjo, iki šiol nėra gavęs konteinerio. Teigė, jog gyvena Kaune, retai nuvažiuoja ir nurodytu adresu niekas negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Vietinė rinkliava Rokiškio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje skaičiuojama, vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017-10-27 sprendimu Nr.TS-179 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5.13 punktu pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Pagal Nuostatų 60 punktą Administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą.

Nuostatų 5.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 5.5 punktą nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir ar priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant registracijos Nekilnojamojo turto registre. Nuostatais įvesta dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 21 p.), vietinės rinkliavos dydžiai yra nustatyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 32 p.). Nuostatų 21.1 punktas nustato, kad pastovioji dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje. Kintamoji dedamoji pagal Nuostatų 21.2 punktą nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini) . Tai patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Taigi, pagal Nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pasisakė, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neeliminuoja teisės aktais apibrėžtos pareigos.

Teismas pabrėžia, jog aplinkybė, jog elektra nebuvo vartojama tam tikru periodu galėtų būti pagrindu taikyti vietines rinkliavos lengvatą (kreipiantis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą), tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata buvo pritaikyta ar, kad dėl jos atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją (žr. pvz. LVAT 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-544-602/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų, Atliekų tvarkymo įstatymuose bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas paslaugomis nesinaudoja, ar neturi individualaus konteinerio, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į savivaldybę (ar pareiškėją) dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 15,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikia advokatas G. G..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinys bei Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys (duomenys iš pareiškėjos interneto svetainės https://pratc.lt/kontaktai/#1528796924654-5c0644db-07ca). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, duomenų, jog buvo objektyvi būtinybė pareiškėjui byloje naudotis advokato paslaugomis byloje nėra, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus.

Be to, aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašom bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 straipsniais, 86–87 straipsniais 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti iš G. S. pareiškėjui UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui 80,53 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 53 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė