- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-8129-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02233-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., VĮ „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. M., VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. B. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio T. J. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškime nurodė, kad ji yra ketvirtos eilės brolio T. J. įpėdinė pagal įstatymą. T. J. santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo, motina D. Z. J. (iki santuokos sudarymo – B.) mirė duomenys neskelbtini), tėvas T. J. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenimis T. J. palikimą priėmusių įpėdinių nėra. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo E. M. yra mirusiojo seserys ir vienintelės jo įpėdinės pagal įstatymą. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), T. J. priklausė 1/8 dalis žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini). Nurodytą turtą jis buvo paveldėjęs po motinos D. Z. J. mirties, likusi 1/8 dalis šio nekilnojamojo turto priklausė pareiškėjai G. B., 1/8 dalis - seseriai E. M., 5/8 dalys - mirusiojo tėvui T. J.. Po brolio mirties pareiškėja per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Visus broliui priklausiusius daiktus, buvusius jo gyvenamojoje vietoje, bei jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1/8 dalį žemės sklypo, priėmė faktiškai pradėdama šį turtą valdyti – juo naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo sodo žemės sklypą, pjovė žolę, 2013 metų ankstyvą pavasarį suremontavo tvorą, mokėjo mokesčius Sodininkų bendrijai „Uoga“, mokėjo rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą. Tokiais savo aktyviais veiksmais pareiškėja išreiškė valią priimti palikimą ir įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Pažymėjo, kad ginčo dėl palikimo tarp mirusiojo įstatyminių įpėdinių nėra. Sesuo E. M. mirusio brolio palikimo nepriėmė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po T. J. mirties. Notarų biure nėra užvesta T. J. paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. M. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo jį tenkinti. Pažymėjo, kad jos sesuo G. B. vienintelė priėmė brolio T. J. palikimą faktiškai jį valdydama po brolio mirties, t.y. prižiūrėjo sodo žemės sklypą, pjovė žolę, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu kaip savo.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškėjos prašymui VĮ „Turto bankas“ iš esmės neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai
5. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, Gyventojų registro pažymos, gimimo liudijimų, santuokos liudijimo, (duomenys neskelbtini) mirė T. J., kuris buvo pareiškėjos G. B. brolis. T. J. santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo. Palikėjo motina D. Z. J. (iki santuokos sudarymo – B.) mirė (duomenys neskelbtini), tėvas T. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo dvi seseris – pareiškėją G. B. ir E. M., kurios palikėjo ketvirtos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 185 straipsnis).
6. Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad palikėjo T. J. vardu 2008 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo registruota nuosavybės teisė į 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą matyti, kad pareiškėja po palikėjo mirties rūpinosi palikėjo turtu, t. y. 1/8 dalimi žemės sklypo, kaip savo, nes pareiškėja faktiškai naudojosi minėtu turtu, jį prižiūrėjo, pjovė žolę, remontavo sklypo tvorą, mokėjo mokesčius Sodininkų bendrijai „Uoga“ bei privalomas rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą. Taigi, remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuoto asmens E. M. atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad po T. J. mirties jo sesuo G. B. palikimą priėmė faktiškai jį valdydama (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po T. J. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po brolio T. J. mirties G. B. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
8. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjos G. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po T. J. mirties.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po brolio T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos G. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.