Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-21Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-08-14Kauno apygardos teismas
  3. T-512-878/2019Nutartis · 2019-09-26Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1A-587-813/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05156-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius, Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-813/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05156-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. J. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmę įskaitytas G. J. laikino sulaikymo nuo 2019 m. vasario 6 d. 23.00 val. iki 2019 m. vasario 7 d. 16.05 val. laikas (viena diena).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 22.30 val. buto kambaryje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę O. P., tai yra sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą, sugriebė už kaklo ir suspaudė bei tyčia metė O. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A8“, kurio vertė 300 eurų, į sieną ir jį sugadino, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai O. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos viršutinės lūpos dešinėje nežymiai sutrikdė jai sveikatą, o dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung A8“ sugadinimo O. P. padarė 300 eurų turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog G. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Teismas, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi jis atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja ir toliau kartu gyvena.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

7. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. J. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

9. G. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus – smurtavo sugyventinės atžvilgiu ir sugadino jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Byloje nustatytos ir dvi G. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir būdamas recidyvistu (būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinius nusikaltimus).

10. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad G. J. nusikaltimus daro sistemingai. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septintą kartą. Dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus vos trims mėnesiams po to, kai jis grįžo iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus. Anksčiau jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos G. J. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, jis ne kartą už įvairius nusižengimus baustas ir administracine tvarka. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad G. J. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. J. už jo padarytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijų vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, galutinė G. J. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Aplinkybė, kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja ir toliau kartu gyvena, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Tuo tarpu į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad G. J. atlygino padarytą žalą, teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę.

12. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAurelijus Rauckis